Lietuvos gynybos biudžetas – kariuomenės kovinės galios stiprinimui ir modernizacijai

Seimas antradienį patvirtino 2024 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame numatyta šalies gynybai kitais metais skirti 2 mlrd. 91,7 mln. Eur., įskaitant 134,8 mln. Eur. Solidarumo įnašo lėšas. Gynybos biudžetas 2024 m. sudarys 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto, o didžioji finansavimo dalis bus skirta Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui.

„Didėjantis gynybos finansavimas leidžia pasiekti kokybinį proveržį Lietuvos kariuomenės modernizacijos srityje – įsigyjamos moderniausios ginkluotės sistemos, taip pat stipriname kovinę galią, ugnies paramą bei manevrą, oro erdvės stebėjimą ir gynybą. Tai itin svarbu reaguojant į saugumo situaciją regione“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ginkluotei, karinei įrangai bei atsargoms įsigyti iš kitų metų gynybos biudžeto numatyta skirti 467,7 mln. Eur. Kitiems įsigijimams numatyta dar 239,7 mln. Eur. Beveik visa dalis modernizacijai planuojamų skirti asignavimų 2024 m. biudžete bus pagal anksčiau arba šiemet sudarytas sutartis, o ateinančiais metais šiai sričiai skiriamas finansavimas augs dar labiau.

Pasak ministro A. Anušausko, per 2024-2026 metų laikotarpį įsigijimams ketinama skirti apie 2,7 mlrd. Eur. Tai reiškia, kad Lietuvos kariuomenės kovinės galios stiprinimui ir modernizacijai kasmet bus skiriama 45 proc. viso gynybos biudžeto.

„Ginkluotės srityje tęsiame tokius projektus kaip reaktyvinių salvinių sistemų, šarvuotų visureigių, savaeigių haubicų, prieštankinių sistemų, artilerinių radarų, kovinių dronų, bepiločių orlaivių, vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemų įsigijimus. Toliau tęsiami mokėjimai ir už universalių sraigtasparnių platformas, priešmininį ir paieškos bei gelbėjimo laivą, logistines, medicininės ir kitos paskirties transporto priemonės, kontrmobilumo priemones. Beveik ketvirtadalis įsigijimų biudžeto suplanuota karinių atsargų kaupimui, iš kurių didžioji dalis – pagrindiniams mūšio šaudmenims įsigyti“, – vardija ministras A. Anušauskas.

Didelį dėmesį Krašto apsaugos ministerija toliau skirs ir karinės infrastruktūros plėtrai – poligonų, mokymo infrastruktūros, šaudmenų sandėlių ir kitos infrastruktūros vystymui 2024 m. bus skiriama 230,8 mln. Eur., įskaitant 127,8 mln. Eur., Solidarumo įnašo lėšas. Daugiausiai lėšų skiriama sąjungininkų karius priimančiosios šalies infrastruktūrai, naujos karinės technikos ir amunicijos aptarnavimo bei saugojimo infrastruktūrai, karių tarnybos sąlygų gerinimui.

Apie trečdalį 2024 m. gynybos biudžeto sudaro personalo išlaikymo išlaidos, siekiančios 761 mln. Eur. Pagal NATO reikalavimus šios išlaidos negali viršyti 50 proc. viso gynybos biudžeto. Lietuvai skiriant itin didelį dėmesį pajėgumų vystymui, personalo išlaikymo išlaidos siekia 36 proc.

Kitos gynybos išlaidos, apimančios eksploataciją ir įvairią veiklą, sudaro 392,5 mln., įskaitant 7 mln. Eur. Solidarumo įnašo lėšas. Lyginant su 2020 metais, gynybos biudžetas išaugo daugiau nei du kartus (nuo 1030,1 mln. Eur. iki 2091,7 mln. Eur).

Krašto apsaugos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite