Lietuvos karininko fotografijų paroda

Prieš 73 metus, 1941 m. birželio 14-ąją, prasidėjo lietuvių masiniai areštai ir trėmimai. Apkaltinti be kaltės krovininiais vagonais į Sibirą buvo gabenami ir jauni, ir seni. Kelyje vyrai atplėšti nuo žmonų, tėvai – nuo vaikų. „Kalti“ buvo net kūdikiai…

Gedulo ir Vilties dienos išvakarėse Šilutės r. savivaldybės meras Šarūnas Laužikas ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, Šilutės tremtiniai, viešnia iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Rūta Trimonienė padėjo gėlių Macikų kapinėse prie kryžiaus genocido aukoms atminti. Vėliau Šilutės kraštotyros muziejuje atidaryta Nepriklausomos Lietuvos karininko ir politinio kalinio Medardo Vasiliausko (1910-03-29–1944-09-12) fotografijų paroda „Tarpukario Lietuva karininko akimis (1930-1940)“.
Parodos atidaryme dalyvavo Šilutės tremtiniai, „Pamario aido“ choristai. Apie savo senelį Medardą Vasiliauską ir parengtą parodą pasakojo anūkė Rūta Trimonienė. Bendraudama su prof. Vyteniu Almonaičiu bei kartą gavusi dovanų fotografijų albumą užsiminė jam ir apie jos šeimoje saugomas senelio nuotraukas. Profesorius susidomėjo jomis ir paakino tokio turto nelaikyti namie, o parodyti visuomenei.
2011 m. Tuskulėnų memorialiniame muziejuje buvo atidaryta fotografijų paroda apie Sausio 13-osios įvykius. Tąkart R. Trimonieneė užsiminė parodoje dalyvavusiam garsiam fotomenininkui Stanislovui Žvirgždui apie savo senelio nuotraukas. Fotografas patikino, kad fotografų gildija apie Medardą Vasiliauską, kuris nuo 1937 m. buvo Lietuvos fotomėgėjų sąjungos narys, savo nuotraukas publikavo „Karde“, „Naujojoje Romuvoje“, buvo apdovanotas Šveicarijoje leidžiamo Tarptautinės fotografų sąjungos žurnalo „Camera“ diplomu, žino ir dar kartą paakino rengti parodą.
Taip po metų, minint Gedulo ir vilties dieną, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso konferencijų salėje buvo surengta Nepriklausomos Lietuvos karininko ir politinio kalinio Medardo Vasiliausko fotografijų paroda.
Medardas Vasiliauskas gimė Latvijoje 1910 metais, Marijos Giedraitytės ir profesoriaus Kazimiero Vasiliausko, medžiagų atsparumo ir statybinės mechanikos pradininko Lietuvoje, šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais šeima gyveno Kazanėje, kur K. Vasiliauskas dirbo gubernijos jaunesniuoju architektu, vėliau – apygardos butų valdybos kariniu inžinieriumi, taip pat dėstė politechnikos mokykloje. 1918-ųjų vasarą šeima apsigyveno Kaune. Medardas buvo vyriausias iš 4 vaikų.
Baigęs gimnaziją, studijavo architektūrą, dar baigė Kauno karo mokyklą. 1936-aisiais Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos aktu jam suteiktas leitenanto laipsnis. Po kelerių metų pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo aukštojoje karo mokykloje, o dar po metų buvo paskirtas ryšių kuopos vyr. karininku. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, paskirtas tarnauti Karo aviacijos štabe karo žvalgu, nes buvo geras fotografas. 1940-aisiais buvo išsiųstas į karininkų kursus Jaltoje, o po jų paskirtas Ukmergės karo miestelio komendantu. 1941-ųjų birželio 14-osios rytą iš namų buvo išvežtas. Pasakyta, kad į manevrus, todėl su savimi pasiėmė dienoraštį, fotokamerą „Roleiflex“, keletą asmeninių daiktų: auksinį laikrodį ir portsigarą.
Deja, išvežė ne į manevrus, bet į Rešotų lagerį, Krasnojarsko krašte. Nuteistas kalėti, į Lietuvą daugiau nebegrįžo, 1944-aisiais mirė greitąja džiova ant krikšto mamos Stasės Giedraitytės-Šakenienės rankų.
R. Trimonienė pasakojo, kad jos senelis tremtyje ant medinių lentelių išraižė brėžinį namo, kurį planavo pastatyti sugrįžęs į Lietuvą. „Koks jis turėjo būti alkanas, kad nubraižytame name du trečdalius užėmė maisto sandėliai“, – sakydavęs R. Trimonienės tėvas Vytautas Vasiliauskas, žvelgdamas į savo tėvo brėžinius.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite