Lietuvos girių gyvūnija – pašto ženkluose

Lietuvos paštas, tęsdamas pašto ženklų seriją „Lietuvos gyvūnai“, išleidžia naują pašto ženklų bloką. Trijuose pašto ženkluose pavaizduoti taurusis elnias, pilkasis kiškis ir barsukas. Pašto ženklai apyvartoje pasirodys šeštadienį, rugsėjo 9 d.

Lietuvių liaudies tautosakoje dažnai minimus gyvūnus vaizduojantį pašto bloką sudaro trys pašto ženklai, kurių kiekvieno nominalas – 0,84 euro, tiražas – 30 tūkst. egzempliorių. Naujųjų pašto ženklų autorius – dailininkas Tomas Dragūnas.
„Kelerius metus iš eilės pristatydami Lietuvos gyvūnų pašto ženklų seriją siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į didžiulę Lietuvos gyvūnijos įvairovę. Taip pat džiaugiamės, kad pašto ženkluose vaizduojami gyvūnai, laiškais ir siuntomis iškeliavę į užsienį, padeda pažinti mūsų šalies gamtos išskirtinumą. Teigiama, kad gyvūnus vaizduojantys pašto ženklai filatelistų yra ypač mėgstami“, – pažymi Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.
Kartu su pašto bloku apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Tauriųjų elnių reaklimatizavimo Lietuvoje pradžia siejama su Žagarės miškais. Į Pietų Lietuvos miškus elniai imigravo iš Lenkijos ir Kaliningrado srities. Labiausiai šie gyvūnai mėgsta lapuočių ir mišrius miškus, augančius derlinguose dirvožemiuose.
Pilkasis kiškis savo išvaizda panašus į naminį triušį. Lietuvoje XV-XVIII a. pilkasis kiškis buvo retesnis už baltąjį. Dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos kiškiai vis dažniau apsigyvena miškuose ir nedirbamos žemės plotuose. Per parą kiškis pabuvoja vidutiniškai 65 ha plote, bet aktyviausiai reiškiasi maždaug 20 ha plote, o pavojaus atveju – 1 km spindulio teritorijoje.
Barsukas – didžiausias kiauninių šeimos žvėrelis. Nors paplitęs visuose šalies rajonuose, pastaruoju metu barsukų mažėja. Gyvena miškuose, kartais krūmuose, ganyklose ir net pievose, bet arti miško. Įsitaisę urvuose, guolį iškloja samanomis, sausa žole ir lapais. Orui atšalus, lapkričio gale–gruodžio  pradžioje, įminga ir miega iki kovo mėnesio. Giedromis dienomis, esant nedideliam šalčiui, trumpam išeina iš urvo.

Eltos redaktorė Jūratė Valančiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Smurtas prieš vaikus. Pažadai pasiliko pažadais?

Kauno apygardos teismas atvertė bylą dėl šių metų pradžioje Kėdainiuose motinos ir jos sugyventinio žiauriai sumušto ir ligoninėje mirusio ketverių metukų Mato. Į Lietuvą sukrėtusį žiaurų įvykį sureagavo Seimas, vasario 14 d. papildęs Vaiko teisių apsaugos įstatymą, kad vaiko nepriežiūra, psichologinis smurtas prieš vaiką irgi yra smurtas. Tačiau gausybė pažadų, kaip keisis darbas ginant vaikus nuo smurto, pažadais taip ir liko. Šilutės r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė „Pamariui“ sakė, kad baudžiamoji, administracinė atsakomybė už vaiko mušimą,

Šilutiškiai sulauks prekybos centro „Lidl“

Vienas aktyvus šilutiškis nepailsdamas rašo ir skambina „Pamario“ laikraščio redaktoriui, vis teiraudamasis, kodėl vis nepradeda iškeldinti iš miesto Šilutės autobusų parko, kada atsiras naujasis prekybos centras… Mero pavaduotojas Algis Bekeris, kuruojantis investicijų ir ūkio sritis, sutiko „Pamariui“ paaiškinti šių laukiamų statybų naujienas. Anot vicemero Algio Bekerio, šis projektas yra didelės apimties, svarbus ir neišvengė pakeitimų. Šiek tiek vėluojama, tačiau dėl rimtų priežasčių. Galbūt „Pamario“ skaitytojai nepamiršo, kad nuo Šilutės katalikų bažnyčios šventoriaus tik gatvės ir tvoros skiriamą Šilutės autobusų parką

Menkas vaikų finansinis raštingumas

Finansinio raštingumo pradmenų mažuosius reikėtų pradėti mokyti kuo anksčiau – maždaug apie 3–5 m., vos tik vaikas pradeda orientuotis aplinkoje. „Vaiko finansinio raštingumo gebėjimai ne mažiau svarbūs nei socialiniai. Lygiai taip pat, kaip mokome atžalas elgtis svečiuose, bendrauti su kitais vaikais, taip turime aiškinti, kad parduotuvėje ne visos prekės yra perkamos. Arba – kada ir kiek knygučių, pieštukų ar saldainių galima pirkti, nes namuose jau ir taip yra“, – tikina ekonomistė, Šiaulių universiteto profesorė dr. Diana Cibulskienė. Anot jos, šeimoje

Apdovanoti literatūrinių varžytuvių laureatai

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojai, visą vasarą uoliai „nardydami“ knygų pasaulio puslapiuose, ne tik įdomiai bei prasmingai leido laiką su knyga, bet dalyvavo ir visoje Lietuvoje vykusiose literatūrinėse varžytuvėse „Vasaros skaitymo iššūkis“. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos iniciatyva drauge su Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąja biblioteka, Kauno apskrities viešąja biblioteka, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąja biblioteka, Lietuvos aklųjų biblioteka bei Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija (AVBA) organizuotas „Vasaros skaitymo iššūkis 2017“ sulaukė ir Pagėgių krašto gyventojų susidomėjimo. Greičiausiai iššūkio užduotis