Lietuvos paštas pradėjo skaičiuoti 100-uosius savo gyvavimo metus

Praėjus 9 mėnesiams po Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, 1918 m. lapkričio 16 d. tuomečio susisiekimo ministro Martyno Yčo įsakymu Vilniuje buvo įsteigta Pašto valdyba. Ši diena laikoma Lietuvos pašto įkūrimo data. Pirmuoju Pašto valdybos viršininku buvo paskirtas inžinierius Benediktas Domaševičius.

Nuotraukoje (iš kairės): Šilutės pašto viršininkė Nijolė Čepukienė, klientų aptarnavimo specialistė Aldona Junevičienė, Klaipėdos regiono vadovė Vida Pikčiūnienė, klientų aptarnavimo specialistė Virginija Pileckienė, Klaipėdos regiono vadybininkė Simona Štulcienė, klientų aptarnavimo specialistė Daiva Gaidžiūnienė.

Pašto pradžia Šilutėje
Šilutėje Lietuvos pašto padalinys atsirado vėliau. Apie tai galima sužinoti iš Zbignevo Steponavičiaus per tris dešimtmečius parengtos knygos „Šilutės paštas“. Klaipėdos krašte Lietuvos paštas veiklą pradėjo šį kraštą prijungus prie Lietuvos. Z. Steponavičius rašo: „1923 m. gegužės 11 d. priimami laikini Klaipėdos krašto autonomijos nuostatai. 1924 m. gegužės 8 d. Ambasadorių konferencija pasirašė Klaipėdos konvenciją. Lietuvos valstybės kompetencijai Klaipėdos krašto ribose perduodamas paštas, telegrafas ir telefonas“.
Klaipėdos kraštas padalijamas į Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskritis. Kada konkrečiai Šilutėje pradėjo veikti Lietuvos pašto tarnyba, tikslios datos šio rašinio autorius dar nerado. Z. Steponavičius tik pamini, kad „pirmasis lietuviškas antspaudas Klaipėdos krašte pradėtas naudoti 1923 m. balandžio 16 d., o Šilutėje – rugsėjo mėnesį“. Iki tol buvę naudojami net 1851 metų vokiški antspaudai.
Šio autoriaus knygoje aptinkame įrašą, kad „1926 m. Šilutėje telegrafas ir telefonas veikė visą parą“. Yra ir daugiau įdomių detalių apie lietuviškojo paštą veiklą mūsų krašte.
Antai cituojamas „Pašto pasaulio“ redaktorius I. Masilionis, kad 1935 m. jis rašęs: „Vidutiniškai vienam laiškininkui dienos darbo laikas 7 val., o reikalingo nukeliauti kelio ilgis – apie 25 km“. Išsigelbėjimas buvęs Klaipėdos krašte populiarus dviratis, todėl paštininkui su dviračiu tekdavę apie 50 ūkių su 250-300 gyventojų… Taip pat pranešama, kad 1937 m. Šilutėje, Pagėgiuose, Panemunėje, Plaškiuose korespondencija būdavo išnešiojama du kartus per dieną.
„Tarpmiestinė korespondencija buvo pristatoma įvairiais būdais: 1930 m. garlaiviu Kaunas – Smalininkai, pašto vagonais Kybartai – Klaipėda, Šiauliai–Pagėgiai–Klaipėda.“
1938 m. „Pašto pasaulis“ rašė: „1935 m. Pašto valdyba gavo iš Klaipėdos direktorijos koncesiją vežioti pašto autobusais keleivius. Dabar jie jau turi 18 autobusų“.
Paštininkai buvo aktyvūs
Įdomi buvusi ir Pamario krašto lietuviškojo pašto tarnautojų visuomeninė veikla. Pavyzdžiui, Stoniškių pašto viršininkas Julius Kuprys vadovavęs pučiamųjų ir estradiniams (!) orkestrams. 1937 m. Rusnėje dirbę 16 tarnautojų, 13 iš jų buvę Šaulių sąjungos nariai, 6 – Vilniaus vadavimo sąjungos nariai, 6 – mokytojų sąjungos nariai, 6 dainavę chore ir t. t.
Šilutės paštininkai taip pat aktyviai veikę Šaulių sąjungoje, „Santaros“ organizacijoje, dauguma giedojo bažnyčios chore. Laiškininkas B. Ambrazas vadovavęs šaulių chorui. Šilutiškiai buvę ir aktyvūs lietuviškos spaudos platintojai, jie išplatindavę tūkstančius „Lietuvos keleivio“ egzempliorių.
Aktyvus buvęs ir sportinis gyvenimas. 1935 m. rugpjūčio 24-25 d. Klaipėdoje įvyko pirmasis Lietuvos pašto sportininkų sąskrydis. Tinklinio varžybose dalyvavo net dvi komandos iš Juknaičių, po vieną iš Šilutės, Panevėžio ir Klaipėdos. Nugalėjo šilutiškiai, juknaitiškiai pelnė antrą ir trečią vietas.
Antrajame sportininkų sąskrydyje Kaune 1936 m. juknaitiškis K. Čelkus, į tolį nušokęs 5,35 m, o į aukštį – 1,46 m, laimėjo trečią ir antrą vietas. Beje, pašto darbuotojų sporto sąskrydžiai vyksta po šiai dienai.

Šilokarčemos paštas į naują didingą pastatą įsikėlė apie 1910-uosius metus ir dabar čia tebėra. Atvirukas iš Sauliaus Stankevičiaus kolekcijos.

Paštas keitėsi ir keisis
Pasiteiravus apie šių dienų Lietuvos pašto, įžengusio į šimtuosius veiklos metus, misiją, Lietuvos pašto Klaipėdos regiono, kuriam pavaldus ir Šilutės paštas, vadovė Vida Pikčiūnienė kalbėjo: „Šiandienos interneto eroje žmonių tarpusavio bendravimas ir dalijimasis informacija tapo nevaržomas nei atstumo, nei laiko. Informacijos apsikeitimui persikėlus į virtualią erdvę, sumažėjo tradicinių pašto paslaugų paklausa.
Greitas šiuolaikinio gyvenimo tempas žmones atpratino ranka rašyti laiškus, nes naujoms technologijoms įsigalėjus laiškus kaip bendravimo priemonę pakeitė elektroninis paštas, telefoniniai skambučiai ir trumposios SMS, galimybė su savo artimaisiais bendrauti per socialinius tinklus internete.
Natūralu, kad paštas turėjo užleisti vietą spartesnėms bendravimo ir informacijos perdavimo priemonėms – tai liudija statistika: visame pasaulyje apie 10 proc. kasmet mažėja laiškų ir kitos rašytinės informacijos paštu siuntimas“.
Taigi, Lietuvos pašto nueitas kelias – nuo pašto karietų iki modernių siuntų savitarnos terminalų… Paštas keitėsi, nuolat keičiasi ir keisis. Anot Lietuvos pašto atstovų, svarbiausia paštui gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių. Modernios ryšių technologijos sumažino tradicinių pašto paslaugų poreikį, tačiau atsiradus galimybei pirkti internetu, kuri itin sparčiai populiarėja visame pasaulyje, šiandien paštas yra įgavęs antrąjį kvėpavimą. Tuo nesunku įsitikinti užsukus ir į Šilutės paštą.
Vida Pikčiūnienė pastebi, kad nepaisant mažėjančios tradicinės pašto korespondencijos apimties, paštas tampa pagrindiniu kanalu, kuriuo keliauja internetu užsisakyti pirkiniai: „Skaičiuojame, kad vien šiemet per 9 mėnesius per Lietuvos paštą išsiųsta ir gauta daugiau nei 40 mln. pašto siuntų. Net 15 proc. išaugo iš užsienio gaunamų pašto siuntų srautas, kuriame didžiąja dalį sudaro Kinijos elektroninėse parduotuvėse užsisakytos prekės“.
Padeda žmonėms bendrauti
Modernėjant technologijoms, keičiasi pašto veiklos formos ir, matyt, ateityje dar keisis, tačiau esminė pašto misija – sieti žmones ir palaikyti jų bendravimą – išlieka. Šį bendravimą puoselėjama per laiškus ir atvirlaiškius, kurių šventiniu laikotarpiu vis dar gausiai lietuviai siunčia; daiktus ir dovanas, kurios iš Lietuvos iškeliauja tėvynainiams, išsibarsčiusiems po visą platųjį pasaulį ir sugrįžta atgal į Lietuvą giminėms iš už Atlanto ar kitur emigravusių lietuvių.
Lietuvos pašto komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas pabrėžia, kad „po šimtametę Lietuvą keliauja ne šiaip sau laiškai, atvirukai ar siuntiniai. Kiekviename jų – atskira istorija. Vienos jų sutelkia šeimas, kitos – draugus ir bičiulius, trečios – ištisas bendruomenes. Tad simboliniu šūkiu „Susieti žmones, suburti šalį“ pasitinkame artėjantį atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmetį ir savo 100 metų gyvavimo sukaktį“.
Pasak Šilutės pašto viršininkės Nijolės Čepukienės, šuo metu Šilutės rajono savivaldybėje esančiuose paštuose dirba 46 darbuotojai, o Pagėgių savivaldybėje – 13.
Ar greitai Pamario krašte pasirodys „išmanieji paštininkai“?
Klaipėdos regiono vadovė V. Pikčiūnienė atsakė: „Šiuo metu naujasis pašto paslaugų teikimo modelis – „Mobilusis laiškininkas“ – sėkmingai veikia 12-oje šalies savivaldybių. Kaimų gyventojai jau įprato ir noriai naudojasi atsiradusia galimybe pašto paslaugas gauti namuose, išsikvietus mobiliuosius laiškininkus, arba pašto paslaugų teikimo vietoje. Mobilieji laiškininkai tradicines pašto paslaugas teikia naudodamiesi modernia įranga. Darbas planšetiniu kompiuteriu su įdiegta specialia programa laiškininkui gerokai palengvina jo kasdieninį darbą. Apie tolimesnes mobiliojo laiškininko plėtros galimybes į kitas šalies kaimiškąsias vietoves svarstys nauja Lietuvos pašto valdyba“.
Koks pašto pastato likimas?
Skirtinguose šaltiniuose šiek tiek skirtingai nurodoma kuriais metais dabartiniame pastate įsikūrė Šilokarčemos paštas. Veikiausiai 1910-aisiais. Kam buvo reikalingas tokio dydžio paštas, kas būdavo antrajame ir mansardiniame pastato aukšte? Atsakymo reikia paieškoti.
Pavyko sužinoti iš senųjų pašto darbuotojų, kad po karo šiame pastate būta ir darbuotojų butų.
Šiandien didingas mūrinis pašto pastatas šalia liuteronų evangelikų bažnyčios yra tapęs bene miesto simboliu. Ar bereikalingas šis statinys šiandieniniam paštui?
Į šį klausimą Lietuvos pašto atstovai atsakė aptakiai: „Savo istorija turtingas Šilutės paštas yra ne tik didžiausias visame Šilutės rajone, bet ir svarbi Lietuvos pašto istorijos dalis. Iš šimtamečio Šilutės pašto ir ateityje šilutiškius pasieks laiškai ir siuntiniai…“

Petras SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

VRK sudarė statistinius Seimo narių portretus

Pasibaigus Seimo rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išanalizavo išrinktų į Seimą kandidatų duomenis ir sudarė statistinių Seimo nario ir Seimo narės portretus.   VRK duomenimis, Seimo nario mandatus iškovojo 103 vyrai ir 38 moterys. Todėl remiantis dar vasarą būsimų Seimo narių pateiktais duomenimis buvo sudaryti statistiniai Seimo nario ir Seimo narės portretai. Statistinis Seimo narys disponuoja daugiau kaip 600 tūkst. eurų turtu Apibendrinti duomenys rodo, kad statistinis Seimo narys – pasiturintis ir vedęs penkiasdešimtmetis, vardu Andrius, kurio bendras turtas (įskaitant

Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį

Ne kiekvienas žmogus yra pakankamai ryžtingas ir stiprus, kad nutaręs imtis kardinalių pokyčių to neatidėliotų ir sąžiningai laikytųsi sau duoto žodžio. Juolab kai kalbama apie metimą rūkyti, – neretai prireikia ne tik begalinio noro, bet ir plieninės valios. Televizijos laidų prodiuseris ir BIX grupės lyderis Saulius Urbonavičius-Samas sutiko pasidalyti savo sėkmės istorija ir papasakoti, kodėl nusprendė mesti rūkyti, kaip sekėsi žengti pirmąjį žingsnį sveikesnio gyvenimo link ir kokius naujojo etapo privalumus įžvelgia.   PATARIMAI NORINTIEMS MESTI RŪKYTI Neleisk mintims apie

„Maximoje“ – kaukės bus išduodamos nemokamai

Šalyje augant COVID-19 užsikrėtimų skaičiui, rūpindamasis pirkėjų bei savo darbuotojų saugumu, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ visose parduotuvėse atėjusiems pirkti nemokamai suteiks vienkartinę apsauginę veido kaukę. Ši tvarka įsigalios spalio 28 d. ir galios iki lapkričio 11 d. „Nuolat šalyje kintanti situacija verčia ir mus priimti atitinkamus sprendimus. Šiuo metu mūsų prioritetas – darbuotojų ir pirkėjų saugumo užtikrinimas. Praėjusią savaitę priėmėme sprendimą ten, kur įvedamas lokalus karantinas, pirkėjams kaukes išskirti nemokamai. Matydami auganti susirgimų COVID-19 skaičių, šią savaitę nusprendėme tokį sprendimą

Kokiais atvejais tėvams skiriama ligos išmoka vaiko priežiūrai?

Vyriausybei nusprendus, kad po rudens atostogų dalis vaikų toliau mokysis nuotoliniu būdu bei atskirose savivaldybėse įvedinėjant karantiną, ne vienam dirbančių tėvų iškilo klausimų dėl vaikų priežiūros. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokiais atvejais suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka vaiko priežiūrai.  4 nuotolinio mokymosi dienos Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad po vaikų rudens atostogų, kurios, įskaitant švenčių dienas, daugumoje mokyklų ir darželių truks iki lapkričio 2 dienos imtinai, penktokai ir vyresni vaikai 4 dienas mokysis nuotoliniu būdu. Tokio amžiaus