Lietuvos bankas siūlo atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų. Kaip apvalintų kainas?

Lietuvos bankas (LB) siūlo atsisakyti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Anot banko duomenų, nuo euro įvedimo Lietuvos gyventojai kas metus pameta apie trečdalį milijono tokių monetų. Pamestų cento monetų bendra vertė nuo euro įvedimo siekia 2,4 mln. eurų.

Pasak Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Lisinskaitės, šioms monetoms pakeisti ir tvarkyti Lietuvos valstybė kasmet išleidžia pusę milijono eurų.

„Valstybė kasmet išleidžia po pusę milijono eurų šių monetų (kurių didžiąją dalį pametame) kaldinimui ir administravimui, bei tvarkymui“, – ketvirtadienį, diskusijos „Ar mums reikalingos 1 euro cento ir 2 euro centų monetos?“ metu teigė E. Lisinskaitė.

„Vienas iš Lietuvos banko uždavinių yra užtikrinti Lietuvos prekybininkų ir vartotojų grynųjų pinigų poreikį. Todėl tas monetas turime ir toliau kaldinti ir leisti“, – pridūrė ji.

„Čia taip pat galime kalbėti ir apie žmogiškuosius kaštus – kiek susitaupo žmonėms darbo laiko ir verslui pastangų, kai nereikia skaičiuoti monetų dienos pabaigoje. Kiek efektyvesnis tampa prekybos ciklas, kai jomis neatsiskaitoma“, – aiškino LB atstovė.

Pašalinus centus ir apvalinant kainas, jos vartotojams beveik nedidės

Jeigu toks 1 ir 2 ct monetų pašalinimas įvyktų, pasak E. Lisinskaitės, atsiskaitant grynaisiais kainos būtų apvalinamos remiantis artimiausiu 5 kartotiniu. Jos teigimu, toks apvalinimas būtų daromas tik mokant grynais ir remiantis ne atskirų kainų, o viso krepšelio kaina.

„Apvalinama būtų galutinė pirkinių krepšelio suma, ne atskirų prekių kaina. Apvalinimas būtų atliekamas tik tuomet, kai parduotuvėse atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Jeigu mokama kortele ar kuponais ar perkant internetu, toks apvalinimas nebūtų taikomas. Apvalinama būtų iki 5 centų, priklausomai nuo situacijos į šiek tiek didesnę ar mažesnę sumą“, – aiškino E. Lisinskaitė.

„Degalinėse kainos, nors pilant degalus yra nustatomos trijų skaičių po kablelio tikslumu, yra suapvalinamos“, – pridūrė ji.

Pridedama, kad iš LB pusės nemanoma, kad toks apvalinimas turės neigiamo poveikio vartotojams per didesnes kainas. Anot specialistės, vartotojai susidurtų su vos 0,01 proc. kainų pokyčiu.

„Mūsų skaičiavimai ir analizės rodo, kad apvalinimo įtaka vartotojo išlaidoms yra arti nulio. Lietuvos banko tyrimu, remiantis trijų prekybos tinklų 200 tūkst. kvitų, tarp kurių atrinkome tuos, kurie buvo sumokėti grynaisiais pinigais, ir buvo pritaikyti apvalinimo principai. Pamatyta, kad pritaikymo įtaka tesiekia vos vieną šimtąją procento“, – tvirtino LB specialistė.

Taip pat, pasak E. Lisinskaitės, toks apvalinimas bus taikomas tik rinkoje. Tokiems dalykams kaip algos ar išmokos, centų sumos apvalinimas nebūtų taikomas.

Žygimantas Šilobritas (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Siuntimai pas gydytojus specialistus: ką reikia žinoti?

Ligonių kasos gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: prasiplėtė siuntimus išduodančių gydytojų ir kitų specialistų ratas, daugėja išimčių, kai siuntimo konsultacijai nebereikia. Naujovės taupys medikų ir pacientų laiką Šių metų vasarį buvo pakeista siuntimų išdavimo tvarka, kuri mažins administracinę naštą šeimos gydytojams ir užtikrins sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumą pacientams. Joje numatyta, kad  teisės aktuose nurodytais atvejais siuntimus konsultuotis pas gydytojus specialistus gali išduoti ir bendrosios praktikos slaugytojas, išplėstinės praktikos slaugytojas arba akušeris. Be to, siuntimus

Policija: įvykiai Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Gegužės 22 d. naktį buitinio konflikto metu Vilkų kampo k., Švėkšnos sen., vyras, gim. 1999 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1999 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gegužės 22 d. vėlų vakarą Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, moteris, gim. 1978 m., (tikrintis blaivumą atsisakė) sukėlė fizinį skausmą neblaiviam (1,91 prom.) vyrui, gim. 1974 m. Moteris sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gegužės 22 d. prieš pusiaunaktį Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, policijos pareigūnams sodinant į

Moksleiviai laukia vasaros darbų

Šiltasis sezonas kasmet pažeria netikėtumų – šįkart sulaukta didelio mokinių susidomėjimo darbu vasarą. Užimtumo tarnybos paskelbtoje apklausoje net 1433 moksleiviai užpildė anketas dėl vasaros darbo. Tai – dvigubai daugiau nei pernai, kai anketas pateikė 703 jaunuoliai. Moksleiviai dažniausiai norėtų dirbti padavėjais, barista, auklėmis, kambarių tvarkytojais, pardavėjais, maisto gamintojais. Kai kas pageidavo darbo su senjorais, sporto klube, muziejuje, policijoje, Seime, bibliotekoje ar kazino. Besimokantį jaunimą labiau domina aptarnavimo, maitinimo ir kitos paslaugos. Mažiau aktualūs statybos ir ūkio sektoriaus darbai. Labiausiai pageidauja

Keturiems – 37 tūkstančiai eurų

Pinigų dalybos tęsiasi: šįkart Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys, ar 37 tūkt. Eurų mokesčių mokėtojų pinigų paskirsčius keturiems nevyriausybinio sektoriaus organizuojamiems renginiams. Visi šie strateginiai renginiai yra žinomi, kurie kultūrine prasme svarbesni, irgi suprantama. Ir nebe pirmą kartą kyla abejonių dėl perdėto dosnumo… VšĮ „Kintai Arts“, Kintų muzikos festivalis – 5000 eurų; Asociacija „Pamario vakarai“, Rusnės festivalis – 10 000 eurų; Visuomeninė organizacija „Forumas“ – Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas – 18 000 eurų; Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“, renginys „Vilko pėdomis“

Taip pat skaitykite