Mažėja kabinetinių policininkų

Jau nuo sausio 1 dienos gatvėse dirbančių policijos pareigūnų padaugės daugiau kaip dvigubai ir tiek pat sumažės kabinetinių darbuotojų skaičius. Taip pat keičiasi policijos struktūra. Apie tai Savivaldybės vadovams ir specialistams pasakojo Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas ir Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Nerija Ropienė.

Po susitikimo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė pareigūnų teiravosi, kaip bus dirbama su nepilnamečiais.

Po susitikimo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė pareigūnų teiravosi, kaip bus dirbama su nepilnamečiais.

Pasak Nerijos Ropienės, pokyčiai policijoje prasidėjo jau gegužę, kai Šilutės policijos komisariate nebeliko budėtojų, nuo liepos 1 d. nebeliko ir nepilnamečių reikalų inspektorių, o nuo kitų metų keičiasi visa policijos struktūra. Šiais pokyčiais norima padidinti bendrą pareigūnų skaičių, operatyviau reaguoti į teisėtvarkos pažeidimu, efektyviau ir greičiau tirti nusikaltimus, racionaliau organizuoti darbą.
Šilutėje šiuo metu yra 37 kabinetiniai pareigūnai, o nuolatos patruliuoja, vadinamieji „dirbantys gatvėje“ – 23. Devynias teritorijas aptarnauja trys policijos ekipažai. Po pertvarkos kabinetuose liks 24 pareigūnai, o patruliuos 48, aptarnaujama zona bus suskirstyta į tris teritorijas, jose budės 6 ekipažai.
Šilutės policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas „Pamariui“ dar pridūrė, jog laukiama, kad artimiausiu metu pareigūnų pagausės 7 naujais: trys ateis baigę mokslus, kiti sugrįš iš kitų struktūrų ir darbo vietų.
Anot komisaro, į naują tvarką atsižvelgiama ir remontuojant patalpas. Numatyta, kad gatvėse patruliuojantieji pareigūnai kabinetuose ilgai neužtruks, todėl penkiems pareigūnams numatyta viena darbo vieta kabinete. Tuo tarpu nuolat dirbantiems kabinetuose bus sudarytos geresnės darbo sąlygos – dabar tokie specialistai dirbs po vieną kabinete.
Pasak komisaro, kad suintensyvėtų patruliavimas, Šilutei reikėtų dar 1-2 automobilių. Tikimasi juos gauti, o kol kas bus patruliuojama nuolat keičiantis ekipažams, kad transporto priemonės nestovėtų be darbo.
„Iš vienos pusės, stengiamės mažinti besidubliuojančių darbų skaičių. Pavyzdžiui, kai buvo budėtojas, jis apie nusikaltimą dar turėdavo pranešti budėtojui į Tauragę ir ten buvo duodami nurodymai. Dabar tai daroma tiesiogiai, sutaupant vieną darbo vietą, o kas svarbiausia, 3-4 labai brangias minutes. Kita vertus, reikia, kad patruliai pasirodytų gyvenvietėse ir dėl prevencijos, nes jau girdisi skundų, kad žmonės kaimuose po pusmetį nemato pareigūnų ir pradeda įsidrąsinti išgėrę net važinėti į vietos parduotuvę“, – pasakojo Šilutės policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas.
Jis priminė, kad į svarbų „A“ kategorijos įvykį pareigūnai turi atvykti per 12 minučių, „B“ kategorijos – per 20 minučių. Dabar darbo koordinavimas bus centralizuotas, į pagalbą skubės arčiausiai įvykio vietos esantis ekipažas (panašiai po pertvarkos veikia ir greitosios pagalbos tarnybos).
Anot komisaro, įgyvendinti pokyčiams papildomų resursų praktiškai negaunama, efektą stengiamasi pasiekti pertvarkant veiklą.
Reagavimo skyrius imsis veiksmų gavęs pranešimą, teiks pagalbą gyventojams, tirs nusikaltimus, rečiau, negu veiklos skyrius, bet taip pat patruliuos gatvėje.

Keičiasi ir policijos struktūra. Viešoji ir kriminalinė policija pertvarkomos į reagavimo ir veiklos skyrius. Veikos skyrius tirs aiškias nusikalstamas veikas, skundus, vykdys administracinę teiseną, patruliuos priskirtoje teritorijoje, kurioje praleis 50-70 proc. darbo laiko. Šiame skyriuje dirbs ir bendruomenės pareigūnai. Teritorijas aptarnaujančių pareigūnų sudėtis nesikeis.

„Stengsimės, kad žmogus vietoje gautų visapusišką pagalbą, nebūtų siuntinėjamas nuo vieno pareigūno pas kitą, iš vienos institucijos į kitą. Bus paviešinti pareigūnų kontaktiniai duomenys, gyventojai galės teirautis, kaip vyksta tyrimas. Manome, kad taip pavyks sumažinti ir bylų tyrimo terminus“, – aiškino komisariato viršininkas.
Susitikimo dalyviai turėjo jam klausimų.
Komunikacijos skyriaus atstovas Antanas Balvočois teiravosi, kur tiriami kibernetiniai nusikaltimai ir ar turi teisę tam tikri Savivaldybės darbuotojai surašyti administracinių pažeidimų protokolus. Pasak A. Mikalausko, nuo 2014 metų elektroninėje erdvėje padaryti nusikaltimai tiriami apskrityse. Šilutėje tokių nusikaltimų netiria. Kalbėdamas apie protokolų rašymą, komisaras sakė, kad šioje srityje su Savivaldybe bendradarbiaujama, tačiau Savivaldybės tarnautojai nėra gerai pasirengę savarankiškai surašyti administracinių pažeidimų protokolą.
Administracijos direktorius Sigitas Šeputis teiravosi, ar vyresnio amžiaus pareigūnai yra fiziškai pasirengę budėti gatvėse. Į tai viršininkas atsakė, kad visi pareigūnai kasmet laiko fizinio parengimo ir šaudymo testus.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė domėjosi, ar ir toliau bus vykdoma prevencinė veikla su jaunimu, kaip ir anksčiau pareigūnai lankysis mokyklose, ar policijos komisariate atsiras specialus kambarys nepilnamečiams apklausti. Viršininkas patikino, kad toks kabinetas atsiras, o vykstant policijos pertvarkai, dėmesio prevencinei veiklai ir darbui su jaunimu nesumažės. Pasak A. Mikalausko, šioje srityje iš esmės keičiasi tik pavadinimas.

Vaidotas VILKAS

Savivaldybės vadovai ir specialistai klausėsi pareigūnų pranešimo apie pokyčius, kurie policijos veikloje prasidės kitąmet.

Savivaldybės vadovai ir specialistai klausėsi pareigūnų pranešimo apie pokyčius, kurie policijos veikloje prasidės kitąmet.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite