Lietuvos paštas pradėjo skaičiuoti 100-uosius savo gyvavimo metus

Praėjus 9 mėnesiams po Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, 1918 m. lapkričio 16 d. tuomečio susisiekimo ministro Martyno Yčo įsakymu Vilniuje buvo įsteigta Pašto valdyba. Ši diena laikoma Lietuvos pašto įkūrimo data. Pirmuoju Pašto valdybos viršininku buvo paskirtas inžinierius Benediktas Domaševičius.

Nuotraukoje (iš kairės): Šilutės pašto viršininkė Nijolė Čepukienė, klientų aptarnavimo specialistė Aldona Junevičienė, Klaipėdos regiono vadovė Vida Pikčiūnienė, klientų aptarnavimo specialistė Virginija Pileckienė, Klaipėdos regiono vadybininkė Simona Štulcienė, klientų aptarnavimo specialistė Daiva Gaidžiūnienė.

Pašto pradžia Šilutėje
Šilutėje Lietuvos pašto padalinys atsirado vėliau. Apie tai galima sužinoti iš Zbignevo Steponavičiaus per tris dešimtmečius parengtos knygos „Šilutės paštas“. Klaipėdos krašte Lietuvos paštas veiklą pradėjo šį kraštą prijungus prie Lietuvos. Z. Steponavičius rašo: „1923 m. gegužės 11 d. priimami laikini Klaipėdos krašto autonomijos nuostatai. 1924 m. gegužės 8 d. Ambasadorių konferencija pasirašė Klaipėdos konvenciją. Lietuvos valstybės kompetencijai Klaipėdos krašto ribose perduodamas paštas, telegrafas ir telefonas“.
Klaipėdos kraštas padalijamas į Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskritis. Kada konkrečiai Šilutėje pradėjo veikti Lietuvos pašto tarnyba, tikslios datos šio rašinio autorius dar nerado. Z. Steponavičius tik pamini, kad „pirmasis lietuviškas antspaudas Klaipėdos krašte pradėtas naudoti 1923 m. balandžio 16 d., o Šilutėje – rugsėjo mėnesį“. Iki tol buvę naudojami net 1851 metų vokiški antspaudai.
Šio autoriaus knygoje aptinkame įrašą, kad „1926 m. Šilutėje telegrafas ir telefonas veikė visą parą“. Yra ir daugiau įdomių detalių apie lietuviškojo paštą veiklą mūsų krašte.
Antai cituojamas „Pašto pasaulio“ redaktorius I. Masilionis, kad 1935 m. jis rašęs: „Vidutiniškai vienam laiškininkui dienos darbo laikas 7 val., o reikalingo nukeliauti kelio ilgis – apie 25 km“. Išsigelbėjimas buvęs Klaipėdos krašte populiarus dviratis, todėl paštininkui su dviračiu tekdavę apie 50 ūkių su 250-300 gyventojų… Taip pat pranešama, kad 1937 m. Šilutėje, Pagėgiuose, Panemunėje, Plaškiuose korespondencija būdavo išnešiojama du kartus per dieną.
„Tarpmiestinė korespondencija buvo pristatoma įvairiais būdais: 1930 m. garlaiviu Kaunas – Smalininkai, pašto vagonais Kybartai – Klaipėda, Šiauliai–Pagėgiai–Klaipėda.“
1938 m. „Pašto pasaulis“ rašė: „1935 m. Pašto valdyba gavo iš Klaipėdos direktorijos koncesiją vežioti pašto autobusais keleivius. Dabar jie jau turi 18 autobusų“.
Paštininkai buvo aktyvūs
Įdomi buvusi ir Pamario krašto lietuviškojo pašto tarnautojų visuomeninė veikla. Pavyzdžiui, Stoniškių pašto viršininkas Julius Kuprys vadovavęs pučiamųjų ir estradiniams (!) orkestrams. 1937 m. Rusnėje dirbę 16 tarnautojų, 13 iš jų buvę Šaulių sąjungos nariai, 6 – Vilniaus vadavimo sąjungos nariai, 6 – mokytojų sąjungos nariai, 6 dainavę chore ir t. t.
Šilutės paštininkai taip pat aktyviai veikę Šaulių sąjungoje, „Santaros“ organizacijoje, dauguma giedojo bažnyčios chore. Laiškininkas B. Ambrazas vadovavęs šaulių chorui. Šilutiškiai buvę ir aktyvūs lietuviškos spaudos platintojai, jie išplatindavę tūkstančius „Lietuvos keleivio“ egzempliorių.
Aktyvus buvęs ir sportinis gyvenimas. 1935 m. rugpjūčio 24-25 d. Klaipėdoje įvyko pirmasis Lietuvos pašto sportininkų sąskrydis. Tinklinio varžybose dalyvavo net dvi komandos iš Juknaičių, po vieną iš Šilutės, Panevėžio ir Klaipėdos. Nugalėjo šilutiškiai, juknaitiškiai pelnė antrą ir trečią vietas.
Antrajame sportininkų sąskrydyje Kaune 1936 m. juknaitiškis K. Čelkus, į tolį nušokęs 5,35 m, o į aukštį – 1,46 m, laimėjo trečią ir antrą vietas. Beje, pašto darbuotojų sporto sąskrydžiai vyksta po šiai dienai.

Šilokarčemos paštas į naują didingą pastatą įsikėlė apie 1910-uosius metus ir dabar čia tebėra. Atvirukas iš Sauliaus Stankevičiaus kolekcijos.

Paštas keitėsi ir keisis
Pasiteiravus apie šių dienų Lietuvos pašto, įžengusio į šimtuosius veiklos metus, misiją, Lietuvos pašto Klaipėdos regiono, kuriam pavaldus ir Šilutės paštas, vadovė Vida Pikčiūnienė kalbėjo: „Šiandienos interneto eroje žmonių tarpusavio bendravimas ir dalijimasis informacija tapo nevaržomas nei atstumo, nei laiko. Informacijos apsikeitimui persikėlus į virtualią erdvę, sumažėjo tradicinių pašto paslaugų paklausa.
Greitas šiuolaikinio gyvenimo tempas žmones atpratino ranka rašyti laiškus, nes naujoms technologijoms įsigalėjus laiškus kaip bendravimo priemonę pakeitė elektroninis paštas, telefoniniai skambučiai ir trumposios SMS, galimybė su savo artimaisiais bendrauti per socialinius tinklus internete.
Natūralu, kad paštas turėjo užleisti vietą spartesnėms bendravimo ir informacijos perdavimo priemonėms – tai liudija statistika: visame pasaulyje apie 10 proc. kasmet mažėja laiškų ir kitos rašytinės informacijos paštu siuntimas“.
Taigi, Lietuvos pašto nueitas kelias – nuo pašto karietų iki modernių siuntų savitarnos terminalų… Paštas keitėsi, nuolat keičiasi ir keisis. Anot Lietuvos pašto atstovų, svarbiausia paštui gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių. Modernios ryšių technologijos sumažino tradicinių pašto paslaugų poreikį, tačiau atsiradus galimybei pirkti internetu, kuri itin sparčiai populiarėja visame pasaulyje, šiandien paštas yra įgavęs antrąjį kvėpavimą. Tuo nesunku įsitikinti užsukus ir į Šilutės paštą.
Vida Pikčiūnienė pastebi, kad nepaisant mažėjančios tradicinės pašto korespondencijos apimties, paštas tampa pagrindiniu kanalu, kuriuo keliauja internetu užsisakyti pirkiniai: „Skaičiuojame, kad vien šiemet per 9 mėnesius per Lietuvos paštą išsiųsta ir gauta daugiau nei 40 mln. pašto siuntų. Net 15 proc. išaugo iš užsienio gaunamų pašto siuntų srautas, kuriame didžiąja dalį sudaro Kinijos elektroninėse parduotuvėse užsisakytos prekės“.
Padeda žmonėms bendrauti
Modernėjant technologijoms, keičiasi pašto veiklos formos ir, matyt, ateityje dar keisis, tačiau esminė pašto misija – sieti žmones ir palaikyti jų bendravimą – išlieka. Šį bendravimą puoselėjama per laiškus ir atvirlaiškius, kurių šventiniu laikotarpiu vis dar gausiai lietuviai siunčia; daiktus ir dovanas, kurios iš Lietuvos iškeliauja tėvynainiams, išsibarsčiusiems po visą platųjį pasaulį ir sugrįžta atgal į Lietuvą giminėms iš už Atlanto ar kitur emigravusių lietuvių.
Lietuvos pašto komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas pabrėžia, kad „po šimtametę Lietuvą keliauja ne šiaip sau laiškai, atvirukai ar siuntiniai. Kiekviename jų – atskira istorija. Vienos jų sutelkia šeimas, kitos – draugus ir bičiulius, trečios – ištisas bendruomenes. Tad simboliniu šūkiu „Susieti žmones, suburti šalį“ pasitinkame artėjantį atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmetį ir savo 100 metų gyvavimo sukaktį“.
Pasak Šilutės pašto viršininkės Nijolės Čepukienės, šuo metu Šilutės rajono savivaldybėje esančiuose paštuose dirba 46 darbuotojai, o Pagėgių savivaldybėje – 13.
Ar greitai Pamario krašte pasirodys „išmanieji paštininkai“?
Klaipėdos regiono vadovė V. Pikčiūnienė atsakė: „Šiuo metu naujasis pašto paslaugų teikimo modelis – „Mobilusis laiškininkas“ – sėkmingai veikia 12-oje šalies savivaldybių. Kaimų gyventojai jau įprato ir noriai naudojasi atsiradusia galimybe pašto paslaugas gauti namuose, išsikvietus mobiliuosius laiškininkus, arba pašto paslaugų teikimo vietoje. Mobilieji laiškininkai tradicines pašto paslaugas teikia naudodamiesi modernia įranga. Darbas planšetiniu kompiuteriu su įdiegta specialia programa laiškininkui gerokai palengvina jo kasdieninį darbą. Apie tolimesnes mobiliojo laiškininko plėtros galimybes į kitas šalies kaimiškąsias vietoves svarstys nauja Lietuvos pašto valdyba“.
Koks pašto pastato likimas?
Skirtinguose šaltiniuose šiek tiek skirtingai nurodoma kuriais metais dabartiniame pastate įsikūrė Šilokarčemos paštas. Veikiausiai 1910-aisiais. Kam buvo reikalingas tokio dydžio paštas, kas būdavo antrajame ir mansardiniame pastato aukšte? Atsakymo reikia paieškoti.
Pavyko sužinoti iš senųjų pašto darbuotojų, kad po karo šiame pastate būta ir darbuotojų butų.
Šiandien didingas mūrinis pašto pastatas šalia liuteronų evangelikų bažnyčios yra tapęs bene miesto simboliu. Ar bereikalingas šis statinys šiandieniniam paštui?
Į šį klausimą Lietuvos pašto atstovai atsakė aptakiai: „Savo istorija turtingas Šilutės paštas yra ne tik didžiausias visame Šilutės rajone, bet ir svarbi Lietuvos pašto istorijos dalis. Iš šimtamečio Šilutės pašto ir ateityje šilutiškius pasieks laiškai ir siuntiniai…“

Petras SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pagerbti Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai

Pirmadienį, gruodžio 9-ąją, į Šilutės konferencijų ir susitikimų centrą rinkosi Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai. Įvyko sportininkų pagerbimo ceremonija, kurios metu pasidžiaugta sportininkų rezultatais, padėkota už pergales, įteikti piniginiai prizai. „Esate valingumo, susitelkimo ir geležinės valios pavyzdys. Savo pasiekimais pergalėmis įkvepiate aplinkinius siekti savo svajonių ir tikslų. Taip pat ugdote patriotizmo, pasididžiavimo savo miestu ir šalimi jausmą. Džiaukimės kartu mūsų sportininkų laimėjimais“, – iškilmingai sportininkus pristatė Šilutės kamerinio dramos teatro artistai ir tarti sveikinimo žodį pakvietė Šilutės rajono savivaldybės

Kokia ateityje bus Šilutė?

Į „Pamaryje“ (Nr. 48 (3265), 2019 m. lapkričio 29 d.) išspausdintą rašinį „Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje“ atsiliepė šilutiškis Anatolijus Žibaitis. Pateikiame jo nuomonę, kviečiame ir kitus Šilutės gyventojus padiskutuoti šia tema. Informacija spaudoje apie Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį skatina pasvarstyti apie Šilutės miesto pagrindinių gatvių – Lietuvininkų ir Tilžės – ateitį. Komiteto nariai aptarė, ar apmokestinti automobilių stovėjimą šiose gatvėse. Diskusijoje užgriebta ir kitokių miesto tvarkymo problemų. Pirmiausia norėtųsi nesutikti su kai

Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“ Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų

Didesnių algų reikia labiau nei vaikų?

Per vienuolika šių metų mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 410 naujagimių ir 523 mirę asmenys: 113 mirusiųjų daugiau negu gimusiųjų… Gruodis dar pakeis galutinius šių metų skaičius, tačiau tendencija akivaizdi – pastaruosius ketverius metus mirčių rajone registruojama daugiau negu naujagimių. 2016 m. šis skirtumas sudarė 74, 2017 m. – 51, 2018 m. – 106, šių metų skirtumas bus dar didesnis, jeigu be gruodžio mėnesio duomenų jau siekia 113. Seimas dar nepatvirtino šių metų valstybės biudžeto, tačiau jau