Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 d.

Kairėje viršuje: Pirmasis Kovo 11-osios minėjimas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Vilnius, 1991 m. kovo 10 d. | Fotografas Kęstutis Svėrys.  Kairėje apačioje – Tūkstantinis mitingas Vingio parke. Vilnius 1988 m. liepos 9 d. | Fotografas Antanas Ališauskas.   Dešinėje – Lietuvos studentų manifestacija remianti Lietuvos Nepriklausomybę. Vilnius, 1990 m. balandžio 12 d. | Fotografas Antanas Ališauskas  Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

 

 

Pirmasis nesankcionuotas mitingas

Atgimimo pradžią ir demokratinį virsmą žymėjo 1987-ieji, kai prie paminklo Adomui Mickevičiui įvyko pirmasis nesankcionuotas mitingas, kuriame viešai buvo pasmerktas 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos paktas. Jau kitais metais – 1988 m. birželio 3 d. buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kurią sudarė 35 asmenys. Tų metų vasarą per visą Lietuvą nuvilnijo pirmieji tūkstantiniai Sąjūdžio organizuoti mitingai. O 1988 m. spalio 22–23 d. Vilniuje susirinkęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, išrinko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą (jį sudarė 220 narių) ir Seimo Tarybą, kurią sudarė 35 asmenys.

Sąjūdžio Seimas 1989 m. vasario 15 dienos deklaracijoje pirmą kartą paskelbė aiškiai suformuluotą siekį atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką, nepavaldžią Sovietų Sąjungos administracinei sistemai ir jurisdikcijai, o 1989 m. rugpjūčio 23 d. pareiškė, kad 1940 metais politinio diktato ir teroro sąlygomis išrinkto vadinamojo „Liaudies Seimo“ sprendimai neturėjo ir neturi teisinės galios. Realus Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimas įvyko po to, kai jau laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose buvo išrinktas Lietuvos parlamentas – Aukščiausioji Taryba.

Pirmi demokratiniai rinkimai per 50 metų

1990 m. vasario 24 d., pirmą kartą per 50 okupacijos metų, įvyko pirmieji laisvi ir demokratiniai rinkimai į tuomet dar Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Šiuose rinkimuose pirmą kartą per visą okupacijos laikotarpį vyko reali kandidatų konkurencija, o išrinktieji deputatai įgijo Tautos mandatą. Nors šie rinkimai vyko dar aneksuotoje Lietuvoje, tačiau pagrindinis tikslas buvo parlamentiniu keliu panaikinti aneksiją ir viešai pareikšti, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė ir tęsia Lietuvos Respublikos valstybingumo tradicijas. Į pirmąjį posėdį tuomet dar Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai susirinko 1990 m. kovo 10 d. pavakarę, o vėlyvą 1990 m. kovo 11-osios vakarą išsiskirstė jau kaip demokratinis Lietuvos Respublikos parlamentas.

Svarbiausias dokumentas

1990 m. kovo 11-ąją buvo priimtas penkių dokumentų rinkinys. Svarbiausias šio rinkinio dokumentas – jau Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtas Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, kuris skelbė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai reikšdami „Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.“

Įvertindamas šios kadencijos parlamento nuopelnus, Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. lapkričio 28 d. priėmė deklaraciją, kuria 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą pavadino Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba – Atkuriamuoju Seimu. Taip buvo  įvertinta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos veikla atkuriant valstybės Nepriklausomybę, įtvirtinant Lietuvos valstybingumą, nustatant demokratinės valstybės raidos kelią, tai yra buvo pripažintas visų Atkuriamojo Seimo uždavinių įgyvendinimas.

Parengė Žydrūnas Mačiukas ir Vilma Akmenytė-Ruzgienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kultūros darbuotojai mokėsi idėjas paversti realybe

Kultūros bendruomenė nuolatos susiduria su naujų idėjų paieškos iššūkiais (ypač projektų rašymo laikotarpiu), nes kartais atrodo, kad viskas jau buvo sugalvota ir sukurta. Tačiau kas iš tiesų yra gera idėja, ko reikia, kad ją pavyktų paversti sėkminga realybe? Šito Šilutės rajono kultūros darbuotojai kartu su Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekininkais gegužės 8–9 d. mokėsi vykusiuose mokymuose „Kūrybinis procesas: nuo idėjos iki paraiškos“. Dviejų dienų mokymus vedė kompetentingų ir profesionalių kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ lektorių Godos Giedraitytės ir

Įvyko tradicinės sportinių šokių varžybos „Pamario pora 2024“

Jau 27-eri metai Šilutės sportinių šokių klubas „Lūgnė“, kartu su Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) Šilutėje organizuoja Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybas „Pamario pora“. Į Pamario kraštą atvyksta varžytis sportinių šokių šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio. Šiais metais šokėjus vertino Lietuvos bei tarptautinės kategorijos sportinių šokių vertintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Varžybose dalyvavo daug talentingų šokėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir Liepojos (Latvija). Ne vienoje rungtyje sėkmė lydėjo šilutiškius. Šios varžybos yra net ik gera proga

Projekto „Metai su knyga 2‘‘ ambasadorius Juozas Ališauskas – Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi jau antrus metus besitęsiančio respublikinio projekto „Metai su knyga 2“ paauglių skaitymo ambasadorius, aktorius, pedagogas, slemeris Juozas Ališauskas. Džiugu, jog šio skaitymo skatinimui skirto projekto ambasadoriai kasmet susitinka su įvairaus amžiaus Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos lankytojais ir supažindina su savo kūryba. Projekto organizatoriai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos, Ąžuolyno biblioteka ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Kūrybiniame improvizacijų kupiname susitikime su kūrėju Juozu Ališausku dalyvavo Pagėgių Algimanto

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. Į šį sąrašą siūloma įrašyti tik gamtoje (uoksuose ar drevėse) gyvenančias šios bičių rūšies šeimas. Laikomų ir veisiamų nelaisvėje (aviliuose) Europos tamsiųjų medunešių bičių populiacijų dalis į jį nebūtų įtraukta. Netaikant šiam vietinės bitės porūšiui teisinių apsaugos priemonių, nustatytų Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, negalima užtikrinti, kad šio porūšio laukinės populiacijos nebus prarastos.

Taip pat skaitykite