Martyno Pekarsko paroda „Žmogus Juodu Liežuviu“

Parodoje „Žmogus Juodu Liežuviu“.

Kas 2019 metų spalio mėnesį lankėsi pačioje Lietuvos sostinės širdyje, prie įėjimo į Vilniaus rotušę tikriausia matė parodos plakatą intriguojančiu pavadinimu „Žmogus Juodu Liežuviu“. Tai yra kvietimas į dar vieną Martyno Pekarsko personalinę tapybos parodą. Čia Pamario perle, Kintuose, gimęs ir augęs autorius žiūrovą veda iš fikcinio menininko studijos į sapną dviejuose rotušės aukštuose eksponuojamais kūriniais.

Čia erdvėje išbarstyti menininko studijos artefaktai ir įrankiai. Dažais nutaškyta Kėdė, Molbertas, Porėmis, Paletė, pritvirtinti prie drobės, kabo ant sienų, bylodami savą persimainymą iš įprasto studijos rekvizito į meno kūrinius.

„Jaunuolis pagaliau baigė visus darbus, susitvarkė studiją, nebegėrė kavos ir krito į savo porceliano šukėmis nuklotą patalą“. Tokiais žodžiais, Martynas Pekarskas pasitinka žiūrovą, vos įžengusį į ekspoziciją.

Iš dešinės: parodos autorius Martynas Pekarskas, jo tėvas Alfonsas Pekarskas, Kintų meno rezidencijos vadovė Audra Juodeškienė.

Šiuo sprendimu parodos autorius vienu metu byloja ir kintančią tapybos vietą menų hierarchijos atžvilgiu, ir paties brandą save veikiau matyti it menininką, negu tapytoją. Nepaisant šio simbolizmo, eksponatų paviršiai yra prisodrinti turtingos tapybos, netiesiogiai pasakojančios apie darbui paaukotas dienas ir naktis, klaidas ir pergales. Pats Martynas, paprašytas argumentuoti tokį sprendimą, šypsodamasis sako: „Noriu žiūrovui priminti, jog menas nėra uždarytas vien galerijose ar muziejuose. Jis yra visur, tiesiog mes turime norėti šį įžvelgti savo kasdienybėje. Tai nėra paprasta, tačiau, kaip ir visame kame, dalykuose didesnę vertę matome, kai į juos įdedame pastangų“.

Apžvelgus pirmo rotušės aukšto ekspoziciją, trumpam apsimetus detektyvais, tiriančiais iš menininko studijos atvežtus kūrybinius įkalčius, galvoje vis dar kirba klausimas – o kas tas Žmogus Juodu Liežuviu?
Būtent į šį klausimą atsakyti pakviečia du paveikslai, juosiantys tunelį, kuris lydi laiptų link, vedančių į parodos pratęsimą antrame rotušės aukšte. Kopdamas laiptas po laipto, žiūrovas grimzta į Jaunuolio sapną (tokiu vardu prisistato pastarųjų kūrinių autorius). Pasiekęs viršų, kulnu apsisukęs žiūrovas išvysta Žmogaus Juodu Liežuviu pasaulį. Antro aukšto holo sienos nukabintos didžiuliais ryškiaspalviais figūratyviais, aliejiniais dažais tapytais paveikslais. Ironiška, bet šis sapnas yra išreikštas tūlam piliečiui žymiai suprantamesne kalba, negu tai, kas pirmoje parodos dalyje buvo vadinama realybe. Ekspresyviai nutepti veidai, rankos, laikančios puodelius, didžiulės sustingusios akys stebi ratu žengiantį suvokėją.

Parodos anotacijoje Martynas Pekarskas užsimena apie Komediją, kuriamą nuo pat tada, kai paliko gimtuosius Kintus. Išvydus iš paveikslo į paveikslą keliaujančius veikėjus pasidaro aišku, jog minėtoji Komedija tarpsta visai ne spausdintame tekste, o tapytame. Klausiame autorių: apie ką šis naratyvas? O šis, vėl šypsodamasis, atsako: „Klauskite ne manęs, o Žmogaus Juodu Liežuviu. Galiu pasufleruoti tik vieną dalyką: kai mes skaitome tekstą, vaizdiniai savaime randasi mūsų sąmonėje, o čia atvirkščiai – žvelgiant į kūrinius būtina atpalaiduoti sąmonę tam, jog šioje gimtų tekstas. Žmogus Juodu Liežuviu savo paveikslus kuria it realybės koliažus.

Tapydamas siekia sukurti kiek įmanoma iškalbingesnius vaizdus, vėliau juos jungia tarpusavyje paveikslo viduje bei paveiksluose tarp paveikslų. Konkrečiai šių kūrinių motyvai atkeliauja iš išgyvenimų Pamaryje. Visa tai paremta mistiškomis istorijomis apie senąjį žveją Kleopą, kuris gimė vien tam, jog valtele už horizonto perkeltų svečią, už tai it atlygį gaudamas laisvę niekada nebegrįžti iš marių namo. Taip pat potvynio užpiltą pušyną šventąjį Kalną ir draugus, kuriems nepavykus apsispręsti esminės gyvenimo dilemos klausimu, amžiams išskyrė likimas. Visi šie paveikslai nutepti vieno asmens akimis, todėl kiekvienas žiūrovas yra kviečiamas viso labo pačiam sau nusipiešti šio veikėjo portretą vaizduotėje“.

Šilutės rajono gyventojai galės pamatyti Martyno Pekarsko darbų parodą Kintų meno rezidencijoje (Kuršių g. 30) po pastato renovacijos darbų, kitą pavasarį, balandžio–birželio mėn.

Apsukę ratą antroje parodos dalyje leidžiamės laiptais pėda po pėdos atgal iš sapno į realybę. Vėl atsiduriame studijoje, kurioje šį kartą nebekyla klausimų: nei kodėl šie artefaktai čia kabo ant sienų, nei iš kur atsirado visos dažų dėmės. Prieš paliekant parodos erdvę (Vilniaus rotušę), knieti pasinaudoti proga ir užduoti autoriui porą asmeniškų klausimų:
– Martynai, iš Kintų išvykai daugiau negu prieš dešimt metų, pasakodamas apie savo kūrybą dažnai mini Pamarį. Koks tavo, itin jauno žmogaus, santykis su gimtine?

– Kintuose praleidau savo gražiausias gyvenimo dienas. Tiesa, tai supratau tik tada, kai išvykau gyventi į miestą. Tačiau, tikiu, kitaip ir negalėjo būti. Turėti mišką ir marias pašonėje yra didžiulė prabanga, kurios vertę suvokiau šios netekęs. Tai ir išugdė tikrąjį patriotiškumą savam kraštui. Dabar jaučiu stiprią trauką sugrįžti, tačiau žinau, jog dar neatėjo tam metas.
– Ne paslaptis, jog pradėjai dirbti Všį „Kintai Arts“ menininkų rezidencijoje. Kokia menininkų rezidencijos, o kartu ir tavo, misija?

– Rezidencijoje kviečiame apsistoti ir kurti tarptautiniame meno lauke pripažintus menininkus. Tai it pasaulyje migruojančių menininkų susitikimų stotelė. Mūsų tikslas Kintuose sudaryti kuo geresnes sąlygas priimti intelektualines veiklas puoselėjančius žmones. Tokiu būdu pasauliui artikuliuoti unikalų regiono identitetą ir per abipusius kultūrinius mainus vystyti krašto materialaus ir nematerialaus paveldo įgyvinimą. Neretai tokiems tikslams pasiekti būtinas labai asmeniškas bendravimas su meno lauko (ir ne tik) atstovais, todėl save matau it savotišką Kintų ambasadorių Lietuvoje ir pasaulyje (vėl šypsosi).

– O kas toliau?
– Plačiai ištiesti sparnai ir vėjas…

Lukas Vakariškis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vasariškos avalynės tipai, kuriuos privalu turėti kiekvienai moteriai

Keičiantis sezonams, keičiasi ir mūsų spintos turinys, o kartu su juo – ir pasirenkama avalynė. Šiltuoju sezonu batų lentynose įsivyrauja ryškesnių spalvų, karštesnėms dienoms pritaikyti apavai. Jų rinkimosi įvairovė yra ypatingai plati, tačiau jeigu planuojate atsinaujinti, pirmiausia pasitikrinkite, ar turite visus žemiau išvardintus batų tipus – juos galėsite priderinti prie  įvairiausios aprangos. Balerinos Ši avalynė puikiai tinka tuo atveju, jeigu ieškote vasarinių batelių, kurie derėtų praktiškai prie bet ko. Balerinos puikiai tiks tiek prie siaurų džinsų ir tunikos, tiek prie

Neblaivių vairuotojų savaitgalis

Šilutės rajono policijos komisariate užregistruoti tokie savaitgalio įvykiai, kuriuos tiria pareigūnai. Panašu, kad neblaivių vairuotojų sulaikoma vis daugiau. Birželio 10 d. vakare Ventės k., Kintų sen., sustabdytas automobilis ,,Audi A4 Avant“, kurį vairavo neblaivus (1,82 prom.) vyras. Birželio 11 d. popietę Klaipėdos ir Pramonės g. sankryžoje, Šilutėje, sustabdytas automobilis ,,VW Passat“, kurį vairavo neblaivus (2,87 prom.) vyras. Birželio 12 d. ankstų rytą apie Liepų g., Šilutėje, neblaivus (1,82 prom.) vyras vairavo automobilį BMW. Irgi birželio 12 d. ankstų rytą kelyje

Minime „juodojo birželio“ 80-metį

Šiandien į Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje 11 val. aukotas šventąsias Mišias susirinko būrys Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės Skyriaus narių, šilutiškių, savivaldybės vadovai, keletas Savivaldybės tarybos narių. Garbės sargybą prie prie mūsų šalies Trispalvės atliko jaunieji šauliai.  Šventąsias Mišias aukojęs klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad Mišių auka skiriama politiniams kaliniams ir tremtiniams – išgyvenusiems ir šių dienų nesulaukusiems. Prieš tai padėta gėlių ir nusifotografuota prie paminklo nukentėjusiems nuo represijų, kuris stovi šio bažnyčios šventoriuje. Gėlių žiedų

Pasiskiepyti nuo koronaviruso jau gali ir vaikai nuo 12 metų amžiaus

Europos vaistų agentūrai leidus „Comirnaty“ vakcina nuo koronaviruso skiepyti 12–15 metų asmenis, šios amžiaus grupės vakcinacija startuoja ir Lietuvoje. Nuo pirmadienio registruoti vaikus skiepijimui gali tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai.   Vaikai vakcinacijai registruojami taip pat kaip ir suaugusieji – internetu www.koronastop.lt arba Karštosios linijos telefonu 1808. Kaip internetu užregistruoti vaiką arba kitą šeimos narį, sužinosite ČIA. Užregistravus vaiką vakcinacijai, bent vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų arba rūpintojų turi kartu atvykti į vakcinacijos centrą. Atvykimas yra traktuojamas kaip sutikimas skiepytis. Jeigu vaiko nuomonė

Taip pat skaitykite