Lietuvos gyventojai – didžiausi kelionių optimistai Baltijos šalyse

Baltijos šalių gyventojų nuotaikos dėl kelionių į užsienį išlieka atsargios, tačiau optimizmo keliautojams suteikia vakcinos pasirodymas, rodo DFDS užsakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.

„Keliautojų nuotaikas vis dar smarkiai veikia pandemijos kontekstas, todėl dauguma apklaustųjų Baltijos šalyse artimiausiu metu keliauti į užsienį neplanuoja. Keliautojai su viltimi žiūri į Velykų laikotarpį ir vasaros atostogas – dauguma keliauti planuotų būtent tada“, – sako Vaidas Klumbys, DFDS komunikacijos vadovas Baltijos šalims.

Apklausos duomenimis, 54 proc. apklaustų lietuvių, 57 proc. latvių ir 60 proc. estų teigia, kad noras keliauti į užsienį šiuo metu yra gerokai mažesnis lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu. „Didžiausias poreikio keliauti sumažėjimas fiksuojamas tarp 55-64 metų žmonių, visose Baltijos valstybėse būtent ši amžiaus grupė artimiausią pusmetį kelionių ir nenori, ir neplanuoja. Tačiau matome ir priešingą tendenciją: beveik kas trečias 18-24 metų žmogus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sako, kad noras keliauti šiuo metu yra net didesnis nei prieš pandemiją“, – sako DFDS komunikacijos vadovas.

 

Didžiausi optimistai – lietuviai

Pasak Vaido Klumbio, galimus pokyčius keliautojų elgesyje lemia vakcinos pasirodymas ir pradėtos nacionalinės skiepijimo kampanijos: „Sausio mėnesį į apklausą įtraukėme klausimą, kaip keliautojų planus keistų tai, kad jie būtų paskiepyti. Atsakymai rodo, kad vakcina yra lemiamas faktorius žmonėms į kelionę leistis ankščiau nei po pusmečio“.

Apklausa rodo, kad tarp Baltijos šalių gyventojų didžiausi optimistai yra lietuviai. Gavę vakciną į kelionę ryžtųsi leistis net 39 proc. Lietuvos gyventojų, tuo tarpu mūsų kaimynai atsargesni – kelionės planus net ir gavę vakciną ankstintų tik 21 proc. latvių ir 26 proc. estų.

„Įdomu tai, kad apie pusę respondentų sako, kad pasibaigus pandemijai jų kelionės įpročiai, lyginant su ikipandemine situacija, nepasikeis. Tai indikacija, kad situacijai stabilizavus keliautojų srautai irgi pamažu atsistatys. Kas keisis? Tikrai keisis keliavimo būdai ir priemonės. Visam kelionių sektoriui tai yra svarbi žinia.“, – pastebi Vaidas Klumbys.

 

Keliautojai į užsienį mielai renkasi automobilius

Paklausti, kokią transporto priemonę – autobusą, lėktuvą, traukinį ar individualią transporto priemonę (mašiną ar motociklą) vykstant į užsienį keliautojai yra labiau linkę rinktis, respondentai prioritetą teikia būtent individualioms transporto priemonėms.

„Matome, kad automobilį, kaip labiausiai tikėtiną transporto priemonę keliaujant į užsienį, rinktųsi net 45 proc. lietuvių, 38 proc. latvių ir 36 proc. estų. Lietuviai nuo kitų Baltijos šalių gyventojai skiriasi ir tuo, kad jie mažiausiai nori keliauti lėktuvais, traukiniais ar autobusais, nes ten didesnė glaudaus kontakto tikimybė.” , – apibendrina DFDS Komunikacijos vadovas, pabrėždamas, kad vis daugiau žmonių atranda ir keltus.

„Keliaujantiems automobiliu keltai yra patogus būdas per naktį pasiekti Vakarų Europą ar Skandinaviją. Matome, kad 12 proc. lietuvių yra labiau linkę rinktis kelionę keltu lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu. Suprantama – juk kitaip nei kitose transporto priemonėse kelte galima išeiti į atvirą denį, pakvėpuoti grynu oru arba visiškai atsiriboti nuo kontakto su kitais privačioje kajutėje. Keltai šiuo metu keliautojams  yra papildomą saugumą suteikianti transporto priemonė, kuri puikiai dera su kelione automobiliu“.

Pasak Vaido Klumbio, automobilio „renesansas“ susijęs ir su tuo, kad žmonės ieško saugių, greitų būdų keliauti su visa šeima. Kas penkto apklausos dalyvio artimiausi kelionių planai į užsienį susiję su artimųjų lankymu. „Įdomu, kad norintys keliauti nesiriša prie moksleivių atostogų, kurios tradiciškai būdavo labai populiarus laikas šeimos kelionėms. Net 30 proc. apklaustųjų keliauti dabar rinktųsi kitas datas“.

Vaidas Klumbys primena, kad atliepiant keliautojų poreikius DFDS siūlo papildomą saugumo garantiją – iki vasario 28 d. įsigijus išankstinius kelionės bilietus ir pasikeitus keliautojų planams, kelionės datą vieną kartą galima keisti nemokamai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite