Lumpėnuose – „Nenumaldoma laiko tėkmė“

Taip pavadintos šių metų Lumpėnų seniūnijos šventės akcentai buvo keturi: Lumpėnų ir Bardėnų kaimų 480 metų sukaktys, 2016-ieji – Bendruomenių metai, Lumpėnų seniūnijai sukako 15 metų. Aikštėje priešais seniūniją atidengtas ąžuolinis paminklinis ženklas su užrašu „Lumpėnai“ ir virš jo – herbas.

Atidengus Lumpėnams skirtą paminklinį ženklą – nuotrauka prisiminimui.

Atidengus Lumpėnams skirtą paminklinį ženklą – nuotrauka prisiminimui.

Šventė vyko penktadienį. Nuo ryto aikštėje rungtyniavo net keturių amžiaus grupių krepšinio 3×3 komandos. Kiti rankos taiklumą išbandė prie smiginio lentos. Prie jos pergales šventė trys vaikinai: Pagėgių seniūno Dainiaus Maciukevičiaus sūnus Ernestas, užėmęs pirmąją vietą, antras buvo Rolandas Jankauskas, trečią vietą užėmė Lumpėnų seniūnės Danguolės Mikelienės sūnus Šarūnas. Dovanų gavo ne tik sporto varžybų nugalėtojai. Tradiciškai pagerbti seniūnijos ilgaamžiai bei per metus gimę vaikučiai.
Iškilmėms bei koncertui paruošta scena priminė gėlyną: baltavo gausybė sumerktų kardelių, vazoninių gėlių. Seniūnė D. Mikelienė „Pamariui“ pasakojo, kad pagerbti nuspręsta 80, 85 ir per 90 metų amžiaus sulaukusiuosius, kurių priskaičiuota net 19. Dabar seniūnijoje gyvena per 1100 gyventojų, iš jų net 80 yra senesni nei 80 metų amžiaus.
„Sodėnų kaime tėra viena sodyba, ir toje tušti namai. Yra kaimų, kur gyventojų beliko vos vienas, kitas“ – sakė seniūnė.
Genovaitė Bernotienė, Teresė Kareivienė ir dar 6 bendraamžiai jau sulaukė 80 metų, dar 3 – 85 metų, du – 91. O štai Bardėnuose gyvenantis Gediminas Stakvilionis jau 92 metų amžiaus, jo žmona Nijolė – 94-erių. G. Stakvilionis – aktyvus žmogus, telkęs Bardėnų kaimo žmones, išjudinęs ir Pagėgių savivaldybę, kad Bardėnų kaimui būtų sugrąžintas šis pavadinimas, nes kurį laiką kaimą vadino Bardinais. Į šventę atvykęs G. Stakvilionis pabendravo su Pagėgių savivaldybės meru Virginijumi Komskiu, Tarybos nariu Remigijumi Kelneriu, sėdo ant suolo tai prie vieno, tai prie kito lumpėniškio, kalbino vardais, mat visus čia pažįsta.

Kaip geri pažįstami susitikę juokavo iš Bardėnų kaimo atvykęs Gediminas Stakvilionis ir lumpėniškis Remigijus Kelneris.

Kaip geri pažįstami susitikę juokavo iš Bardėnų kaimo atvykęs Gediminas Stakvilionis ir lumpėniškis Remigijus Kelneris.

Dovanų buvo paruošta ir 7 šeimoms, per metus sulaukusioms naujagimių. Jos buvo skirtos mažiesiems Nojui Urbonui, Deividui Bardauskiui, Povilui Laurinaičiui, Danielei Padimanskaitei, Tėjai Grigaitei, Martynui Kazakevičiui ir Gustui Janickiui.

Prie paminklinio ženklo
Vietos medžio drožėjas Algis Gudavičius tarp ąžuolinių stulpų sumeistravo užrašą „Lumpėnai“, virš jo pritvirtino išdrožtą seniūnijos herbą. Toks paminklinis ženklas atidengtas seniūnijos veiklos 15 metų sukakties proga. Tuo pasidžiaugė seniūnė D. Mikelienė, kartu su meru V. Komskiu atidengę šį paminklinį ženklą. Jį pašventino Vilkyškių šv. Onos bažnyčios kunigas Kazys Žutautas. Bitėnuose veikiančio M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė papasakojo Lumpėnų ir Bardėnų kaimų istorijas, kurios prasidėjo prieš 480 metų.

Paminklinį ženklą sumeistravo Algis Gudavičius.

Paminklinį ženklą sumeistravo Algis Gudavičius.

Po to laisvalaikio salės fojė atidaryta bitėniškio Eugenijaus Skipičio fotografijų paroda „Vydūnas ir jo aplinkos žmonės“. Jose galima pamatyti Rambynui ištikimų žmonių: Kazimierą Žemgulį (jau šviesios atminties) su žmona Birute, kai ši pora per Jonines uždega šventės aukurą, ištikimą Vydūno atminimo puoselėtojus Domą Kauną, Vacį Bagdonavičių, kurie Bitėnuose, Rambyno apylinkėse yra labai dažni svečiai.
Lumpėnų vaikai ir jaunimas vieną dieną Jūratės ir Ričardo Mažučių sodyboje dalyvavo dailės plenere. J. Mažutienė neslėpė nuostabos, kad susirinko 30 vaikų. Jie piešė tai, kaip suvokia Lumpėnų kaimo 480 metų sukaktį. Šių darbų paroda buvo surengta kieme, piešiniai vos tilpo didelėje lentoje, kiti, nupiešti ant tvirto pagrindo, buvo tiesiog sustatyti aplinkui.

Štai taip savo jėgas, miklumą ir stiprybę rungdamiesi išbandė jaunuoliai.

Štai taip savo jėgas, miklumą ir stiprybę rungdamiesi išbandė jaunuoliai.

Buvo linksma
Muzikos ir dainų buvo daug. Dainavo Daina Masedunskienė su dukra Ema, Dainos mama Ramutė Murauskienė irgi yra daininga šio krašto moteris. Dainų padovanojo Gabija Kriaučiūnaitė su Liveta Austynaite. Koncertas truko ilgai. Sceną po šventės atidarymo, apdovanojimų užėmė seniūnijos saviveiklininkai, juos keitė Lietuvos garsenybės – Eglė Jakštytė, grupė „Dar“. Buvo ir šventiniai fejerverkai.
Vaikai traukė tėvus prie žaislų, kurių šįkart prekiautojai suvežė gana daug. Galima buvo paskanauti kavos, atsigaivinti vaisvandeniais. Už mažytį buteliuką mineralinio vandens sumokėjusi 1 Eur, bandžiau su pardavėjais derėtis, kad per saulėtą ir tvankią šventę vandenėliu gaivintų nemokamai. Vaikinas su mergina nusijuokė: tų švenčių dabar esą tiek daug – švenčia miestai, seniūnijos, kaimai ir net atskiros sodybos, – kad tiek vandens vargu ar pavyktų visur nuvežti…
Gera naujiena pasidalijo žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ vadovas, ūkininkas, Pagėgių savivaldybės tarybos narys R. Kelneris: greitai bus pristatytas naujas šio autoriaus leidinys. „Improvizacijos“ su taikliais, kandžiais žodeliais kai kam nepatiko, tad laukiame naujo iššūkio, kuriuos R. Kelneris priima šypsodamasis.

Stasė SKUTULIENĖ

Į Lumpėnų seniūnijos šventę visi rinkosi geros nuotaikos (iš kairės) – M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, pasipuošusi Mažosios Lietuvos tautiniu kostiumu, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė ir Vilkyškių šv. Onos bažnyčios kunigas Kazys Žutautas.

Į Lumpėnų seniūnijos šventę visi rinkosi geros nuotaikos (iš kairės) – M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, pasipuošusi Mažosios Lietuvos tautiniu kostiumu, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė ir Vilkyškių šv. Onos bažnyčios kunigas Kazys Žutautas.

Vos per vieną dieną Lumpėnų vaikai ir jaunimas dailės plenere sukūrė daug piešinių, skirtų Lumpėnų 480 metų sukakčiai.

Vos per vieną dieną Lumpėnų vaikai ir jaunimas dailės plenere sukūrė daug piešinių, skirtų Lumpėnų 480 metų sukakčiai.

Šalia paminklinio ženklo Lumpėnams per atidengimo iškilmes stovėjo tautiniais rūbais pasipuošusio jaunimo pora.

Šalia paminklinio ženklo Lumpėnams per atidengimo iškilmes stovėjo tautiniais rūbais pasipuošusio jaunimo pora.

Hits: 120

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite