Lietuvos kariuomenės vadui V. Rupšiui suteiktas keturių žvaigždučių generolo laipsnis
Liepos 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos kariuomenės vadui generolui leitenantui Valdemarui Rupšiui suteikė aukščiausią laipsnį – nuo šiol aukščiausią Lietuvos kariuomenės karininko laipsnį.
„Generolas V. Rupšys – ypatingo profesionalumo karininkas, kurio indėlis į Lietuvos kariuomenės rengimą ginkluotai valstybės gynybai neabejotinas. Tai vadas, kurio visuose sprendimuose atsispindi pagarba ir rūpestis savo kariais. Be to, V. Rupšys dar 2011 m., vadovaudamas Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“, įgijo bendradarbiavimo su Vokietijos kariniais junginiais patirties, kuri šiuo metu Lietuvai yra ypač reikalinga“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pabrėždamas išskirtinę gen. V. Rupšio lyderystę ir profesionalumą.
Karininko priesaiką tarnauti Lietuvos valstybei V. Rupšys davė 1990 m. Tarnaudamas V. Rupšys užėmė visų lygių vadovaujamas pareigas Lietuvos kariuomenėje: tarnavo būrio, kuopos, bataliono, brigados ir Sausumos pajėgų vadu. Nuo 2019 m. LR Prezidento dekretu paskirtas eiti Lietuvos kariuomenės vado pareigas. Valdemaras Rupšys yra baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, Baltijos gynybos koledžą (Estijoje), JAV sausumos karo koledžą.
Naujasis aukščiausias generolo (admirolo) laipsnis Lietuvos kariuomenėje įvestas po to, kai šių metų pavasarį LR Seimas priėmė tai nustatančią Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisą. Naujasis keturių žvaigždučių generolo (admirolo) laipsnis suteikiamas išimtinai Lietuvos kariuomenės vadui.
Kariuomenės vadui generolo laipsnis suteiktas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu, krašto apsaugos ministro teikimu.
Krašto apsaugos min. inf.
Rupšys: Turkijai atidarius kelią Švedijos priėmimui į NATO, Baltijos jūra tampa „vidiniu Aljanso ežeru“
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys tvirtina, kad pirmadienį vakare Turkijai „atidarius kelią“ Švedijos priėmimui į NATO, Baltijos jūra tampa „vidiniu Aljanso ežeru“. Pasak jo, tai buvo svarbus žingsnis politiškai, o karine prasme Rusijai kyla dilemų, kurias reikės spręsti.
„Vakar sutarimu su Turkija, atidarytas kelias priėmimui Švedijos, kaip 32-osios narės. Dažnai simboliškai sakome, kad Baltijos jūra tampa vidiniu NATO ežeru. Politiškai tai buvo labai svarbu žingsnis, kariškai tai tampa dilema Rusijai, kurią jai reikės spręsti ir ne žvanginant ginklais, o tariantis su NATO“, – pirmadienį LRT radijui teigė V. Rupšys.
Kariuomenės vadas tvirtino, kad jo pirmadienį įvykęs Ankaros apsisprendimas nenustebino ir tokio žingsnio, atsižvelgiant į Turkijos strategiją ir politiką, buvo galima tikėtis.
ELTA