Lietuvos vairuotojai – nekultūringi, bet niekada nepamiršta padėkoti

Beveik ketvirtadalis šalies gyventojų mano, jog lietuvių vairavimo kultūra – pasibaisėtina, o įžūlus elgesys prie vairo jau tapo norma. Vos 12 proc. gyventojų Lietuvos vairuotojus vertina kaip pagarbius ir kultūringus. Tokią lietuvių nuomonę apie šalies gyventojų vairavimo kultūrą atskleidė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt atlikta apklausa.

Didžioji dalis apklaustųjų (63 proc.) kitų vairuotojų elgesį kelyje vertina kaip „nelabai kultūringą“.

„Dauguma žmonių mano, jog bendra vairavimo kultūra Lietuvoje – žema, tačiau į kitus dėl to pirštais nerodo. Beveik tiek pat (60 proc.) apklaustųjų prisipažįsta, jog kartais ir patiems tenka pasielgti įžūliai ir pažeisti taisykles. Tai galima pastebėti ir kelyje – kitų eismo dalyvių visai nepaisančių vairuotojų pasitaiko gana retai, tačiau užlendančių ar pamirštančių parodyti posūkį netrūksta“, – pastebi V. Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas.

Būtent įžūlus užlindimas kelyje yra labiausiai vairuotojų erzinantis elgesys kelyje (taip mano net 68 proc.) Pusė apklausoje dalyvavusių vairuotojų nepatenkinti, kai kiti eismo dalyviai nerodo posūkių, 45 proc. – kai vairuotojai be jokios priežasties ar piktybiškai nepraleidžia.

Apklausa parodė, kad vairuotojams labiau nepatinka tie eismo dalyviai, kurie važiuoja per lėtai, negu tie, kurie greitį viršija. Trečdalį apklaustųjų labiausiai erzina lėčiau nei leistina važiuojantys vairuotojai, vos 12 proc. – kai greitis yra viršijamas.

Penktadalis vairuotojų dažniausiai susierzina tuomet, kai priešais važiuojantys automobiliai užmiršta išjungti ilgąsias šviesas, dešimtadalis – kai be reikalo rodomas posūkio signalas ir taip stabdomas visas eismas.

Tiesa, apklausos dalyviai ir patys pripažįsta dažnai pasielgiantys nekultūringai. Net 65 proc. apklaustųjų pripažino viršijantys greitį, 17 proc. kartais užmiršta parodyti posūkį, o apie 9 proc. neišjungia ilgųjų šviesų ir mėgsta įžūliai užlįsti.

„Nors dauguma vairuotojų mano, kad Lietuvoje vairuotojai nėra kultūringi, apklausa parodė, kad lietuviai už gerą ir kultūringą poelgį kelyje moka atsidėkoti. Net 93 proc. apklaustųjų teigė, jog visuomet padėkoja kitiems eismo dalyviams, jeigu jie praleidžia ar kitaip padeda kelyje. Nors ir atrodo paprastas veiksmas, padėka kelyje visus vairuotojus skatina elgtis kultūringiau“, – sako V. Daukšas.

Tiesa, beveik penktadalis gyventojų (19 proc.) mano, jog eismo kultūra per pastaruosius dešimt metų – pablogėjo. Tiek pat žmonių galvoja, kad vairuotojų požiūris į kitus eismo dalyvius per dešimtmetį visiškai nepasikeitė.

„Vairavimo egzaminų sistema keitėsi jau keletą kartų, tačiau mokantis vairuoti labai daug dėmesio skiriama teorinėms subtilybėms, pavyzdžiui, taisyklėms apie kitų transporto priemonių vilkimą, kurių prireikia itin retai, o ne vairavimo kultūros mokymui. Tai viena iš priežasčių, kodėl vairavimo kultūra Lietuvoje keičiasi lėčiau nei galėtų”, – pastebi V. Daukšas.

Tiesa, per 40 proc. apklaustųjų mano, kad per pastaruosius 10 metų eismo kultūra Lietuvos keliuose pagerėjo.

Hits: 17

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite