Lietuvos karo akademijos veikla – nacionaliniam saugumui ir gynybai stiprinti

Karininkų rengimui keliami aukšti reikalavimai lemia, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje tobulinamas visas studijų procesas pagal šiuolaikiškas lyderio ugdymo, karinio rengimo ir universitetinių studijų programas ir į jį įtraukiama visa akademijos bendruomenė. Lietuvos karo akademijos viršininko brg. gen. Algimanto Leikos teigimu, iškeltam uždaviniui įgyvendinti akademija pasirinko savo naujojoje strategijoje iki 2030 metų nubrėžtą kelią – rengti, ugdyti ir įkvėpti kompetentingus, motyvuotus ir išsilavinusius Lietuvos karininkus lyderius, kurie gebėtų vadovauti šiandienos ir ateities mūšio lauke.

„Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos strategijos 2030 įgyvendinimas grindžiamas daugiau nei 30 metų kryptingos veiklos patirtimi. Pradėsime ne nuo tuščio lapo, kurį turime prieš save ir kuriame surašyta daug reikšmingų dalykų. Pradėsime nuo naujų reikalingų veiklų ir tobulinsime esamas, – tvirtina brg. gen. Almantas Leika. – Mes turime būti atviri bendroms Europos ir JAV karininkų rengimo tendencijoms, universitetinių studijų reikalavimams, NATO doktrinai ir reikalavimams, kylantiems iš besikeičiančios aplinkos. Būtent mūsų bendruomenė yra energijos ir žinių šaltinis, turintis didžiules galimybes visa tai pasiekti.“

Pirmoji akademijos strateginė kryptis apibrėžia vertybėmis grįstos karinės lyderystės ir patriotiškumo ugdomąją veiklą. Akademija siekia, kad karininkas pirmiausia būtų lyderis, kuris, turėdamas stiprų vertybinį pagrindą, suvoktų užduoties svarbą ir gebėtų su savo kariais įvykdyti skirtą užduotį. Jo ugdymas vyks suteikiant teorinių žinių, o vėliau jas įtvirtinant praktiškai mokomojoje aplinkoje, pasitelkus mentorius.

Antroji strateginė kryptis – karinis rengimas, kurio siektinas rezultatas – karininkas lyderis, tapęs karybos profesionalu – taktiku, turinčiu reikiamų žinių ir gebančiu įveikti priešą šiandienos ir ateities mūšio lauke. Ugdymas remsis Lietuvos kariuomenės reikalavimais, Rusijos ir Ukrainos karo ir kitų karinių konfliktų patirtimi. Identifikuotos pamokos bus integruojamos į šiuo metu atnaujinamos akademijos karinio rengimo programos turinį.

Trečioji strateginė kryptis skirta universitetinių studijų, kurias baigęs absolventas įgis aukštojo mokslo bakalauro, magistro arba mokslų daktaro kvalifikacinį laipsnį ir kurios sudarys sąlygas geriau atlikti tarnybos užduotis, tobulinimui. Studijos bus įgyvendinamos laikantis nacionalinių ir tarptautinių studijų kokybės reikalavimų, dėstytojai ir mokslo darbuotojai vykdys aukšto lygio mokslinius tyrimus. Bus išnaudojamos tarptautinių mainų galimybės, siekiama maksimalaus kariūnų dalyvavimo studentų mainuose su kitų valstybių karo akademijomis.

Ketvirtoji strateginė kryptis apibrėžia paramą krašto apsaugos sistemai ir visuomenei, ją edukuojant ir Lietuvos karo akademiją įtvirtinant kaip nacionalinį lyderystės, gynybos ir karybos kompetencijų centrą. Atsižvelgiant į tai bus užtikrinamas užsienio kalbų mokymas ir teikiama parama Ukrainos karinėms mokymo įstaigoms. Akademija pasirengs tinkamai vykdyti karo meto užduotis, aktyvins jos alumnų organizacijos veiklą, visuomenėje inicijuos diskusijas aktualiais nacionalinio saugumo ir karybos klausimais.

Penktoji strateginė kryptis – akademijos veikla, padedanti įgyvendinti pirmąsias keturias strategines kryptis ir kurianti tinkamą aplinką šiam uždaviniui įvykdyti. Ji apims kvalifikacijos kursus dirbančiam ir tarnaujančiam personalui, palankių darbo sąlygų kūrimą, infrastruktūros vystymą ir šiuolaikinių, modernių priemonių diegimą studijų ir mokslo pasiekimų viešinimo srityje.

Akademijos viršininko teigimu, jos misija ir toliau bus karininkų lyderių ir kito Lietuvos kariuomenei reikalingo personalo rengimas, kartu plėtojant ir kitą su tuo susijusią prasmingą ir naudingą veiklą. „Lietuvos karo akademija bus aukštoji universitetinė mokykla, lyderiaujanti gynybos studijų srityje Lietuvoje ir už jos ribų, lyderystės, gynybos ir karybos kompetencijų centras. Mūsų veikla esmingai prisidės prie Tėvynės Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimo“, – sako Lietuvos karo akademijos viršininkas brg. gen. Almantas Leika.

Krašto apsaugos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite