Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 d.

Kairėje viršuje: Pirmasis Kovo 11-osios minėjimas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Vilnius, 1991 m. kovo 10 d. | Fotografas Kęstutis Svėrys.  Kairėje apačioje – Tūkstantinis mitingas Vingio parke. Vilnius 1988 m. liepos 9 d. | Fotografas Antanas Ališauskas.   Dešinėje – Lietuvos studentų manifestacija remianti Lietuvos Nepriklausomybę. Vilnius, 1990 m. balandžio 12 d. | Fotografas Antanas Ališauskas  Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

 

 

Pirmasis nesankcionuotas mitingas

Atgimimo pradžią ir demokratinį virsmą žymėjo 1987-ieji, kai prie paminklo Adomui Mickevičiui įvyko pirmasis nesankcionuotas mitingas, kuriame viešai buvo pasmerktas 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos paktas. Jau kitais metais – 1988 m. birželio 3 d. buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kurią sudarė 35 asmenys. Tų metų vasarą per visą Lietuvą nuvilnijo pirmieji tūkstantiniai Sąjūdžio organizuoti mitingai. O 1988 m. spalio 22–23 d. Vilniuje susirinkęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, išrinko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą (jį sudarė 220 narių) ir Seimo Tarybą, kurią sudarė 35 asmenys.

Sąjūdžio Seimas 1989 m. vasario 15 dienos deklaracijoje pirmą kartą paskelbė aiškiai suformuluotą siekį atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką, nepavaldžią Sovietų Sąjungos administracinei sistemai ir jurisdikcijai, o 1989 m. rugpjūčio 23 d. pareiškė, kad 1940 metais politinio diktato ir teroro sąlygomis išrinkto vadinamojo „Liaudies Seimo“ sprendimai neturėjo ir neturi teisinės galios. Realus Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimas įvyko po to, kai jau laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose buvo išrinktas Lietuvos parlamentas – Aukščiausioji Taryba.

Pirmi demokratiniai rinkimai per 50 metų

1990 m. vasario 24 d., pirmą kartą per 50 okupacijos metų, įvyko pirmieji laisvi ir demokratiniai rinkimai į tuomet dar Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Šiuose rinkimuose pirmą kartą per visą okupacijos laikotarpį vyko reali kandidatų konkurencija, o išrinktieji deputatai įgijo Tautos mandatą. Nors šie rinkimai vyko dar aneksuotoje Lietuvoje, tačiau pagrindinis tikslas buvo parlamentiniu keliu panaikinti aneksiją ir viešai pareikšti, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė ir tęsia Lietuvos Respublikos valstybingumo tradicijas. Į pirmąjį posėdį tuomet dar Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai susirinko 1990 m. kovo 10 d. pavakarę, o vėlyvą 1990 m. kovo 11-osios vakarą išsiskirstė jau kaip demokratinis Lietuvos Respublikos parlamentas.

Svarbiausias dokumentas

1990 m. kovo 11-ąją buvo priimtas penkių dokumentų rinkinys. Svarbiausias šio rinkinio dokumentas – jau Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtas Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, kuris skelbė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai reikšdami „Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.“

Įvertindamas šios kadencijos parlamento nuopelnus, Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. lapkričio 28 d. priėmė deklaraciją, kuria 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą pavadino Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba – Atkuriamuoju Seimu. Taip buvo  įvertinta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos veikla atkuriant valstybės Nepriklausomybę, įtvirtinant Lietuvos valstybingumą, nustatant demokratinės valstybės raidos kelią, tai yra buvo pripažintas visų Atkuriamojo Seimo uždavinių įgyvendinimas.

Parengė Žydrūnas Mačiukas ir Vilma Akmenytė-Ruzgienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsimenanti literačių rudeninė pažintis su Užnemune

Išvyką į Kybartų miestelį, įsikūrusį pasienyje su Kaliningrado sritimi, sugalvojome ne atsitiktinai. 2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Mūsų, Šilutės TAU sambūrio „Vėdrynas“ literačių, laukė ekskursija po istorinį Kybartų senamiestį ir, žinoma, po 2002 metais netikėtai atrastus požemius, esančius po Kybartų geležinkelio stotimi. Keturių valandų ekskursijoje mus lydėjo gidas Vitas Katkevičius, veiklus ir atsidavęs savo miestui Kybartų bendruomenės pirmininkas, pakvietęs mus į šią kelionę. Ties Jurbarku pervažiavę ilgiausią Lietuvoje tiltą per

Seimas paskelbė savivaldos rinkimus, jie vyks kitų metų kovo 5 d.  

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tokią rinkimų datą savo nutarimu įtvirtino Seimas. Už tokį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtą nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 1 parlamentaras susilaikė. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų datos įsigalios šių metų spalio 7 d. Seimui paskelbus rinkimų datą, prasidės politinė rinkimų kampanija. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

Savaitgalį pasitrauks lietus, sugrįš šalnos ir rudeniška šiluma

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 23 d., penktadienį, tankesni debesys sukinėsis rytinėje šalies pusėje. Vietomis sulauksime trumpalaikio, nedidelio lietaus. Labiausiai jis tikėtinas rytiniuose rajonuose. Pūs nestiprus šiaurės vakarų, šiaurės krypties vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 12-16 laipsnių šilumos. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, naktį debesys sklaidysis, trumpai palis tik kai kur šalies rytuose ir pajūryje. Vėjas beveik visiškai nurims, dalyje Lietuvos formuosis rūkas. Temperatūra kris iki 1-6, pajūryje –  7-10 laipsnių šilumos. Vietomis žemės paviršių nubalins 0-4 laipsnių šalnos. Šeštadienio dieną debesuotumas

Išrinkti konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojai

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojus. Šiuo konkursu siekiama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, efektyvinti gamybą, laikytis ekologinės pusiausvyros. 3-ioji vieta šiame konkurse atiteko daržininkystės Grabupiuose (Šilutės sen.) plėtojančiam Vytautui Valančiui. 31-erių ūkininkas pasakojo, kad šia veikla užsiima jau 7-erius metus, augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus bei įvairias prieskonines žoleles. Jis savo produktais prekiauja turguje, tiekia pajūrio kavinėms. Ateityje planuoja atidaryti savo specializuotą parduotuvę. Pasak Vytauto, dabar ruošiamas cechas, kuriame bus rauginamos daržovės, kurių bus

Taip pat skaitykite