Lietuvos girių gyvūnija – pašto ženkluose

Lietuvos paštas, tęsdamas pašto ženklų seriją „Lietuvos gyvūnai“, išleidžia naują pašto ženklų bloką. Trijuose pašto ženkluose pavaizduoti taurusis elnias, pilkasis kiškis ir barsukas. Pašto ženklai apyvartoje pasirodys šeštadienį, rugsėjo 9 d.

Lietuvių liaudies tautosakoje dažnai minimus gyvūnus vaizduojantį pašto bloką sudaro trys pašto ženklai, kurių kiekvieno nominalas – 0,84 euro, tiražas – 30 tūkst. egzempliorių. Naujųjų pašto ženklų autorius – dailininkas Tomas Dragūnas.
„Kelerius metus iš eilės pristatydami Lietuvos gyvūnų pašto ženklų seriją siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į didžiulę Lietuvos gyvūnijos įvairovę. Taip pat džiaugiamės, kad pašto ženkluose vaizduojami gyvūnai, laiškais ir siuntomis iškeliavę į užsienį, padeda pažinti mūsų šalies gamtos išskirtinumą. Teigiama, kad gyvūnus vaizduojantys pašto ženklai filatelistų yra ypač mėgstami“, – pažymi Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.
Kartu su pašto bloku apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Tauriųjų elnių reaklimatizavimo Lietuvoje pradžia siejama su Žagarės miškais. Į Pietų Lietuvos miškus elniai imigravo iš Lenkijos ir Kaliningrado srities. Labiausiai šie gyvūnai mėgsta lapuočių ir mišrius miškus, augančius derlinguose dirvožemiuose.
Pilkasis kiškis savo išvaizda panašus į naminį triušį. Lietuvoje XV-XVIII a. pilkasis kiškis buvo retesnis už baltąjį. Dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos kiškiai vis dažniau apsigyvena miškuose ir nedirbamos žemės plotuose. Per parą kiškis pabuvoja vidutiniškai 65 ha plote, bet aktyviausiai reiškiasi maždaug 20 ha plote, o pavojaus atveju – 1 km spindulio teritorijoje.
Barsukas – didžiausias kiauninių šeimos žvėrelis. Nors paplitęs visuose šalies rajonuose, pastaruoju metu barsukų mažėja. Gyvena miškuose, kartais krūmuose, ganyklose ir net pievose, bet arti miško. Įsitaisę urvuose, guolį iškloja samanomis, sausa žole ir lapais. Orui atšalus, lapkričio gale–gruodžio  pradžioje, įminga ir miega iki kovo mėnesio. Giedromis dienomis, esant nedideliam šalčiui, trumpam išeina iš urvo.

Eltos redaktorė Jūratė Valančiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus