Ligos išmokas: kada tėvai sulauks pinigų ir kokiu atveju išmokos neskiriamos

Paskelbus karantiną ugdymo įstaigose daugiau nei 40 tūkst. tėvų kreipėsi į gydytojus ir gavo nedarbingumo pažymėjimus, kad galėtų prižiūrėti namuose savo mažamečius vaikus.

„Sodra“ pateikia atsakymus į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus:
Kada išmoka bus pervesta ir kiek laiko bus mokama išmoka?

Ligos išmoka, kaip ir iki šiol, bus išmokama per 17 darbo dienų nuo gyventojo prašymo skirti ligos išmoką bei kitų dokumentų ar duomenų, tarp jų ir darbdavio NP_SD2 pranešimo pateikimo dienos. Darbdavys pranešimą teikia pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui – kai žmogus grįžta į darbą, arba kas dvi savaites, jeigu nedarbingumo laikotarpis yra ilgesnis.

Ekstremalios situacijos (karantino) laikotarpiu išmoka bus mokama už kiekvieną ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpį.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką po 14 dienų tėvai turėtų kreiptis į vaiko šeimos gydytoją pratęsti tokį pažymėjimą. Darbdavys irgi atitinkamai turėtų „Sodrai“ pateikti NP_SD2 pranešimą.

Ar galima išmoką gauti atgaline tvarka?
Nedarbingumo pažymėjimai sveiko vaiko – darželinuko, priešmokyklinuko ar pradinuko – priežiūrai, kai ugdymo įstaigoje nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas, gali būti išduodami ir atgaline tvarka, bet ne daugiau kaip už 5 darbo dienas, skaičiuojant atgal nuo asmens kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą dienos.

Norint gauti nedarbingumo pažymėjimą reikia skambinti vaiko gydytojui. Jeigu tai nepavyktų padaryti iškart, gydytojai turi galimybę nedarbingumo pažymėjimą dėl tokių atveju išduoti ir už praėjusias dienas.

Karantino laikotarpiu išmokos mokamos ir tuo atveju, jeigu ugdymo įstaigoje paskelbtos atostogos.

Jeigu vienas iš tėvų yra vieno vaiko priežiūros atostogose, ar gali kitas iš tėvų gauti išmoką kitam vaikui prižiūrėti?
Jeigu vienas iš tėvų yra vieno vaiko priežiūros atostogose, o kitas vaikas ar vaikai negali lankyti darželio ar pradinės mokyklos dėl karantino, kitas tėvas, gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką sveiko vaiko priežiūrai. Tas pats taikoma ir jeigu mama yra nėštumo ir gimdymo atostogose.

Ar slaugant vaiką namuose dėl karantino galima dirbti nuotoliniu būdu arba išeiti į prastovą?
Ligos išmoka mokama tik tiems tėvams, įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams, kurie prižiūrėdami vaiką namuose dėl karantino prarado darbo pajamas.
Daugelis darbuotojų pastaruoju metu dirba nuotoliniu būdu ar jų įmonėje skelbiamos prastovos. Svarbu, nepriklausomai nuo to, ar tai nuotolinis darbas ar prastova, už tas dienas, kurias žmogus dirbo, ligos išmoka sveiko vaiko priežiūrai negali būti mokama.

Jeigu esu neapmokamose atostogose, ar galiu gauti išmoką už vaiko slaugą?
Ne. Ligos išmoka mokama tik tiems gyventojams, kurie prarado pajamas prižiūrėdami vaikus, kurių ugdymo įstaiga uždaryta dėl karantino. Jeigu žmogus nedirbo ir tuo laikotarpiu pajamų neturėjo, išmoka nėra mokama.

Ar gausiu išmoką vaiko karantinui, jeigu iki šiol nedirbau?
Ligos išmoka mokama tik tiems apdraustiesiems asmenims, kurie prarado darbo pajamas prižiūrėdami vaikus, kurių ugdymo įstaiga uždaryta dėl karantino ir turi reikalaujamą ligos socialinio draudimo stažą.

Jeigu žmogus nedirbo (nebuvo draudžiamas ligos draudimu) ir tuo laikotarpiu pajamų neturėjo, išmoka nėra mokama.

Ar gali ligos išmoką gauti seneliai?
Nuo šiol ligos išmoką sveiko vaiko – darželinuko, priešmokyklinuko ar pradinuko – priežiūrai, kai ugdymo įstaigoje nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas, gali gauti ir dirbantys seneliai, jeigu vaiko tėvai, įtėviai, globėjai negali pasinaudoti galimybe dirbti nuotoliniu būdu ir jeigu jiems nėra paskelbta prastova. Iki šiol ligos išmokos už sveiko vaiko priežiūrą buvo mokamos tėvams, įtėviams, globėjams bei budintiems globotojams.

Ar dirbant savarankiškai išmoka bus mokama?
Visi savarankiškai veiklą vykdantys gyventojai, išskyrus dirbančius tik su verslo liudijimu, moka ligos socialinio draudimo įmokas ir gali gauti ligos išmokas. Tačiau svarbu žinoti, kad dirbant savarankiškai ligos išmokos skiriamos ir mokamos atsižvelgiant į gyventojo deklaruotas pajamas ir sumokėtas ligos socialinio draudimo įmokas.

Jeigu laikinai nedarbingu pripažintas gyventojas, pavyzdžiui, dirbantis su individualios veiklos pažyma, dar nėra deklaravęs pajamų už 2019 metus, gali būti, taip kad ligos išmoką jis gaus tik po to, kai deklaruos pajamas ir sumokės įmokas.
Verslo liudijimų turėtojai ligos draudimu nėra draudžiami, įmokų nemoka ir ligos išmokų negautų.

Jeigu yra du vaikai, ar abu tėvai gali gauti išmokas už kiekvieno vaiko slaugą?
Ekstremalios situacijos ir karantino atvejais abu tėvai gali gauti išmokas.

Kokios išmokos mokėjimo sąlygos?
Uždarius ugdymo įstaigas karantinui ligos išmokos vaiko priežiūrai, kai ugdymo įstaigoje nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas mokamos už darželinuko, priešmokyklinuko ar pradinuko priežiūrą. Už vyresnių klasių sveikų vaikų priežiūrą dėl karantino išmokos nemokamos.

Norint gauti išmoką, reikia būti apdraustajam (tuo metu turėti darbą ar vykdyti savarankišką veiklą) bei būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Išmoka sudaro 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio , buvusio tris mėnesius iki mėnesio prieš karantino mėnesį, dydžio. Išmoka negali būti mažesnė kaip 7,21 euro už darbo dieną ir negali būti didesnė kaip 81,65 euro už darbo dieną arba 1722,75 euro už mėnesį („ant popieriaus“).

„Sodra” inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Lininė patalynė – kuo ji ypatinga?

Linas, viena seniausių pasaulyje tekstilės rūšių, Lietuvoje turėjo ypatingą reikšmę. Senovėje šventu augalu laikyti linai buvo ne tik apdainuojami liaudies dainose, minimi tautosakoje, bet ir vertinami dėl savo gerųjų savybių – natūralumo, ilgaamžiškumo ir teigiamo poveikio sveikatai. Nors lininės tekstilės populiarumas žymiai sumažėjo atsiradus kitos tekstilės medžiagoms – medvilnei, šilkui, – ištobulinti natūralūs lininiai audiniai pradėti vertinti iš naujo ir vėl sparčiai grįžta į kiekvienus namus. Žmonės grįžta prie natūralumo Technologijų vystymasis iš tiesų paveikė žmonių gyvenimus, ypač vartojimo įpročius.

Uogaliuose pavogtas seifas ir kolekciniai laikrodžiai

Lapkričio 25 d. moteris pastebėjo, kad iš jos gyvenamojo namo Uogalių k. (Šilutės r.)  pavogtas seifas ir kolekciniai laikrodžiai. Į gyvenamąsias patalpas ilgapirščiai pateko išlaužę plastikines namo balkono duris. Šeimininkų tuo metu namuose nebuvo. Atvykus pareigūnams paaiškėjo, kad „nelauktų svečių“ taikiniu tapęs seifas buvo išluptas iš sienos ir pagrobtas. Pasak šeimininkų, seife vertingų daiktų nebuvo. Kartu su seifu vagys išsinešė ir kolekcionuojamus rankinius laikrodžius. Pareigūnai dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Nuostoliai

Karantinas paskatino atsigręžti į namus: išmanūs įrankiai lengvam namų erdvės planavimui

2020–ieji daugeliui lietuvių tapo „interjero metais“. Į namų erdvę persikėlė visas mūsų gyvenimas: laisvalaikis, darbas, susitikimai ir šventės. Žmonės grįžo į savo namus ir iš naujo juos įvertino – perorganizavo ar atnaujino. Renovacija gali būti paprasta ir smagi, pasitelkus keletą išmanių įrankių. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi penkiomis patogiomis interjero planavimo programėlėmis. #1. „Room Planner: Home Interior & Floorplan Design 3D“. Su šia programėle galėsite išmatuoti savo erdvę, sukurti 2D ir 3D planus bei įrengti

Regionuose trūksta kvalifikuotų vaistininkų

Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) skelbia, kad šiuo metu rinkoje trūksta 145 vaistininkų. LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad ypatingai vaistininkų trūksta mažesniuose šalies regionuose, kur šiuo metu dar darbuojasi ir nemažai farmakotechnikų. „Apie vaistininkų trūkumą Lietuvoje kalbame jau seniai. Problemos rimtumą atskleidžia tai, kad per vienerius metus vaistininkų trūkumas išaugo dvigubai – pernai vaistinės nuolat ieškojo 30-40 vaistininkų, o šiuo metu darbą