Lietuvos 2016 metų biudžetas skurdu nedvelkia

Pateikiame Seimo nario Artūro Skardžiaus Šilutėje paviešintų skaičių ir faktų apie valstybės 2016 metų biudžetą.pinigai

DIDĖJA finansavimas socialinei sričiai, gynybai ir visuomenės apsaugai, mažėja valstybės skolų valdymo kaštai.
PAJAMOS kartu su Europos Sąjungos (ES) parama sudarys 9 milijardus 436 milijonus eurų.
ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos šiemet sudarys 2 milijardus 101 milijoną eurų.
IŠLAIDOS su įmokomis Europos Sąjungai sudarys 10 milijardų 76 milijonus eurų.
VALSTYBĖS skoloms dengti išlaidos mažėja 16 milijonų eurų ir sieks per 601 milijoną eurų. Krizės metais Vyriausybė skolinosi iš komercinių bankų už trigubai didesnes palūkanas negu būtų tekę mokėti skolinantis iš Tarptautinio valiutos fondo, todėl dabartinė Vyriausybė ieškojo būdų, kaip mokėti mažesnes palūkanas, tai davė rezultatą.
GYNYBAI skirta 162 milijonais eurų daugiau negu praėjusiais metais ir bendra suma sudaro 643 milijonus eurų – bus stiprinami gynybiniai pajėgumai, perkama karo technikos ir t.t.
SOCIALINEI apsaugai tenka 1 milijardas 285 milijonai eurų – tai 144 milijonais eurų daugiau negu praėjusiais metais.
ŠALPOS ir kitoms išmokoms, kurios didėjo nuo liepos, padidintoms ir planuojamoms didinti valstybės socialinio draudimo pensijoms papildomai skirta 14,9 milijono eurų.
KOMPENSACIJOMS, kurios teks pensininkams, mokėti numatyta 108,4 milijono eurų.
SKATINAMOSIOMS įmokoms į pensijų kaupimo fondą, kai į šį fondą moka asmuo, „Sodra“ ir valstybė, šiemet lygiomis 2 proc. dydžio dalimis, valstybės dalies suma išauga dvigubai ir sudarys 70 milijonų eurų, pernai suma buvo perpus mažesnė, nes valstybė mokėjo tik 1 proc.
MINIMALIAI mėnesio algai nuo sausio 1 d. išaugus iki 350 eurų, valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbančių 60 tūkst. asmenų padidintiems uždarbiams išmokėti papildomai skirta 27 milijonai eurų. Nuo liepos 1 d. minimali alga padidės iki 380 eurų, tad reikės papildomų ir biudžeto lėšų, o verslininkams teks suktis pagal išgales, nes jie negyvena iš biudžeto, o turi keturis kartus daugiau minimalią algą gaunančių darbuotojų – 240 tūkst.
GLOBĖJAMS, kurie ims vaikus globoti šeimoje, papildomai numatyta išmokėti 2,8 milijono eurų.
SVEIKATOS apsaugai, įskaitant privalomojo sveikatos draudimo įmokas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, tenka 10,5 milijono eurų daugiau – 542,7 milijono eurų.
EKONOMIKAI skirta 874 milijonai eurų, beveik 71 milijonu eurų daugiau negu praėjusiais metais. Lėšos išskirstytos Ūkio, Susisiekimo, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijoms.
ŠVIETIMUI tenka 1 milijardas 659 milijonai eurų, tai 85,4 milijono daugiau negu pernai.
MOKYTOJŲ atlyginimams kelti skirta 9 milijonai eurų, ikimokyklinio ugdymo auklėtojams – 4,4 milijono eurų.
VIEŠAJAI tvarkai ir visuomenės apsaugai – 542,5 milijono eurų, tai 32 milijonais eurų daugiau negu praėjusiais metais. Turėtų didėti policininkų, ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių ir kitų su visuomenės apsauga susijusių pareigūnų atlyginimai, įsigyta ginkluotės, spec. technikos.
POILSIUI, kultūrai ir religijai teks 374,6 milijono eurų, tai 41,7 milijono daugiau negu praėjusiais metais.
APLINKOS apsaugai – 153,8 milijono eurų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 111,8 milijono eurų – abi sumos didesnės už gautąsias pernai.
Kitos naujienos
NEAPMOKESTINAMAS pajamų dydis šiais metais nuo 166 eurų padidintas iki 200 eurų – iš tokio dydžio atlyginimo dalies nebus išskaičiuojami mokesčiai. Dvigubai didėja neapmokestinamų pajamų dalis šeimoms, auginančioms mažus vaikus – iki 120 eurų per mėnesį už kiekvieną vaiką bei neįgaliesiems, priklausomai nuo neįgalumo laipsnio: iki 210 arba iki 270 eurų per mėnesį. Dėl padidinto neapmokestintų pajamų dydžio gyventojas per metus gautų papildomai iki 100 eurų, du vaikus auginanti šeima – 216 eurų. Skaičiuojama, kad dėl padidinto neapmokestinamų pajamų dydžio valstybės biudžetas negaus 65 milijonų eurų.
PENSINIO amžiaus sulaukę per 900 šalies pedagogų galės pasinaudoti išeitinių išmokų fondu, kuriame jau 3 milijonai 200 tūkstančių eurų, šiemet fondas padidėjo 1,5 milijono eurų.
NUO sausio 857 tūkstančiams asmenų 8,21 euro didėja senatvės pensija, taip pat didinamos pašalpos, ligos, motinystės ir kt. išmokos, tam SODRA papildomai skirs 74,1 milijono eurų, iš valstybės biudžeto – 11 milijonų eurų.
PAPILDOMAI skyrus 10 milijonų eurų, didėja pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo – 7 proc., pradedantiesiems pedagogams – 5 proc., visiems kitiems – 3 proc. Mokinio krepšelis didėja 34 eurais ir nuo sausio jau sudaro 1014 eurų. Neformalaus vaikų švietimo įstaigose įvedamas irgi ugdymo krepšelis – tam numatyta 9,7 milijono eurų. Pedagogų atlyginimai bus didinami pagal penkerių metų planą.
NUO 2004 metų mokinių sumažėjo 21 procentu, tai diktuoja būtinybę tvarkyti mokyklų tinklą.
VYRIAUSYBĖS nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius nuo balandžio mažės 1300 pareigybių.
KOVOS su „šešėliu“ praėjusių metų rezultatas – per tris ketvirčius į biudžetą įplaukė 435 milijonai eurų. Sustiprinta finansų kontrolė padėjo surinkti planuotas valstybės biudžeto pajamas ir jas viršyti. Didelės kontrolės sulaukė prekyba naftos produktais, gyventojai, kurių turtas neatitinka gaunamų pajamų, sandorių grynaisiais pinigais ribojimas, atlygiai „vokeliuose“ ir t.t.
PERNAI valstybės biudžeto pajamų planas buvo 6,947 milijardo eurų, gauta 62,2 milijono eurų daugiau, planas viršytas 1,1 proc.
VIRŠYTI ir savivaldybių biudžetai: tikėtasi gauti 1,281 milijardo eurų, gauta – 1,379 milijardo eurų. Šilutės rajono savivaldybė praėjusių metų biudžeto pajamų planą įvykdė 105 proc., gauta 703 tūkst. eurų neplanuotų pajamų.
VIDUTINIŠKAI 70 eurų didėja socialinių darbuotojų atlyginimai.
KULTŪROS ir meno srities darbuotojų atlyginimai nuo liepos didės vidutiniškai 71 euru.
SODRA pernai gavo 8,3 proc. pajamų daugiau negu 2014 metais ir daugiausia nuo 2008 metų.
VYRIAUSYBĖ pritarė Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymui. Fondas būtų skirtas atleidžiamų iš darbo asmenų, turinčių didesnį negu 5 metai darbo stažą pas tą patį darbdavį, paramai. Fondą sudarytų darbdavių SODRAI mokamos įmokos, tad papildomai darbdaviams nereikės mokėti į šį fondą. Įmokų tarifo dydį tvirtins Vyriausybė.
LIETUVOJE pernai daugiausia investavo Švedijos, Nyderlandų, Vokietijos, Norvegijos, Lenkijos ir Estijos valstybių investuotojai, skaičiuojant investicijas vidutiniškai vienam gyventojui, jos 144 eurais didesnės už buvusias 2014 m.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite