Mažytės erkės ir sparčiai plintančios tuberkuliozės grėsmės

Pranešimą „Nauji užkrečiamųjų ligų iššūkiai“ padarė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Petro Skutulo nuotr.

Šiai temai skirtas seminaras surengtas Šilutėje, kurį organizavo Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kartu su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru. Sukviesti Šilutės rajono seniūnai bei seniūnijų socialiniai darbuotojai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai išklausė dešimt pranešimų apie jau atbudusių erkių platinamas ligas, taip pat sergamumą tuberkulioze ir su užkrečiamomis ligomis susijusias problemas, seminaro pabaigoje vyko diskusija. Pranešimus skaitė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius dr. Saulius Čaplinkas ir šio centro bei kiti žinomi specialistai.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perspėja, kad šiais laikais yra itin palankios sąlygos plisti užkrečiamoms ligoms – sifiliui, hepatitui B ir C, ŽIV infekcijai bei tuberkuliozei. Pastaroji liga ypač paplitusi ir Lietuvoje. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, daugiausiai užsikrėtusiųjų tuberkulioze gyvena Šilutės rajone. Tokius duomenis pateikė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai.

Profesorius Saulius Čaplinskas pastebėjo, kad Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Virginija Vaivadaitė, suorganizavusi seminarą labai svarbia tema, nusipelno ir padėkos, ir pagyrimo. Profesorius įsitikinęs, kad ankstų pavasarį pats laikas priminti erkių platinamų ligų pavojus, taip pat dar kartą sugrįžti prie tuberkuliozės, kurios paplitimu Šilutės rajonas garsus daug metų.
Tad V. Vaivadaitės organizuojamas visuomenės švietimas labai reikalingas ir svarbus, nes žinios apie užkrečiamas ligas gali pagelbėti tokių ligų išvengti ar suskubti gydytis užsikrėtus. Svečio nuomonė nestebina: išties V. Vaivadaitė su biuro darbuotojais jau daug metų skleidžia krašte informaciją apie sveikatos saugojimą, organizuoja seminarus, praktinius užsiėmimus, viktorinas, paskaitas, sportuoti pagal išgales suburia senjorus, šeimas, mokyklų jaunimą.
Visuomenės sveikatos biuras ir jo vadovė V. Vaivadaitė daug nuveikė, kad rajono seniūnijų asocialūs asmenys būtų patikrinti, ar neserga tuberkulioze, nukreipti gydytis. Šiam darbui biuras skiria nuolatinį dėmesį.
Šokiruojantys faktai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas akcentavo, jog pastaruoju metu kur kas greičiau nei anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų. Ir tai ne tik trečiųjų pasaulio šalių problema, bet būdinga ir kitoms tautoms. ULAC duomenimis, Lietuvoje apie 20 proc. pacientų serga užkrečiamosiomis ligomis.
Pavyzdžiui, 2015 metais Lietuvoje užregistruoti 157 nauji užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejai. Iš jų 27 atvejai užregistruoti Klaipėdos apskrityje. Tais pačiais metais aptikti ir 284 sifilio atvejai, iš kurių 2 užfiksuoti Šilutės rajone. Sveikatos specialistai pateikė ir šokiruojančių faktų: Lietuvoje užregistruota, jog jauniausiam pacientui 8-eri metai, kuriam buvo diagnozuota lytiškai plintanti infekcija – sifilis, o užsikrėtusiam ŽIV infekcija – vos 7-eri…
Pagal sergamumo tuberkulioze rodiklius Lietuva patenka į rizikingiausių Europos valstybių sąrašą. Manoma, kad apie 80 procentų Lietuvos suaugusiųjų yra užsikrėtę tuberkuliozę sukeliančiomis bakterijomis, bet ja suserga tik nedidelė dalis. Čia registruojama daugiausiai itin atsparios vaistams tuberkuliozės atvejų.
„Netinkamas vaistų vartojimas ir gydymo režimo nesilaikymas yra pasekmė to, kad šiandien Europoje ir ypač Lietuvoje registruojame didelį sergamumą vaistams atsparia tuberkulioze,“ – kalbėjo S. Čaplinskas.
Grėsmingoji tuberkuliozė
Tuberkuliozė dar vadinama „skurdo liga“, nes ja dažniausiai serga vargingai gyvenantieji bei asocialūs asmenys, tačiau jie gali užkrėsti ir švariai namuose gyvenančius tvarkingus žmones. Šios ligos užkratas plinta oru, tad didžiausia tikimybė užsikrėsti yra žmonėms, esantiems su tuberkulioze sergančiuoju ankštose darbo patalpose, ligoninės palatose, mažuose namuose. Anot specialistų, „skurdo ligos“ pavadinimą nulemia ne tai, kad tuberkuliozės bacilos renkasi nepasiturinčias šeimas, bet dėl jų skurdaus gyvenimo aplinkybių, kai daug žmonių gyvena viename kambaryje, prastai apšviestose, drėgnose ir dulkėtose patalpose. Be to, skurdas lemia ir nevisavertę mitybą, todėl silpna tampa žmonių imuninė sistema ir užsikrėtę asmenys greičiau suserga itin aktyvia tuberkuliozės forma.
ULAC duomenimis, apie 23 proc. asmenų užsikrečia tuberkulioze nuolat glaudžiai bendraudami su šeimos nariais, bendradarbiais, kurie jau yra ligos platintojai.
„Tuberkulioze galima užsikrėsti per žmones supantį orą, kai su smulkiais lašeliais įkvepiame juose esančių mikobakterijų, kurias kosėdamas skleidžia sergantis žmogus. Šios bakterijos plinta 167 kilometrų per valandą greičiu ir kitą žmogų gali pasiekti iki 2 metrų atstumu. Svarbu ir tai, jog bakterijos aplinkoje išlieka iki dviejų valandų“, – pasakojo profesorius.
Žinoma, kad sergantis asmuo gali užkrėsti nuo 25 iki 30 aplinkinių. Daugelis užsikrėtusiųjų niekada nesuserga aktyvia liga, tačiau kai kuriems žmonėms yra didesnė tikimybė susirgti tuberkulioze. Prie asmenų, kuriems gresia didelis pavojus susirgti šia liga medikai priskiria ŽIV infekuotuosius, kūdikius ir mažus vaikus, seniai ar daug rūkančius, piktnaudžiaujančius alkoholiu asmenis, narkomanus, blogai besimaitinančius, pagyvenusius žmones.
Manoma, kad tuberkulioze gali būti užsikrėtęs kas trečias pasaulio gyventojas.
Kaip apsisaugoti ir atpažinti ligą?
Seminaro metu sveikatos specialistai pateikė ne vieną būdą, kaip apsisaugoti nuo tuberkuliozės. Pirmiausia, šia liga sergantis žmogus kosėdamas turėtų prisidengti burną arba dėvėti kaukę, kad neužkrėstų kitų. Tuberkuliozės bacilų galima įkvėpti ir per dulkes. Pavyzdžiui, užsikrėtusio asmens iškosėtos bacilos aplinkoje išlieka apie 6 mėnesius, jei jų nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, todėl dažnai jos įsikuria tamsiose, dulkėtose vietose. Jei šluojamos grindys ar pučia vėjas (o gal žaidžia vaikai), nusėdusios dulkės pakyla į orą ir gali būti įkvėptos. S. Čaplinskas sakė, kad užsikrėsti galima ir per karvės pieną. Yra buvę atvejų, jog užsikrėsta nurijus nepasterizuoto užsikrėtusio gyvulio pieno. Taip gali nutikti kaimo vietovėse, kai žmonės geria šviežiai pamelžtą karvės pieną.
Galima užsikrėsti ir gimdymo metu. Pavyzdžiui, jei kūdikiui reikia kaukės kvėpavimui palengvinti, o ši užkrėsta tuberkuliozės bacilomis.
„Tuberkuliozės simptomai – tai kosulys, kuris trunka tris savaites ir ilgiau, aštrus skausmas krūtinėje, atsikosėjimas skrepliais ir krauju, apetito stoka, svorio kritimas, nuovargis, silpnumas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas. Nors kai kurie simptomai panašūs į gripo ar peršalimo, bet kuris iš jų gali įspėti apie tuberkuliozę“, – perspėjo S. Čaplinskas.

Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorei Virginijai Vaivadaitei pavyko į seminarą pakviesti solidžius lektorius iš ULAC ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento.

Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorei Virginijai Vaivadaitei pavyko į seminarą pakviesti solidžius lektorius iš ULAC ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento.


„Nemaitinkime erkių!“
Atšilus orams, pasirodo erkės, kurios ieško prasimaitinimo šaltinių. Daugelis erkių rūšių pavojingos gyvūnams bei žmonėms, mat platina infekcines ligas. Susitikime ULAC medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė įspėjo, jog nors trumpam šiuo metu sugrįžę vėsesni orai erkių aktyvumą apmalšino, tačiau vėl atšilus erkės bus aktyvios ir kels grėsmę sveikatai. Dažniausiai erkės pasirodo kovą, o paskutiniosios erkės aptinkamos net gruodžio pabaigoje.
„Apie tai visada kalbame atėjus pavasariui, nes atšilus orams skubame į gamtą, miškus, kur aptinkama erkių. Atrodo, mažas sutvėrimas, tačiau gali sugriauti gyvenimą“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Lietuva yra endeminė erkinio encefalito ir Laimo ligos šalis. Sveikatos specialistai 2016 m. užfiksavo rekordišką sergamumą. ULAC specialistų duomenimis, šios ligos aptinkama skirtingose vietovėse. Pavyzdžiui, Laimo liga dažniau serga miestiečiai, o erkiniu encefalitu – kaimo žmonės. Priežastis viena – miestiečiai dažniau pasiskiepija.
„Praėjusiais metais per dieną susirgdavo apie du asmenis erkiniu encefalitu ir 8 – Laimo liga. Vadinasi, visus metus kiekvieną dieną nuo įsisiurbusios erkės užsikrečia 10 žmonių. Svarbu tai, kad dažniausiai tai bedarbiai ar pensininkai, kurie ne tik turi daugiau laisvo laiko, bet ir sunkus gyvenimas priverčia ieškoti būdų išgyventi“, – pastebėjo M. Žygutienė.
Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įsisiurbus erkei, bet ir išgėrus nepasterizuoto pieno. Pieną pakaitinus iki 70 laipsnių, virusas žūsta.
Encefalito simptomai panašūs į gripo. Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių praeina apie 28 dienos, po to atsiranda įvairių galvos ir nugaros smegenų pažeidimų. ULAC duomenimis, praėjusiais metais Šilutės rajone erkiniu encefalitu užsikrėtė 15 asmenų: Saugų seniūnijoje buvo 4 atvejai, Šilutėje – 3, Žemaičių Naumiestyje – 1. Laimo ligos būta 44 atvejai, iš kurių Gardamo seniūnijoje – 12, Šilutėje – 10, Saugose – 4.
„Labai svarbu saugotis erkių ne tik pavasarį, bet ir vasarą, rudenį. Kiekvienas pats atsakome už savo sveikatą, todėl reikia padaryti viską, kad erkė negalėtų patekti ant mūsų ir nesimaitintų mumis“, – akcentavo M. Žygutienė.

Į seminarą atvyko per 100 užkrečiamųjų ligų plitimu suinteresuotų asmenų.

Diskusija
Seminaras baigtas diskusija. Į jį atvykusiems rajono specialistams įteikti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai. Tikėtina, jog naujos žinios apie užkrečiamas ligas, sergamumo statistika, kitos naujienos iš seminare dalyvavusių specialistų sklis Pamario krašte ir tai padės išvengti ligų bei suskubti gydytis susirgus. Būtent toks ir yra vienas iš Visuomenės sveikatos biuro ir jo aktyvios direktorės V. Vaivadaitės darbo tikslų. Geras tikslas, nes jis pasitarnauja saugant brangiausią žmogaus turtą – sveikatą.
Viktorija Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl lenktynininkai renkasi ralio krosą?

Jau liepos 27-28 d. Vilkyčių automobilių sporto komplekse vėl bus apstu veiksmo. Čia vyks Lietuvos, Baltijos šalių bei Lenkijos ralio kroso čempionatų varžybos, kuriose startuos greičiausi mūsų šalies ir kaimyninių valstybių atstovai. Žiūrovų laukia dvi dienos kraują kaitinančių lenktynių, kuriose atsiskleis visas ralio kroso grožis. Šįkart apie tai, kodėl lenktynininkai, pradėję karjerą automobilių kroso varžybose, galiausiai savo vairą pasuko ralio kroso link. Vienas labiausiai patyrusių autokroso ir ralio kroso lenktynininkų Lietuvoje Arvydas Galinis, dabar dalyvaujantis ralio kroso varžybose, papasakojo, kas

Rajone mažėja vaikų. Visi – į miestą?

Savivaldybės Ekonomikos ir finansų komiteto nariai pritarė projektui uždaryti Vainuto gimnazijos Bikavėnų skyrių, o Inkakliuose neliks Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos skyriaus. Mieste situacija geresnė. Siūloma steigti naują grupę „Raudonkepuraitės“ vaikų lopšelyje–darželyje. Šiuos projektus svarstys Šilutės r. savivaldybės Taryba. Komitete kalbėta ir apie mokinių skaičių grupėse. Prieš kelerius metus buvo siūloma Inkaklių mokyklą–daugiafunkcį centrą jungti prie Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos, mat nuolat mažėjo mokinių. Situacija nesikeitė iki šiol – Inkaklių skyrių kitais mokslo metais belankytų keturiolika 1-4 klasės mokinių. Nuo rugsėjo Švėkšnos „Saulės“

Rusnėje tvarkys evangelikų bažnyčią, Šilutėje – buvusią „Eglutę“

Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai posėdžiuose svarstė, kuriuos projektus teikti svarstyti Tarybai. Liepos 16 d. Ekonomikos ir finansų komitete pritarta prisidėti tvarkant Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčią, o Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios Našlaičių globos namuose – tęsti darbus. Remontuos evangelikų bažnyčią Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Alvyda Vidrinskienė patvirtino, kad Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia šiuo metu yra kritinės būklės. Pro kiaurą maldos namų stogą nuolatos bėga vanduo, pelija sienos, pūva stogo konstrukcijos, laiptai į varpinę. Kadangi, kiekvienais metais iš valstybės biudžeto

Tėvai nerimauja: kam panaudoti vaikų mitybai skirti pinigai?

Pernai šalies mokyklose ir darželiuose keitėsi vaikų maisto racionas. Tuomet tėvai tvirtino, kad jų mažamečiai į namus grįžta alkani, nes patiekto sveiko maisto nevalgo. Šiuo metu tėvai nerimauja dėl mitybai skirtų lėšų panaudojimo. Norėdami išsiaiškinti, ar mitybai skirti pinigai išleidžiami pagal paskirtį, dalis Šilutės rajono tėvų kreipėsi į Šilutės r. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą. Išvadas Kontrolės ir audito tarnyba pateikė antradienį Šilutės r. savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui pristatydama 2019 m. veiklos plano vykdymo ataskaitą. Kas paaiškėjo? Vasarį Šilutės rajono