Ligos išmokas: kada tėvai sulauks pinigų ir kokiu atveju išmokos neskiriamos

Paskelbus karantiną ugdymo įstaigose daugiau nei 40 tūkst. tėvų kreipėsi į gydytojus ir gavo nedarbingumo pažymėjimus, kad galėtų prižiūrėti namuose savo mažamečius vaikus.

„Sodra“ pateikia atsakymus į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus:
Kada išmoka bus pervesta ir kiek laiko bus mokama išmoka?

Ligos išmoka, kaip ir iki šiol, bus išmokama per 17 darbo dienų nuo gyventojo prašymo skirti ligos išmoką bei kitų dokumentų ar duomenų, tarp jų ir darbdavio NP_SD2 pranešimo pateikimo dienos. Darbdavys pranešimą teikia pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui – kai žmogus grįžta į darbą, arba kas dvi savaites, jeigu nedarbingumo laikotarpis yra ilgesnis.

Ekstremalios situacijos (karantino) laikotarpiu išmoka bus mokama už kiekvieną ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpį.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką po 14 dienų tėvai turėtų kreiptis į vaiko šeimos gydytoją pratęsti tokį pažymėjimą. Darbdavys irgi atitinkamai turėtų „Sodrai“ pateikti NP_SD2 pranešimą.

Ar galima išmoką gauti atgaline tvarka?
Nedarbingumo pažymėjimai sveiko vaiko – darželinuko, priešmokyklinuko ar pradinuko – priežiūrai, kai ugdymo įstaigoje nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas, gali būti išduodami ir atgaline tvarka, bet ne daugiau kaip už 5 darbo dienas, skaičiuojant atgal nuo asmens kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą dienos.

Norint gauti nedarbingumo pažymėjimą reikia skambinti vaiko gydytojui. Jeigu tai nepavyktų padaryti iškart, gydytojai turi galimybę nedarbingumo pažymėjimą dėl tokių atveju išduoti ir už praėjusias dienas.

Karantino laikotarpiu išmokos mokamos ir tuo atveju, jeigu ugdymo įstaigoje paskelbtos atostogos.

Jeigu vienas iš tėvų yra vieno vaiko priežiūros atostogose, ar gali kitas iš tėvų gauti išmoką kitam vaikui prižiūrėti?
Jeigu vienas iš tėvų yra vieno vaiko priežiūros atostogose, o kitas vaikas ar vaikai negali lankyti darželio ar pradinės mokyklos dėl karantino, kitas tėvas, gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką sveiko vaiko priežiūrai. Tas pats taikoma ir jeigu mama yra nėštumo ir gimdymo atostogose.

Ar slaugant vaiką namuose dėl karantino galima dirbti nuotoliniu būdu arba išeiti į prastovą?
Ligos išmoka mokama tik tiems tėvams, įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams, kurie prižiūrėdami vaiką namuose dėl karantino prarado darbo pajamas.
Daugelis darbuotojų pastaruoju metu dirba nuotoliniu būdu ar jų įmonėje skelbiamos prastovos. Svarbu, nepriklausomai nuo to, ar tai nuotolinis darbas ar prastova, už tas dienas, kurias žmogus dirbo, ligos išmoka sveiko vaiko priežiūrai negali būti mokama.

Jeigu esu neapmokamose atostogose, ar galiu gauti išmoką už vaiko slaugą?
Ne. Ligos išmoka mokama tik tiems gyventojams, kurie prarado pajamas prižiūrėdami vaikus, kurių ugdymo įstaiga uždaryta dėl karantino. Jeigu žmogus nedirbo ir tuo laikotarpiu pajamų neturėjo, išmoka nėra mokama.

Ar gausiu išmoką vaiko karantinui, jeigu iki šiol nedirbau?
Ligos išmoka mokama tik tiems apdraustiesiems asmenims, kurie prarado darbo pajamas prižiūrėdami vaikus, kurių ugdymo įstaiga uždaryta dėl karantino ir turi reikalaujamą ligos socialinio draudimo stažą.

Jeigu žmogus nedirbo (nebuvo draudžiamas ligos draudimu) ir tuo laikotarpiu pajamų neturėjo, išmoka nėra mokama.

Ar gali ligos išmoką gauti seneliai?
Nuo šiol ligos išmoką sveiko vaiko – darželinuko, priešmokyklinuko ar pradinuko – priežiūrai, kai ugdymo įstaigoje nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas, gali gauti ir dirbantys seneliai, jeigu vaiko tėvai, įtėviai, globėjai negali pasinaudoti galimybe dirbti nuotoliniu būdu ir jeigu jiems nėra paskelbta prastova. Iki šiol ligos išmokos už sveiko vaiko priežiūrą buvo mokamos tėvams, įtėviams, globėjams bei budintiems globotojams.

Ar dirbant savarankiškai išmoka bus mokama?
Visi savarankiškai veiklą vykdantys gyventojai, išskyrus dirbančius tik su verslo liudijimu, moka ligos socialinio draudimo įmokas ir gali gauti ligos išmokas. Tačiau svarbu žinoti, kad dirbant savarankiškai ligos išmokos skiriamos ir mokamos atsižvelgiant į gyventojo deklaruotas pajamas ir sumokėtas ligos socialinio draudimo įmokas.

Jeigu laikinai nedarbingu pripažintas gyventojas, pavyzdžiui, dirbantis su individualios veiklos pažyma, dar nėra deklaravęs pajamų už 2019 metus, gali būti, taip kad ligos išmoką jis gaus tik po to, kai deklaruos pajamas ir sumokės įmokas.
Verslo liudijimų turėtojai ligos draudimu nėra draudžiami, įmokų nemoka ir ligos išmokų negautų.

Jeigu yra du vaikai, ar abu tėvai gali gauti išmokas už kiekvieno vaiko slaugą?
Ekstremalios situacijos ir karantino atvejais abu tėvai gali gauti išmokas.

Kokios išmokos mokėjimo sąlygos?
Uždarius ugdymo įstaigas karantinui ligos išmokos vaiko priežiūrai, kai ugdymo įstaigoje nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas mokamos už darželinuko, priešmokyklinuko ar pradinuko priežiūrą. Už vyresnių klasių sveikų vaikų priežiūrą dėl karantino išmokos nemokamos.

Norint gauti išmoką, reikia būti apdraustajam (tuo metu turėti darbą ar vykdyti savarankišką veiklą) bei būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Išmoka sudaro 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio , buvusio tris mėnesius iki mėnesio prieš karantino mėnesį, dydžio. Išmoka negali būti mažesnė kaip 7,21 euro už darbo dieną ir negali būti didesnė kaip 81,65 euro už darbo dieną arba 1722,75 euro už mėnesį („ant popieriaus“).

„Sodra“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite