Lietuvos girių gyvūnija – pašto ženkluose

Lietuvos paštas, tęsdamas pašto ženklų seriją „Lietuvos gyvūnai“, išleidžia naują pašto ženklų bloką. Trijuose pašto ženkluose pavaizduoti taurusis elnias, pilkasis kiškis ir barsukas. Pašto ženklai apyvartoje pasirodys šeštadienį, rugsėjo 9 d.

Lietuvių liaudies tautosakoje dažnai minimus gyvūnus vaizduojantį pašto bloką sudaro trys pašto ženklai, kurių kiekvieno nominalas – 0,84 euro, tiražas – 30 tūkst. egzempliorių. Naujųjų pašto ženklų autorius – dailininkas Tomas Dragūnas.
„Kelerius metus iš eilės pristatydami Lietuvos gyvūnų pašto ženklų seriją siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į didžiulę Lietuvos gyvūnijos įvairovę. Taip pat džiaugiamės, kad pašto ženkluose vaizduojami gyvūnai, laiškais ir siuntomis iškeliavę į užsienį, padeda pažinti mūsų šalies gamtos išskirtinumą. Teigiama, kad gyvūnus vaizduojantys pašto ženklai filatelistų yra ypač mėgstami“, – pažymi Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.
Kartu su pašto bloku apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Tauriųjų elnių reaklimatizavimo Lietuvoje pradžia siejama su Žagarės miškais. Į Pietų Lietuvos miškus elniai imigravo iš Lenkijos ir Kaliningrado srities. Labiausiai šie gyvūnai mėgsta lapuočių ir mišrius miškus, augančius derlinguose dirvožemiuose.
Pilkasis kiškis savo išvaizda panašus į naminį triušį. Lietuvoje XV-XVIII a. pilkasis kiškis buvo retesnis už baltąjį. Dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos kiškiai vis dažniau apsigyvena miškuose ir nedirbamos žemės plotuose. Per parą kiškis pabuvoja vidutiniškai 65 ha plote, bet aktyviausiai reiškiasi maždaug 20 ha plote, o pavojaus atveju – 1 km spindulio teritorijoje.
Barsukas – didžiausias kiauninių šeimos žvėrelis. Nors paplitęs visuose šalies rajonuose, pastaruoju metu barsukų mažėja. Gyvena miškuose, kartais krūmuose, ganyklose ir net pievose, bet arti miško. Įsitaisę urvuose, guolį iškloja samanomis, sausa žole ir lapais. Orui atšalus, lapkričio gale–gruodžio  pradžioje, įminga ir miega iki kovo mėnesio. Giedromis dienomis, esant nedideliam šalčiui, trumpam išeina iš urvo.

Eltos redaktorė Jūratė Valančiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,