Iškilmingo minėjimo, skirto Lietuvos Valstybės 101-ąjam gimtadieniui ir Pagėgių savivaldybės apdovanojimų „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ ir „Pagėgių krašto garbės pilietis“ pradžios akcentas buvo choreografinė kompozicija pagal Ievos Norkutės atliekamą dainą „Raudoni vakarai“, kurią atliko Pagėgių savivaldybės kultūros centro šokių kolektyvai „Harmonija“ ir „Marguva“.

Šventinį pranešimą perskaitė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, susirinkusius sveikino Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Kazys Žutautas, laišką atsiuntė Lietuvos Respublikos seimo narys Ričardas Juška.

Tėvynę, jos dabartį ir praeitį kuria Žmogus, tad nuo 2010 metų Pagėgių savivaldybėje susiklosčiusi tradicija kasmet apdovanoti Pagėgių kraštui nusipelniusius žmones. Nominacija „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ yra atitekusi 42 Pagėgių krašto piliečiams.  Nominaciją „Metų žmogus“ Pagėgiuose yra pelnę aštuoni krašto šviesuoliai.

Nominacija „Garbės pilietis“ šiemet buvo nominuotas septintasis Pagėgių krašto „Garbės pilietis“ – Romas Šležas.

Jis Mažosios Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjo, spaudos darbuotojo, lietuvybės puoselėtojo bei skleidėjo, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio anūkas, bibliofilas, filmų lietuviškomis temomis kūrėjas išeivijoje, lietuvybės puoselėtojas, daugelį metų uoliai besirūpinantis savo senelio Jono Vanagaičio garbaus ir šviesaus atminimo įamžinimu Klaipėdos krašte, jo dvasinio palikimo išsaugojimu, sklaida bei visą gyvenimą kruopščiai rinktų istorinių vertybių perdavimu tautinę atmintį saugojančioms, gaivinančioms Pagėgių krašto kultūros įstaigoms.

Su Pagėgių krašto kultūros darbuotojais Romas Šležas daugelį metų palaiko glaudžius kultūrinio bendradarbiavimo ryšius įgyvendinant kultūrinius-literatūrinius mainus tarp Lietuvoje gyvenančių tautiečių bei lietuvių išeivių Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kt.

2017 m., pasitinkant Nepriklausomos Lietuvos ir „Tilžės akto“ 100-mečių jubiliejus, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantys Romas ir Birutė Šležai padovanojo Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai savo ir savo tėvų – kapitono Albino ir Onos Šležų bei jaunesniojo leitenanto Juozo ir Valerijos Vaičjurgių – asmenines bibliotekas. Gautą siuntą sudaro grožinė literatūra, periodika, leidiniai, spausdinti 19 a. pab. – 20 pr. Mažosios Lietuvos leidyklose, tarpukario Lietuvoje, JAV, Vokietijoje bei Anglijoje. Dovanotos bibliotekos unikalios istorine prasme, jose yra buvusių Lietuvos prezidentų, politinių, visuomenės veikėjų darbai, enciklopedijos, informaciniai leidiniai ir kt.

Dovanotą rinkinį sudaro 1728 vnt. knygų, Jungtinėse Amerikos Valstijose 1930-1940 m. leistų vinilinių plokštelių, periodikos leidinių, tame tarpe yra unikalių leidinių. Šios dovanos vertė 17 179, 00 Eur.) Tai – lietuviškam raštijos paveldui priklausantys reliktai. Ši dovana – neeilinis reiškinys Lietuvos bibliotekų istorijoje.

Martyno Jankaus muziejus perėmė asmeninį išsaugotą ir sukauptą Jono Vanagaičio archyvą, kurį sudaro asmeniniai Jono Vanagaičio daiktai, laiškai, fotografijos ir kiti daiktai. 

Romas ir jo žmona Birutė finansavo dovanotų bibliotekų ir eksponatų    muziejui parsiuntimą iš JAV, bibliotekos katalogo sudarymo išlaidas, ekspozicijos Vydūno viešojoje bibliotekoje parengimą.

Nominacija „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ buvo nominuoti Edmundas Incius, Evelina Norkienė ir Vilyta Sirtautienė.

Edmundas Incius gimė, augo, mokėsi, dirbo, kūrė Pagėgiuose, Pagėgiams. Šis žmogus alsuoja Pagėgiais  ir Pagėgių istoriją galėtų suguldyti knygoje. Edmundas Incius ir jo žmona Irena Incienė užaugino 5 dukteris. Nuo 2000 m., įkūrus savivaldybę Edmundas Incius tapo Pagėgių savivaldybės NVO koordinatoriumi, VVG „Nemunas“ tarybos nariu, vėliau VVG „Pagėgių kraštas“ valdybos pirmininku. Edmundas aktyviai dalyvavo visose Vietos veiklos strategijų kūrimuose, kurios gavo aukštą įvertinimą respublikoje. Nuo savivaldybės įkūrimo Edmundas Incius eina asociacijos „Pagėgių bendruomenė“ pirmininko pareigas. Jis buvo šios asociacijos įkūrėju. Anot Edmundo „iniciatyva turi kilti iš apačios“, ir jis išgirsta kiekvieno lūkestį, idėją, mintį, o pats imasi nemaloniausio darbo – organizavimo.

Asociacijos organizuojami renginiai per dešimtis metų yra peraugę į tradicinius krašto renginius ir garsina Pagėgių savivaldybę nuo pat jos įkūrimo. Trečiojo tūkstantmečio Kalėdų Senelių siumpoziumas, Dviračių žygis „Pagėgiai- Rambynas“, skirtas Valstybės dienai paminėti, Trijų karalių eitynes taip pat inicijavo Edmundas Incius. Dešimtmetį skaičiuoja asociacijos organizuojama Šeimos diena. Organizuojamas Futbolo turnyras Asociacijos „Pagėgių bendruomenė“ taurei laimėti“ 2018 m Edmundas Incius inicijavo ir organizavo Pagėgių futbolo komandos 95 – mečio renginių ciklą. Tai buvo nepakartojama kelionė laiku,  į kurią suvažiavo buvę pagėgiškiai,  gyvenantys net užsienyje. Šis procesas ypatingai įtraukė rečiau visuomeniniame gyvenime dalyvaujančius žmones ir šiuo metu yra kaupiama medžiaga knygai apie Pagėgių futbolą. Beje, šis renginys buvo orientuotas ir unikalaus Pagėgių miesto stadiono 95 –mečiui bei jo prikėlimui naujam gyvavimo etapui. Tarpininkaujant Edmundui buvo išleistas ne vienas leidinys.

Edmundui Inciui rūpi bendruomenės sportinis gyvenimas, daugybė moterų tinklinio varžybų, futbolo turnyrai ne tik organizuojami, bet nuolat rūpinamasi komandų įvaizdžiu, apranga.

Edmundas Incius yra apdovanotas Lietuvos respublikos Žemės ūkio ministerijos padėkomis už darbą su nevyriausybinėmis organizacijomis, Pagėgių savivaldybės mero apdovanojimais už aktyvią veiklą, administracijos direktoriaus, Tauragės vyriausiojo policijos komisariato padėkomis ir kitais apdovanojimais, kuriais Edmundas nelinkęs didžiuotis ar girtis .

Evelina Norkienė – tikra pagėgiškė. Ji gimė, mokėsi, sukūrė šeimą, Pagėgiuose. Baigusi studijas Šiaulių pedagoginiame institute, sugrįžo į Pagėgius ir nuo 1996 m. dirba pedagoginį bei vadybinį darbą. Evelinos ir Renato, taip pat pagėgiškio šeimoje – trys atžalos: sūnus ir dvi dukros. Evelina Pagėgiuose yra ryški asmenybė, pasižyminti ypatingais organizaciniais ir vadybiniais gebėjimais. Jau 17-tus metus ji vadovauja Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklai.  Mokyklos veikla garsina Pagėgių kraštą Lietuvoje bei už jos ribų. Padėkomis už mokinių pasiekimus įvairiuose respublikiniuose konkursuose, varžybose, kultūros projektuose mokykla yra apdovanojama kasmet. Evelina mokykloje taip pat moko vaikus groti fortepijonu bei kartu su Regina Pilkioniene vadovauja jaunių chorui, kuris pripažįstamas vienu geriausių jaunių chorų Lietuvoje. Mokyklos vadovė Evelina Norkienė yra apdovanota Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, Lietuvos jaunių sporto žaidynių organizacinio komiteto, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos, Pagėgių savivaldybės, Valstybės apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės vado padėkomis už prizinius mokyklos laimėjimus sporto žaidynėse, jaunimo saviraiškos sklaidą, dalyvavimą renginiuose, nuoširdų bendradarbiavimą, prasmingos partnerystės tradicijų puoselėjimą, pagalbą rengiant renginius bei šventinius koncertus.

Evelina taip pat yra Pagėgių evangelikų liuteronų parapijos vargonininkė, Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugos narė. Evelinos muzikavimas puošia daugelio žmonių asmenines iškilmes: krikštynas, santuokas. Penkerius metus Evelina ir Renatas Norkai buvo Pagėgių kultūros centro vyresniojo amžiaus žmonių šokių kolektyvo „Marguva“ nariai.                            

 „Aš tik dirbu savo mylimą darbą, kukliai sako Evelina, tačiau darbas darbui nelygus: pačiai visu būti pirmosiose gretose bei uždegti per 300 moksleivių ir darnų kolektyvą yra didelis skirtumas. Ir nuolat gaunami įvertinimai skirti ne asmeniškai Evelinai, o Pagėgiams, Lietuvai.

Vilyta Sirtautienė su vyru Liudu užaugino du sūnus. Nuo 2007 m. gruodžio mėn. Vilyta Sirtautienė pradėjo eiti Natkiškių seniūnės pareigas ir jas iki šiol sėkmingai vykdo. Atsidavusi darbui, tiksliau atsidavusi kaimui ir jo žmonėms. Savo darbą myli ir kruopščiai jį atlieka. Jai pažįstamas kiekvienas kaimo kampelis, kiekvienas žmogus ir visos jų problemos. Vilyta Sirtautienė nežiūri darbo valandų, poilsio dienų. Jos nuoširdumas, kruopštumas ir paprastumas paperka kiekvieną seniūnijos ir Pagėgių krašto žmogų. Seniūnei kiekvienas seniūnijos žmogus – jos gyvenimo dalis. Nė vienas kaimo gyventojas Vilytos Sirtautienės nevadina seniūne, o visi – ,,mūsų Vilytė“. Vilyta Sirtautienė – pavyzdys visiems. Rodos jos laikas begalinis …. Ji aktyvi Natkiškių kultūros namų saviveiklininkė: dalyvauja kapeloje ,,Vaivorykštė“, moterų ansamblyje ,,Gluosnė“, kvartete. Važinėja su kolektyvais ir kartu garsina Natkiškių senūniją ir Pagėgių savivaldybę po visą Lietuvą. Aktyvi visų renginių dalyvė ir pagalbininkė juos organizuojant.

Seniūnė Vilyta su savo bendruomene aktyviai vykdo projektus, kurių dėka seniūnijoje pastatytas paminklas savanoriui Kęstučiui Vasiliauskui, seniūnijoje patvirtinta heraldika , o 2017 m. natkiškiečiai pelnė III vietą Etninės kultūros globos tarybos paskelbtame „Geriausiai tradicijas puoselėjusios Mažosios Lietuvos etnografinio regiono seniūnijos“ konkurse.

Iškilmingą renginį užbaigė absoliučiai geriausiu Lietuvoje pripažintas Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, vadovas Remigijus Adomaitis.

Lietuvos vardą „Dagilėlis“ garsina prestižinėse Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos ir Kinijos koncertų salėse. Tai vienintelis Lietuvos kolektyvas, kuris koncertavo Sankt Peterburgo valstybiniame Ermitaže (Rusija), Berlyno valstybinėje operoje Filadelfijos meno atlikėjų centre, prestižinėje Pekino didžiojoje liaudies salėje.

Valstybinių švenčių suėjimus puošė ir iki kovo 11 – osios puoš Džojos Gundos Barysaitės ( Vilnius)  foto paroda „Adamkai“, kuri veikia Pagėgių savivaldybės kultūros centro patalpose. 

Pagėgių sav. inf.

Astos Andrulienės nuotr.