Lietuvos tradicinių krikščioniškųjų bendrijų kreipimasis

Vilnius, 2021 m. kovo 9 d. Mes, Lietuvos tradicinių krikščioniškųjų bendrijų atstovai, tikime, kad žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir apdovanotas prigimtiniu orumu. Dėl šio prigimtinio orumo kiekvienas žmogus – ir vyras, ir moteris – turi būti gerbiamas. Krikščioniškosios bendruomenės kviečia visus atpažinti Kūrėjo paveikslą kiekviename žmoguje, gerbti prigimtines žmogaus teises bei daryti visa, kas įmanoma, kad žmogaus orumas nebūtų temdomas smurto. Pastaruoju metu susirūpinimą kelia kai kurios teisėkūros iniciatyvos, kurios bando neigti žmogaus prigimtį ir kelia pavojų visuomenės bendrajam gėriui. Ypač didelį susirūpinimą kelia siūlymai ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją ir įteisinti partnerystę.

Bet kokia smurto – taip pat ir smurto prieš moteris – forma yra nepateisinama. Ne kartą atkreiptas dėmesys, jog Stambulo konvencija iš esmės tik atkartoja Lietuvos Respublikos teisėje jau įtvirtintas nuostatas, tad šios konvencijos ratifikavimas nepadėtų sumažinti smurto apraiškų, bet sukurtų kitų rimtų problemų. Esame įsitikinę, kad reikia palaikyti ne problemišką Stambulo konvenciją, bet visas priemones, leisiančias realiai įgyvendinti, o jei reikia – papildyti jau egzistuojančias Lietuvos teisės normas, numatančias smurto prieš moteris prevenciją ir užkardymą.

Kova su smurtu neturėtų būti vykdoma primetant visai visuomenei išankstines ideologines nuostatas ir supriešinant vyrus ir moteris. Prigimtiniai vyrų ir moterų skirtumai nėra spręstina problema, bet duotybė, kuria remiasi šeima ir visuomenė ir kuri atlieka esminį vaidmenį puoselėjant visos visuomenės bendrąjį gėrį, užtikrinant jos tvarumą bei ateitį.

Visuomenė yra praturtinama ne tuomet, kai ignoruojami vyrų ir moterų prigimtiniai skirtumai, bet tada, kai leidžiama ir padedama reikštis tam, kas vyrų ir moterų prigimtyje yra esminga bei geriausia. Todėl kultūra, papročiai, tradicijos, religinės nuostatos, atskleidžiančios tai, kas savita vyro ir moters prigimčiai, nėra naikintini stereotipai.

Stambulo konvencija siekia įtvirtinti dviprasmiškai interpretuojamą socialinės lyties (angl. gender) sąvoką, dirbtinai atskiriančią vyrų ir moterų vaidmenis nuo juos pagrindžiančios vyriškos bei moteriškos žmogaus prigimties, taip sukuriant teisines prielaidas lytį laikyti tik socialiniu konstruktu. Įtvirtinus teisėkūroje neaiškią socialinės lyties (gender) sąvoką, atsiras prievolė ją vartoti ir kituose susijusiuose teisės aktuose. Ypatingą susirūpinimą kelia Stambulo konvencijos 14 straipsnio nuostatos, įpareigojančios ją pasirašiusias šalis „įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „lyčių vaidmenis be stereotipų“, ne tik siekiant užtikrinti lyčių lygybę, bet ir atmetant iš prigimties kylančius skirtumus. Teisinės prievolės diegti mokymą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“ (Konvencijos 14.1 str.) visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programose įtvirtinimas statytų į pavojų LR Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintą tėvų ir globėjų teisę „nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“.

Dėl šių priežasčių nepritariame Stambulo konvencijos ratifikavimui ir aukščiau minimų nuostatų pavertimui privalomomis teisinėmis normomis Lietuvos valstybei ir visuomenei.

Ne mažesnį susirūpinimą kelia ir keičiantys prigimtinę šeimos sampratą siūlymai įteisinti partnerystę. Šeima yra natūralus valstybės ir visuomenės pagrindas, o ne socialinis ar teisinis konstruktas, kuris priklauso vien nuo įstatymų leidėjo valios. Šeima nėra vien tik bendras gyvenimas, siejamas emocinių ar turtinių ryšių. Ji yra prigimtinė bendruomenė, kylanti iš abiejų lyčių sąlygoto tarpusavio papildomumo, kuris yra esminė šeimos atsiradimo sąlyga, išskirianti ją iš visų kitų bendro gyvenimo formų. Tačiau tai ne tik santuokos sudarymo sąlyga, bet ir prigimtinių tėvystės, motinystės, brolių bei seserų, įskaitant vienišų motinų ir tėvų, giminystės ryšių atsiradimo sąlyga.

Šeima kaip pirminė ir prigimtinė bendruomenė yra palankiausia aplinka vaikų augimui, vystymuisi ir ugdymui. Ji ne tik geriausiai užtikrina vaiko prigimtinius poreikius bei giminystės ryšių tvarumą, bet taip pat ir visuomenės tęstinumą bei tvarumą. Kaip prigimtinė bendruomenė šeima yra pirmesnė už valstybę ir nėra įstatymų leidėjų kūrinys. Todėl įstatymų leidėjai neturėtų suteikti šeimos statuso ir teisinio pripažinimo toms bendro gyvenimo formoms, kurios neturi šeimos esmę lemiančių prigimtinių savybių.

Todėl Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos nepritaria partnerystei ar kitiems teisiniams institutams, kurie leidžia įgyti šeimos statusą toms bendro gyvenimo formoms, kurios neturi šeimos esmei būdingų prigimtinių savybių.

Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos kviečia įstatymų leidėjus pasirinkti tokius teisinio reguliavimo būdus, kurie neištrintų ribos tarp prigimtinės šeimos sampratos ir kitų bendro gyvenimo formų bei užtikrintų deramą bendrą gyvenimą vedančių asmenų faktinių santykių teisinę apsaugą.

Skatiname visų bendradarbiavimą kuriant visuomenę be smurto ir patyčių, kurioje kiekvieno jos nario santykiai su kitu būtų grindžiami abipuse pagarba ir artimo meile. Siekdami supratimo ir dialogo atpažinkime, jog už įsitikinimų ir pažiūrų įvairovės slypi mus jungiančios bendros žmogiškosios pamatinės vertybės.

 

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas
Arkivyskupas Gintaras Grušas

Stačiatikių Bažnyčia Lietuvoje
Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus

Lietuvos sentikių Bažnyčios vadovas
Aukščiausiosios tarybos pirmininkas
Dvasinis tėvas Grigorij Bojarov

Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios
Vyskupas Mindaugas Sabutis

Lietuvos evangelikų reformatų
generalinis superintendentas
Kunigas Raimondas Stankevičius

Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno vyresnysis ir
Švč. Trejybės bažnyčios klebonas tėvas Mykolai Kozelkivskyy OSBM

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite