Ligonių kasos primena: reabilitacijos paslaugos teikiamos ištisus metu

Kasmet daugiausia stacionarinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamų medicininės reabilitacijos paslaugų suteikiama vasarą. Valstybinės ligonių kasos specialistai pacientams primena, kad reabilitacijos įstaigos skirtos ne poilsiui, o gydymui ir paslaugos jose teikiamos nepaisant metų laiko.

„Kiekvienais metais gegužės-rugpjūčio mėnesiais ypač padaugėja tėvų, norinčių išsiųsti savo vaikus į sanatorijas. Todėl kai kuriose reabilitacijos įstaigose neretai susidaro eilės. Pavyzdžiui, pernai vasarą vaikams buvo suteikta 42 proc. visų stacionarinės reabilitacijos paslaugų ir jas šiltuoju metų laiku gavo dvigubai daugiau vaikų nei kitu metu. Vis dėlto reabilitacija skiriama ne tada, kai pacientui yra patogus metas, o tada, kai gydymas iš tiesų reikalingas. Sanatorijos skirtos ne poilsiui – į jas tiek vaikai, tiek suaugusieji siunčiami esant sunkioms ligoms ištisus metus“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Rimantė Venclovienė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad reabilitacijos paslaugos teikiamos ligoniams po sunkių operacijų, ligų ir traumų arba sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Tačiau daliai pacientų reabilitacija iš viso neskiriama dėl medicininių kontraindikacijų. Todėl pirmiausia pacientas turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją stacionare, kurie gali išduoti siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai gauti. Kiekvienu konkrečiu atveju šis gydytojas nustato reabilitacijos poreikį, trukmę ir sprendžia, ar reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos ambulatoriškai, ar stacionare. Tai priklauso nuo paciento būklės, ligos sunkumo ir biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų.

„Svarbu žinoti, kad dėl tos pačios ligos per vienerius kalendorinius metus suaugusiems žmonėms gali būti skiriamas vienas stacionarinės reabilitacijos kursas. Vaikams tokio apribojimo nėra: jei yra indikacijų, dėl tos pačios ligos jiems gali būti suteiktos stacionarinės reabilitacijos paslaugos ir kelis kartus per metus“, – pabrėžia R. Venclovienė.

Vaikus iki 8 metų į stacionarinės reabilitacijos įstaigas gali lydėti slaugantis asmuo. Jei vaikui daugiau nei 8 metai, kartu su juo galima vykti tik tuo atveju, jeigu vaikas yra neįgalus arba gydytojų konsiliumas nustato slaugos poreikį. Šiais atvejais Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos ne tik vaiko reabilitacijos paslaugos, bet ir jį slaugančiojo nakvynė bei maitinimas. Svarbu nepamiršti, kad tos pačios šeimos vaikus vienu metu gali lydėti tik vienas slaugantis asmuo.

Pacientą reabilitacijai siunčiantis gydytojas turi paaiškinti, kokios reabilitacijos paslaugos jam yra reikalingos, ir informuoti, kuriose gydymo įstaigose reikiamos paslaugos yra teikiamos. Tačiau reabilitacijos įstaigą pacientas turi teisę pasirinkti pats. Visuomet rekomenduojame reabilitacijai rinktis tą įstaigą, kurioje laukimo eilės yra trumpiausios. Tai galima sužinoti ligonių kasų interneto svetainėje vaikų ir suaugusiųjų reabilitacijos įstaigų interaktyviose paieškose. Duomenis apie esamą laisvų vietų skaičių gydymo įstaigos atnaujina kiekvieną darbo dieną, todėl visuomet galima rasti aktualiausią informaciją.

Gydytojui paskyrus reabilitacinį gydymą, pacientui nereikia rūpintis jokiais dokumentais. Siuntimą elektroniniu būdu išrašo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, o pacientui tereikia telefonu susisiekti su pasirinkta reabilitacijos įstaiga ir suderinti atvykimo datą. Atvykus į reabilitacijos vietą, pacientas turės pateikti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Ligonių kasos primena, kad siekiant užtikrinti reabilitacijos paslaugų prieinamumą tiems pacientams, kuriems jų labiausiai reikia, dalis stacionarinės reabilitacijos paslaugų nuo praeitų metų sausio teikiama ir apmokama prioriteto tvarka. Todėl pacientus po infarkto, insulto, traumų, po operacijų dėl onkologinių ligų ar endoprotezavimo, taip pat vaikus ir itin sunkios sveikatos būklės pacientus reabilitacijos paslaugas teikianti įstaiga turi priimti pirmiausia.

Pranešimą spaudai parengė Valstybinė ligonių kasa

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite