Lietuvos darbingo amžiaus (40-64 m.) gyventojų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) sergamumo bei mirtingumo žemėlapis rodo, jog net 12-oje savivaldybių mirštančiųjų nuo šių ligų skaičius yra gerokai perkopęs vidurkį. Žemėlapį pristačiusių specialistų teigimu, kad situacija pasikeistų, reikia nuoseklaus keičiamųjų rizikos veiksnių – arterinės hipertenzijos, lipidų ir gliukozės apykaitos sutrikimų, nutukimo, nejudros, rūkymo – valdymo, ankstyvos ligos diagnostikos ir geriausio galimo gydymo.

„Blogasis“ cholesterolis

Šias sąlygas lemia sveikų ir sergančių asmenų bendradarbiavimas su gydytojais, gydytojų kvalifikacija ir pakankamas finansavimas, skiriamas šių problemų sprendimui. Deja, Lietuvoje stebima dislipidemijos pandemija, tik mažam procentui pacientų pasiekiama tikslinė mažo tankio lipoproteinų („blogojo“) cholesterolio vertė.

„Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išlieka didelis. Didžiausi širdies ir kraujagyslių ligas lemiantys rizikos pagrindiniai veiksniai yra didelė „blogojo“ cholesterolio (MTL cholesterolio) koncentracija, padidinto kraujospūdžio liga ir rūkymas. Per pastaruosius dešimtmečius išryškėjo didėjanti gyvensenos rizikos veiksnių įtaka ir paplitimas – sutrikusios gliukozės apykaitos, cukrinio diabeto, nutukimo, nejudros, atkreiptas dėmesys į psichosocialinius veiksnius ir stresą, oro taršos ir triukšmo poveikį“, – komentuoja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė.

Pasak profesorės, COVID-19 pandemijos laikotarpis ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje sukėlė daug iššūkių, sujaukė tvarką ligoninėse bei užtikrinant infekuotumo patikrą. Pavėluotas ar atidėtas pacientų kreipimasis į gydymo įstaigas lėmė blogesnį gydymo efektyvumą. Pati COVID-19 infekcija labiau komplikavosi jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Tuo būtų galima paaiškinti didesnį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Higienos instituto duomenimis, pagal kurį sudarytas ŠKL žemėlapis, mirčių skaičius nuo kraujotakos sistemos ligų 100 tūkst. gyventojų 40-64 metų amžiaus grupėje 2021 ir 2020 metais siekė 280,59 ir 288,17.

Didžiausias sergamumas visoje ES

Nors ir sumažėjo mirčių, Lietuva iš kitų Europos šalių išsiskiria tuo, kad sergamumas nuo ŠKL čia yra 4,4 karto didesnis negu kitose ES šalyse.

Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentę prof. Sigita Glaveckaitę neramina, jog Lietuva širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais ženkliai atsilieka nuo ES vidurkio.

„Nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje miršta net 4 kartus daugiau žmonių negu Europoje. Nerimą kelia ir atotrūkis nuo Europos numatomos gyvenimo trukmės atžvilgiu. Pastaroji 2022 m. vyrams buvo 7 metais trumpesnė nei Europoje. O sveikų gyvenimo metų atžvilgiu atotrūkis nuo ES siekia 8 metus abiem lytims“, – akcentuoja ji.

Seime vykusioje Širdies dienos akcijoje, kurios metu buvo pristatytas ŠKL žemėlapis, dalyvavusi Seimo narė Jurgita Sejonienė teigia: „Tinkamai prižiūrint širdį ir kardiovaskulinę sveikatą, galima ilgiau gyventi ir mėgautis aukštesne gyvenimo kokybe. Kad pagerintume mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius, pirmiausia turime skirti dėmesį prevencijai ir visuomenės švietimui.“

Jai antrina ir Seimo narys Linas Slušnys: „Žmogui yra pavojinga ilgalaikė įtampa ir nuolatos besitęsiantis stresas, kuris veikia autonominę nervų sistemą. Nervų sistemos aktyvavimas gali sukelti greitą širdies plakimą, didina kraujo spaudimą, dažnėja kvėpavimas. Jeigu tai tęsiasi nuolatos, žmogui kyla kraujospūdis, o tai jau veikia širdį. Todėl galime turėti įvairių širdies ligų, aukštą insulto riziką.“

Cholesterolis – vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių

LSMU Kardiologijos klinikos gydytojos prof. Gintarės Šakalytės teigimu, per didelis mažo tankio lipoproteinų („blogojo“) cholesterolio dydis yra vienas iš svarbių keičiamųjų aterosklerotinės širdies ligos rizikos veiksnių. Lietuvoje tarp vidutinio amžiaus asmenų net 9 iš 10 nustatomos per didelės cholesterolio vertės.

„Gydant dislipidemiją, tik mažam procentui pacientų mažojo tankio cholesterolis sumažinamas pakankamai, o ypač rizikingai grupei, t. y. persirgus miokardo infarktu, dislipidemijos tikslai pasiekiami tik kas dešimtam. Svarbu suprasti, jog siektinos cholesterolio vertės yra skirtingos sveikam, nustačius didelę aterosklerotinės ligos riziką ar jau sergant širdies ir kraujagyslių liga.

Visiems pacientams rekomenduojame sveikai gyventi: nerūkyti, judėti, rinktis Viduržemio jūros dietoje rekomenduojamus maisto produktus, savo sveikatos rodiklius aptarti su šeimos gydytoju. Jeigu šeimos gydytojas nustatė didelę širdies ligų riziką arba kardiologas diagnozavo aterosklerotinę ligą, gyvensenos pokyčių nepakaks. Bus skirtas gydymas vaistais. Svarbu ne tik nuolat vartoti vaistus, bet ir vertinti jų poveikį, t. y. atlikti lipidų tyrimą. Būtina žinoti ne tik savo tyrimo rezultatus, bet ir koks tikslinis mažojo tankio lipotroteinų cholesterolio dydis geriausiai jus apsaugo nuo širdies ligų progresavimo bei komplikacijų“, – aiškina profesorė.

Raudonosios zonos

Į raudonąsias zonas, kur mirčių skaičius nuo ŠKL gerokai viršija vidurkį, jau įkopė Varėnos r., Lazdijų r., Kalvarijų, Jurbarko r., Šilalės r., Kelmės r., Pakruojo r., Biržų r., Anykščių r., Ignalinos r., Švenčionių r. ir Visagino savivaldybės.

Tuo tarpu mažiausias sergamumas fiksuojamas Neringos, Klaipėdos m., Kretingos m., Rietavo, Šiaulių m., Šakių r., Kazlų Rūdos, Kauno m. ir Kauno r., Kėdainių r., Panevėžio r. ir Panevėžio m., Kupiškio r., Alytaus m. bei Vilniaus m. savivaldybėse. Pasak profesorės, panašios tendencijos buvo ir prieš dešimtmetį.

Pusė žmonių mirė nuo kraujotakos ligų

Higienos instituto duomenimis, 2022 metais šalyje iš viso mirė 42 884 gyventojų, iš kurių 22 503, arba 53 proc. – nuo kraujotakos sistemos ligų.

„To priežastys yra kompleksinės. Tai ir išliekantys dideli nepakankamai koreguojami rizikos veiksniai: didelis cholesterolis, aukštas kraujo spaudimas, rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, didėjantis cukrinio diabeto dažnis, mažas fizinis aktyvumas. Įtakos turi ir nauji rizikos veiksniai – klimato kaita ir oro tarša bei kita“, – vardija prof. S. Glaveckaitė.

Kalbant apie širdies ir kraujagyslių diagnostikos bei gydymo inovacijas, ne mažiau svarbi problema yra ir nepakankamas sveikatos sistemos finansavimas, kuris neužtikrina ES jau seniai prieinamų diagnostikos be gydymo naujovių, iš esmės galinčių daryti įtaką mirtingumui nuo ŠKL.

„Antai 2019 m. vienam gyventojui tenkančios išlaidos sveikatos apsaugai Lietuvoje buvo perpus mažesnės už Europos vidurkį ir siekė 1885 eurų, kai ES vidurkis buvo 3521 eurų. Tai rodo, kad ŠKL, nepaisant jų keliamo pavojaus, nėra prioritetas ir šių ligų gydymui numatomas finansavimas Lietuvoje yra ribotas“, – užbaigia LŠA prezidentė.

ELTA