Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba gyvuoja tris dešimtmečius 

Lygiai prieš 30 metų, birželio 1 d., tuometinės Ekonomikos ministerijos nutarimu buvo įregistruota Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Veiklos trisdešimtmečio proga į šios tarnybos Šilutės biurą susirinko šios organizacijos kūrimo iniciatoriai, pirmasis jos vadovas, aktyviausi šių laikų parteriai. Kolektyvą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės meras.

konsultavimo-tarnyba

Konsultavimo tarnybos Šilutės biuro kolektyvas su meru Vytautu Laurinaičiu ir Konsultavimo tarnybos regiono vadove Sonata Karpavičiene.

Konsultantų prireikė, kai masiškai kūrėsi privatūs ūkiai

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės biuro vadovė, gyvulininkystės konsultantė Ina Edita Kuzmienė priminė biuro kūrimosi istoriją, papasakojo apie dabartinę veiklą.

Tuo metu masiškai steigėsi privatūs ūkininkų ūkiai. Per dvejus metus atsirado daugiau nei 100 tūkstančių tokių ūkių. Ūkininkauti pradėję žemdirbiai pasigedo tam reikalingų žinių. Reikėjo kažką daryti. Šilutės rajone iniciatyvą steigti konsultavimo tarnybą parodė juknaitiškis Albinas Bakutis. Šilutiškiai pirmieji Lietuvoje įsteigė tokį konsultavimo biurą, kuriam anuomet vadovavo Leonas Anskaitis. Kurį laiką naujajai tarnybai teko darbuotis ir be atlygio, vien iš idėjos…

Pasirinktas Danijos modelis

Kolektyvui didelės sėkmės palinkėjo ir pirmasis konsultavimo biuro vadovas Leonas Anskaitis.

Tarnybai reikėjo surasti savo veiklos modelį. Patirties žvalgytasi Skandinavijos šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose. Buvo pasirinktas patobulintas Danijos modelis.

„Ko reikia klientams, ką veikiame mes? – klausė Šilutės biuro vadovė I. E. Kuzmienė ir atsakė, – pagrindinė paslauga, kuria naudojasi ūkininkai, yra buhalterinės apskaitos paslauga. Nuo pat įstojimo į ES dienos žemdirbiai domisi ir pasinaudojimo ES paramos galimybėmis. Todėl aktualios ekonomikos konsultacijos, verslo planų rengimo bei administravimo paslaugos. Aktualios yra ir dirvožemio tyrimų, tręšimo planų, augalininkystės konsultacijas.

Gyvulininkystės sritį kuruoju aš, organizuoju lauko dienas, įvairius mokymus, seminarus, prisidedu rengiant gyvulininkystės verslo planus. Pagrindinį ekonominį darbą atlieka mūsų ekonomikos konsultantė Simona Kazlauskienė. Didžiuojuosi, kad biure dirba kompetentingos buhalteriai Rita Rutkauskienė, Aldona Čėsnienė, Svaigedas Jankauskas ir labai atsakinga apskaitininkė Rasa Pocienė“.

Konsultuoja ir įmones

Pasak Šilutės biuro vadovės I. E. Kuzmienės, šiuo metu konsultuojami ne tik privačių ūkių atstovai, bet ir uždarosios akcinės bendrovės, stambesnės įmonės.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus vadovas Kęstutis Andrijauskas.

Reikšmingos 30 metų veiklos sukakties proga kolektyvą sveikinęs ir kolektyvui už nuoširdų darbą dėkojęs Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, įteikė puokštę rožių ir suvenyrinę plaketę. Palinkėjo gyvuoti dar ne vieną dešimtmetį. Anot jo, konsultacinės pagalbos gyventojams ypač prireikė įstojus į Europos Sąjungą ir pradėjus ruošti projektus, dalyvauti įsisavinant įvairius fondus.

„Jūs esate tarsi ūkininkų smegenys, iniciatoriai ir stūmėjai į priekį. Juk kartais neužtenka vien patarti, bet tenka ir įtikinti žmogų pasinaudoti teikiamomis galimybėmis“, – sakė meras.

Apie biuro veiklą, svarbą ir reikšmę kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus vadovas Kęstutis Andrijauskas.

„Esame laimingi, kad į mūsų šventę atvyko Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos regiono vadovė Sonata Karpavičienė bei keletas mūsų ištikimiausių klientų. Tai ūkininkai Jonas Kleinas, Algimantas Kliučinskas, Virginija Macijauskienė, Kęstutis Andrijauskas. Trūksta Vaclovo Jaso, – sutrukdė  statybų reikalai.

Mūsų trisdešimtmečio šventė tik prasideda. Šiandien ir rytoj kviečiame visus esamus ir būsimus klientus  užsukti į biurą pabendrauti prie kavos puodelio, prisiminti kartu nueitą konsultavimo ir konsultavimosi kelią, įveiktus iššūkius, pasidalinti džiaugsmais ir patirtimi. O su naujais – susipažinti, pristatyti  biurą, tarnybą ir teikiamas paslaugas“,– kalbėjo Ina Edita Kuzmienė.

Galima pridurti, kad centrinė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos būstinė yra Dotnuvoje, Kėdainių rajone.

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

Šilutiškius pasveikino Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos regiono vadovė Sonata Karpavičienė.

Mero dovana.

Apie tarnybos veiklos pradžią pasakojo konsultavimo biuro steigimo iniciatorius Albinas Bakutis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite