Lietuvos vairuotojai – nekultūringi, bet niekada nepamiršta padėkoti

Beveik ketvirtadalis šalies gyventojų mano, jog lietuvių vairavimo kultūra – pasibaisėtina, o įžūlus elgesys prie vairo jau tapo norma. Vos 12 proc. gyventojų Lietuvos vairuotojus vertina kaip pagarbius ir kultūringus. Tokią lietuvių nuomonę apie šalies gyventojų vairavimo kultūrą atskleidė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt atlikta apklausa.

Didžioji dalis apklaustųjų (63 proc.) kitų vairuotojų elgesį kelyje vertina kaip „nelabai kultūringą“.

„Dauguma žmonių mano, jog bendra vairavimo kultūra Lietuvoje – žema, tačiau į kitus dėl to pirštais nerodo. Beveik tiek pat (60 proc.) apklaustųjų prisipažįsta, jog kartais ir patiems tenka pasielgti įžūliai ir pažeisti taisykles. Tai galima pastebėti ir kelyje – kitų eismo dalyvių visai nepaisančių vairuotojų pasitaiko gana retai, tačiau užlendančių ar pamirštančių parodyti posūkį netrūksta“, – pastebi V. Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas.

Būtent įžūlus užlindimas kelyje yra labiausiai vairuotojų erzinantis elgesys kelyje (taip mano net 68 proc.) Pusė apklausoje dalyvavusių vairuotojų nepatenkinti, kai kiti eismo dalyviai nerodo posūkių, 45 proc. – kai vairuotojai be jokios priežasties ar piktybiškai nepraleidžia.

Apklausa parodė, kad vairuotojams labiau nepatinka tie eismo dalyviai, kurie važiuoja per lėtai, negu tie, kurie greitį viršija. Trečdalį apklaustųjų labiausiai erzina lėčiau nei leistina važiuojantys vairuotojai, vos 12 proc. – kai greitis yra viršijamas.

Penktadalis vairuotojų dažniausiai susierzina tuomet, kai priešais važiuojantys automobiliai užmiršta išjungti ilgąsias šviesas, dešimtadalis – kai be reikalo rodomas posūkio signalas ir taip stabdomas visas eismas.

Tiesa, apklausos dalyviai ir patys pripažįsta dažnai pasielgiantys nekultūringai. Net 65 proc. apklaustųjų pripažino viršijantys greitį, 17 proc. kartais užmiršta parodyti posūkį, o apie 9 proc. neišjungia ilgųjų šviesų ir mėgsta įžūliai užlįsti.

„Nors dauguma vairuotojų mano, kad Lietuvoje vairuotojai nėra kultūringi, apklausa parodė, kad lietuviai už gerą ir kultūringą poelgį kelyje moka atsidėkoti. Net 93 proc. apklaustųjų teigė, jog visuomet padėkoja kitiems eismo dalyviams, jeigu jie praleidžia ar kitaip padeda kelyje. Nors ir atrodo paprastas veiksmas, padėka kelyje visus vairuotojus skatina elgtis kultūringiau“, – sako V. Daukšas.

Tiesa, beveik penktadalis gyventojų (19 proc.) mano, jog eismo kultūra per pastaruosius dešimt metų – pablogėjo. Tiek pat žmonių galvoja, kad vairuotojų požiūris į kitus eismo dalyvius per dešimtmetį visiškai nepasikeitė.

„Vairavimo egzaminų sistema keitėsi jau keletą kartų, tačiau mokantis vairuoti labai daug dėmesio skiriama teorinėms subtilybėms, pavyzdžiui, taisyklėms apie kitų transporto priemonių vilkimą, kurių prireikia itin retai, o ne vairavimo kultūros mokymui. Tai viena iš priežasčių, kodėl vairavimo kultūra Lietuvoje keičiasi lėčiau nei galėtų”, – pastebi V. Daukšas.

Tiesa, per 40 proc. apklaustųjų mano, kad per pastaruosius 10 metų eismo kultūra Lietuvos keliuose pagerėjo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite