Liūčių ir krušos daromi nuostoliai automobiliams kasmet siekia šimtus tūkstančių

Savaitgalį per daugelį šalies rajonų praslinko lietus su perkūnijomis, o vietomis ir su kruša. Vėjas vartė medžius, smarkios liūtys sėmė gatves, o iš dangaus pažirę ledėkai kapojo daržus, Gamtos stichijoms mažiausiai atsparūs automobiliai.

Pasak draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, po tokių audrų dėl gamtos stichijų padarytos žalos į bendrovę kreipiasi šimtai gyventojų. Didžiausias skaičius kreipinių – iš vairuotojų.

„Patvinusios gatvės, užpiltos požeminės stovėjimo aikštelės, to pasekmė – stipriai apsemti automobiliai. Po tokių susidūrimų su vandens stichija automobiliams prireikia atlikti džiovinimo, valymo, įvairius elektros instaliacijos remonto darbus“, – bene pagrindines problemas vardija ekspertas. Anot jo, būna atvejų, kuomet pakilus vandens lygiui, apsemiamos važiuojamosios dalies trinkelės – tuomet važiuodami vairuotojai kliudo automobilio dugną. Kai kurie vairuotojai, vengdami didžiulių balų, bandydami įvairiais būdais apvažiuoti kliūtis, patenka ir į eismo įvykius.

Žalų skaičiai – įspūdingi

R. Bieliausko teigimu, rugpjūtis – būtent tas mėnuo, kuomet jau kelis metus iš eilės fiksuojama daugiausiai stichinių nelaimių suniokotų automobilių, o bendras draudžiamųjų įvykių skaičius per metus vidutiniškai siekia daugiau nei 2000. ERGO duomenimis, vien per praėjusius metus dėl objektų užkritimų, hidrosmūgių ir stichinių nelaimių kilusiems draudžiamiesiems įvykiams kompensuoti bendrovė išmokėjo daugiau nei 2,3 mln. eurų. Šiemet tokių įvykių fiksuota beveik 500 – žalos siekia 490 tūkst.

„Net neabejojame, kad tikroji gamtos stichijų padaryta žala yra kur kas didesnė. Į draudimo bendrovę dėl apgadintų automobilių žalų išmokų gali kreiptis tik klientai, turintys ERGO visų rizikų kasko draudimą. Jis atlygina stipraus lietaus, krušos, nuošliaužų ir kitus netikėtus gamtinių stichijų sukeltus, nuo vairuotojo nepriklausančius ir ne jo sukeltų įvykių padarytus nuostolius. Tokio draudimo neturintys klientai į mūsų turimą statistiką nepatenka“, – sako draudimo ekspertas.

Pasak draudimo eksperto, praėjusiais metais dėl gamtos stichijų padarytos žalos automobiliams į draudimo bendrovę kreipėsi beveik 300 klientų, o žalų išmokos siekė daugiau nei 440 tūkst. eurų. Tuo tarpu per pirmus septynis šių metų mėnesius dėl liūčių ir audrų nukentėjo 42 automobiliai – žala siekia 20 tūkst. eurų. Tačiau pastarųjų dienų gamtos stichijos skaičius stipriai padidins.

Išvengti didžiulių žalų įmanoma

Pasak R. Bieliausko, išvengti didžiulių žalų įmanoma, reikia tik vadovautis keliomis esminėmis taisyklėmis.

„Automobilius apgadina iš dangaus krintantys krušos ledėkai ar pernelyg didelis kritulių kiekis. Taip pat juos gali apgadinti ir nuo itin didelio vėjo lūžtantys medžiai, jų šakos ar net vėjo į orą pakelti lengvesni objektai. Norėdami apsaugoti savo automobilį nuo gamtos stichijų, rimtai vertinkite sinoptikų pateikiamą informaciją. Prognozuojamų stichijų atveju palikite transporto priemonę gerai įvertinę vietą, kurioje jis paliekamas. Ar aplink nėra medžių bei kitų ją galinčių apgadinti objektų, ar vieta nėra pernelyg žema, kur galėtų kauptis vanduo“, – bene saugiausius būdus vardija ekspertas.

Pasak jo, jei jau liūtis užklupo jus kelyje, vertėtų sumažinti greitį, nerizikuoti ir nebandyti apvažiuoti didesnių vandens sankaupų. Net jei šios vietos ir atrodo seklios, visuomet yra tikimybė, kad ten gali būti duobė. Ekspertas pastebi, kad tokioje situacijoje vis tik vertėtų rasti seklią vietą ir sulaukti lietaus pabaigos. Taip bus išvengta vandens patekimo į variklį ar elektros įrangos gedimų.

„Apsaugai nuo krušos padės automobilio įvarymas į garažą ar po stogu. Jei važiuojant automobiliu jus užklupo kruša – sustokite. Prieš tai apsižvalgykite, ar netoliese nėra pastogės, tai gali būti tiltas, viadukas arba dengta automobilių stovėjimo aikštelė“, – pataria R. Bieliauskas. Draudimo ekspertas pastebi, jei vis tik nepavyko automobilio apsaugoti nuo draudžiamojo įvykio, pirmiausia būtina užfiksuoti padarytą žalą.

„Telefonu nufotografuokite apgadintą turtą, kuo daugiau bus nuotraukų, tuo paprasčiau bus įvertinti padarytą žalą. Imkitės veiksmų žalai mažinti, prireikus, kvieskite pagalbą. Jei transporto priemonė buvo apsemta, kreipkitės į specialistus, kurie tralu transportuos jūsų automobilį į remonto įmonę, tinkamai išdžiovins ir patikrins, ar nėra atsiradusių gedimų“, – rekomenduoja specialistas.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Skardos lankstinių gamyba

lankstiniai

Gaminiai iš skardos lankstinių daugelį metų vaidina svarbų vaidmenį statybinėse konstrukcijose. Trapecijos formos skarda išsiskiria paprastomis, bet išraiškingomis formomis. Tai funkcionali medžiaga, kuri leis įgyvendinti tiek paprastus, tiek gana  ambicingus architektūrinius projektus. Anot specialistų, trapecinis profilis griauna tradicinę stogo dangų naudojimo koncepciją: trapecijos formos lakštai puikiai tinka stogams, fasadams ir tvoroms. Tai sudarys galimybes įgyvendinti išorinės architektūros estetiškus ir funkcionalius sprendimus. Dėl šių priežasčių trapecijos formos profilius labai vertina architektai, konstruktoriai ir nuosavų namų savininkai. Rinkoje rasite įvairių profilių, storių

Vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta net 140 kg maisto

Jeigu namuose daug maisto iš šaldytuvo ar virtuvės spintelių iškeliauja į šiukšlių dėžę – verta susimąstyti. Paminėjus Tarptautinę informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus dieną, puiki proga pradėti keisti savo įpročius. Šią jau ketvirtą kartą minimą dieną siekiama atkreipti dėmesį į be reikalo švaistomo maisto neigiamą įtaką ne tik mūsų finansams, bet ir visai mūsų planetai. Europos Sąjungoje kasmet iššvaistoma beveik 59 mln. tonų maisto, kurio vertė siekia net 132 mlrd. eurų.  Vidutiniškai kiekvienas ES gyventojas išmeta 131 kg

Didės pensijos ir kitos socialinės išmokos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apskaičiavo, kiek kitąmet didės įvairių rūšių pensijos. Tai aktualu daugiau nei penktadaliui mūsų šalies žmonių – 2023 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Augs ir baziniai socialinių išmokų dydžiai – bazinė socialinė išmoka, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos, valstybės remiamų pajamų dydis, – dėl to didės vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos. Siūlymams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. „Planuojame,

Tarptautinė Kauno policijos ir prokuratūros operacija: išardytas narkotikų tinklas nuo Graikijos iki Lietuvos

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai kartu su Kauno apygardos prokuratūros prokurorais, atlikdami tyrimą dėl elektroninėje erdvėje platinamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, išaiškino asmenis, kurie internetinėse platformose galimai vykdė narkotinių medžiagų gamybos mokymo ir kvaišalų platinimo veiklas. Tarp pirkėjų galimai buvo ir nepilnamečių. Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai nustatė, kad narkotinės medžiagos mūsų šalį galimai pasiekdavo iš Graikijos. Sukti, tačiau išnarplioti keliai internetinėse erdvėse Tarptautinio tyrimo metu nustatyta, kad

Taip pat skaitykite