Lietuvos pašte pradeda veikti išmanusis skirstymas. Ką svarbu žinoti?

Kovo 1-oji diena svarbi diena Lietuvos paštui – naujajame Vilniaus logistikos centre pilnai pereinama prie išmanaus skirstymo. Nuo šiol didžioji dalis siuntų bei laiškų yra skirstoma automatizuotai, skirstymas tapo centralizuotu. Ilgainiui skirstymo procesas bus 2–3 kartus spartesnis, gerės pašto paslaugų kokybė, pasitaikys mažiau klaidų. Šie modernūs pokyčiai palies ir vietinių pašto skyrių veiklą.

Kas keičiasi gyventojams?

„Mums rūpi, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų siųsti ir gauti patogiai, greitai, patikimai. Automatizuotas skirstymas yra ilgai lauktas pokytis, kuris leis užtikinti ne tik šiuolaikiškas pašto paslaugas, bet ir geresnę paslaugų kokybę. Tai yra didžiausia Lietuvos pašto investicija per visą Nepriklausomybės laikotarpį – modernių pokyčių naudą pajus kiekvienas. Vykstant dideliems pokyčiams pereinamuoju laikotarpiu gali pasitaikyti laikinų nesklandumų – iš anksto už juos atsiprašome klientų,“ – sako Lietuvos pašto Tinklo direktorius Jonas Sadauskas.

Vienas pagrindinių pokyčių, kurį gali pajusti gyventojai, tai pasikeitęs laiškininkų ar kurjerių pristatomų laiškų, siuntų bei prenumeratos pristatymo laikas – dėl pasikeitusių logistinių procesų jis gali būti šiek tiek vėlesnis. Perėjus prie automatizuoto skirstymo, itin svarbia sėkmingos laiško ar siuntos kelionės sąlyga tampa teisingas adreso nurodymas, todėl gyventojai raginami naudotis Lietuvos pašto savitarna, kur formuojant siuntas bei laiškus įsivelia mažiau netikslumų, iš karto sukuriamas siuntos lipdukas.

Su kai kuriais nežymiais pokyčiais gyventojai jau spėjo susipažinti anksčiau. Vienas tokių – jau nuo rudens kiekvienas laiškas ar siunta yra žymima lipdukais su BAR kodais, kuriuos ir skanuoja nuo šiol skirstyme pilnai naudojami išmanieji įrenginiai.

Dėl centralizuoto ir automatizuoto siuntų skirstymo nebelieka poreikio regionuose skirstyti siuntas rankiniu būdu, todėl kovo mėnesį Lietuvos paštas atsisveikins su darbuotojais, dirbančiais skirstymo srityje. Svarbu pastebėti, kad darbuotojų skaičiaus mažėjimas nepalies klientus aptarnaujančių darbuotojų skaičiaus ir jų teikiamų paslaugų kokybės – laiškininkai bei pašto skyriuose dirbantys klientų aptarnavimo specialistai dirbs įprastai.

Darbą atlieka išmanūs įrenginiai

Išmaniojo skirstymo programa yra vienas svarbiausių Lietuvos pašto strateginių projektų. 2019 m. rugpjūčio pabaigoje buvo pradėtos naujo Vilniaus logistikos centro statybos – būtent jame vyksta svarbiausi skirstymo procesai. Iki šio projekto įgyvendinimo, Lietuvos paštas buvo paskutinysis paštas Europoje, kuriame siuntos buvo skirstomos rankiniu būdu.

Naujajame logistikos centre dirba trys skirstymo įrenginiai. Lapkritį buvo nuspaustas pirmojo konvejerio „starto“ mygtukas – juo pradėtos skirstyti siuntos iki 5 kg. Per valandą šis konvejeris gali išskirstyti iki 12 tūkst. siuntų. Antrasis, įspūdingo dydžio – jam logistikos centre paskirta atskira apie 2500 kv. m patalpa – konvejeris skirsto siuntas iki 30 kg. Dirbdamas pilnu pajėgumu per valandą šis konvejeris gali išskirstyti 7 tūkst. siuntų, jos ant konvejerio gali judėti net 240 krypčių. Šiuo konvejeriu skirstomos LP EXPRESS siuntos, t. y. tos, kurios keliauja paštomatais bei yra pristatomos kurjerių. Išmaniais įrenginiais skirstomi ir laiškai – jie skirstomo dviem mašinomis, kurios per valandą gali išskirstyti net 50 tūkst. laiškų.

Skirstymo proceso siuntos bei laiškai važiuoja tam skirta linija, eigoje įrenginys siuntą ar laišką pasveria, pamatuoja tūrį, nuskaito brūkšninį kodą ir nukreipia reikiama kryptimi, pagal numatytą tolimesnį siuntos ar laiško maršrutą – siuntų skirstymo konvejeriai turi po kelis šimtus atvadų, kuriais atkeliauja siuntos, išskirstytos jau iki konkrečią apylinkę aptarnaujančio laiškininko, kurjerio ar paštomato.

Centralizuoti procesai

Išmanieji įrenginiai siuntas bei laiškus leidžia išskirstyti iki galutinio taško – iki laiškininko ar kurjerio, kuris siuntą ar laišką pristato gavėjui. Toks centralizuotas procesas taip pat yra didelis pokytis. Jeigu anksčiau siunta buvo skirstoma keliuose skirtinguose taškuose, dabar iki galutinio gavėjo adreso ji bus išskirstyta Vilniaus logistikos centre. Dėl to sumažėjo ir tarpinių logistikos taškų skaičius – vietoje visoje Lietuvoje buvusių 40 liko tik 10.

Kaip dabar atrodo siuntos kelionė? Pavyzdžiui, Mažeikių gyventojas pašte išsiunčia registruotą siuntą giminaičiui į Klaipėdą. Pirmiausia, siunta iš Mažeikių pašto kartu su visomis kitomis keliauja į regiono logistikos centrą Šiauliuose, ten ji perduodama pervežimui į Vilniaus logistikos centrą. Ten vienu iš konvejerių ji išskirstoma iki galutinio gavėjo adreso, t. y. iki laiškininko, kuris Klaipėdoje aptarnauja gavėjo apylinkę (siunta keliauja į konkretų siuntų maišą, kuriame ir visos kitos tos apylinkės siuntos). Išskirstytos siuntos pristatomos į Klaipėdos logistikos centrą, iš kurio tiesiai keliauja į pašto skyrių, kuriame laiškininkas tik susidėlioja siuntas pagal maršrutą ir išeina į apylinkę pristatyti siuntą gavėjui.

Lietuvos pašto inf.

Hits: 80

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite