Lietuvos 2016 metų biudžetas skurdu nedvelkia

Pateikiame Seimo nario Artūro Skardžiaus Šilutėje paviešintų skaičių ir faktų apie valstybės 2016 metų biudžetą.pinigai

DIDĖJA finansavimas socialinei sričiai, gynybai ir visuomenės apsaugai, mažėja valstybės skolų valdymo kaštai.
PAJAMOS kartu su Europos Sąjungos (ES) parama sudarys 9 milijardus 436 milijonus eurų.
ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos šiemet sudarys 2 milijardus 101 milijoną eurų.
IŠLAIDOS su įmokomis Europos Sąjungai sudarys 10 milijardų 76 milijonus eurų.
VALSTYBĖS skoloms dengti išlaidos mažėja 16 milijonų eurų ir sieks per 601 milijoną eurų. Krizės metais Vyriausybė skolinosi iš komercinių bankų už trigubai didesnes palūkanas negu būtų tekę mokėti skolinantis iš Tarptautinio valiutos fondo, todėl dabartinė Vyriausybė ieškojo būdų, kaip mokėti mažesnes palūkanas, tai davė rezultatą.
GYNYBAI skirta 162 milijonais eurų daugiau negu praėjusiais metais ir bendra suma sudaro 643 milijonus eurų – bus stiprinami gynybiniai pajėgumai, perkama karo technikos ir t.t.
SOCIALINEI apsaugai tenka 1 milijardas 285 milijonai eurų – tai 144 milijonais eurų daugiau negu praėjusiais metais.
ŠALPOS ir kitoms išmokoms, kurios didėjo nuo liepos, padidintoms ir planuojamoms didinti valstybės socialinio draudimo pensijoms papildomai skirta 14,9 milijono eurų.
KOMPENSACIJOMS, kurios teks pensininkams, mokėti numatyta 108,4 milijono eurų.
SKATINAMOSIOMS įmokoms į pensijų kaupimo fondą, kai į šį fondą moka asmuo, „Sodra“ ir valstybė, šiemet lygiomis 2 proc. dydžio dalimis, valstybės dalies suma išauga dvigubai ir sudarys 70 milijonų eurų, pernai suma buvo perpus mažesnė, nes valstybė mokėjo tik 1 proc.
MINIMALIAI mėnesio algai nuo sausio 1 d. išaugus iki 350 eurų, valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbančių 60 tūkst. asmenų padidintiems uždarbiams išmokėti papildomai skirta 27 milijonai eurų. Nuo liepos 1 d. minimali alga padidės iki 380 eurų, tad reikės papildomų ir biudžeto lėšų, o verslininkams teks suktis pagal išgales, nes jie negyvena iš biudžeto, o turi keturis kartus daugiau minimalią algą gaunančių darbuotojų – 240 tūkst.
GLOBĖJAMS, kurie ims vaikus globoti šeimoje, papildomai numatyta išmokėti 2,8 milijono eurų.
SVEIKATOS apsaugai, įskaitant privalomojo sveikatos draudimo įmokas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, tenka 10,5 milijono eurų daugiau – 542,7 milijono eurų.
EKONOMIKAI skirta 874 milijonai eurų, beveik 71 milijonu eurų daugiau negu praėjusiais metais. Lėšos išskirstytos Ūkio, Susisiekimo, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijoms.
ŠVIETIMUI tenka 1 milijardas 659 milijonai eurų, tai 85,4 milijono daugiau negu pernai.
MOKYTOJŲ atlyginimams kelti skirta 9 milijonai eurų, ikimokyklinio ugdymo auklėtojams – 4,4 milijono eurų.
VIEŠAJAI tvarkai ir visuomenės apsaugai – 542,5 milijono eurų, tai 32 milijonais eurų daugiau negu praėjusiais metais. Turėtų didėti policininkų, ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių ir kitų su visuomenės apsauga susijusių pareigūnų atlyginimai, įsigyta ginkluotės, spec. technikos.
POILSIUI, kultūrai ir religijai teks 374,6 milijono eurų, tai 41,7 milijono daugiau negu praėjusiais metais.
APLINKOS apsaugai – 153,8 milijono eurų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 111,8 milijono eurų – abi sumos didesnės už gautąsias pernai.
Kitos naujienos
NEAPMOKESTINAMAS pajamų dydis šiais metais nuo 166 eurų padidintas iki 200 eurų – iš tokio dydžio atlyginimo dalies nebus išskaičiuojami mokesčiai. Dvigubai didėja neapmokestinamų pajamų dalis šeimoms, auginančioms mažus vaikus – iki 120 eurų per mėnesį už kiekvieną vaiką bei neįgaliesiems, priklausomai nuo neįgalumo laipsnio: iki 210 arba iki 270 eurų per mėnesį. Dėl padidinto neapmokestintų pajamų dydžio gyventojas per metus gautų papildomai iki 100 eurų, du vaikus auginanti šeima – 216 eurų. Skaičiuojama, kad dėl padidinto neapmokestinamų pajamų dydžio valstybės biudžetas negaus 65 milijonų eurų.
PENSINIO amžiaus sulaukę per 900 šalies pedagogų galės pasinaudoti išeitinių išmokų fondu, kuriame jau 3 milijonai 200 tūkstančių eurų, šiemet fondas padidėjo 1,5 milijono eurų.
NUO sausio 857 tūkstančiams asmenų 8,21 euro didėja senatvės pensija, taip pat didinamos pašalpos, ligos, motinystės ir kt. išmokos, tam SODRA papildomai skirs 74,1 milijono eurų, iš valstybės biudžeto – 11 milijonų eurų.
PAPILDOMAI skyrus 10 milijonų eurų, didėja pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo – 7 proc., pradedantiesiems pedagogams – 5 proc., visiems kitiems – 3 proc. Mokinio krepšelis didėja 34 eurais ir nuo sausio jau sudaro 1014 eurų. Neformalaus vaikų švietimo įstaigose įvedamas irgi ugdymo krepšelis – tam numatyta 9,7 milijono eurų. Pedagogų atlyginimai bus didinami pagal penkerių metų planą.
NUO 2004 metų mokinių sumažėjo 21 procentu, tai diktuoja būtinybę tvarkyti mokyklų tinklą.
VYRIAUSYBĖS nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius nuo balandžio mažės 1300 pareigybių.
KOVOS su „šešėliu“ praėjusių metų rezultatas – per tris ketvirčius į biudžetą įplaukė 435 milijonai eurų. Sustiprinta finansų kontrolė padėjo surinkti planuotas valstybės biudžeto pajamas ir jas viršyti. Didelės kontrolės sulaukė prekyba naftos produktais, gyventojai, kurių turtas neatitinka gaunamų pajamų, sandorių grynaisiais pinigais ribojimas, atlygiai „vokeliuose“ ir t.t.
PERNAI valstybės biudžeto pajamų planas buvo 6,947 milijardo eurų, gauta 62,2 milijono eurų daugiau, planas viršytas 1,1 proc.
VIRŠYTI ir savivaldybių biudžetai: tikėtasi gauti 1,281 milijardo eurų, gauta – 1,379 milijardo eurų. Šilutės rajono savivaldybė praėjusių metų biudžeto pajamų planą įvykdė 105 proc., gauta 703 tūkst. eurų neplanuotų pajamų.
VIDUTINIŠKAI 70 eurų didėja socialinių darbuotojų atlyginimai.
KULTŪROS ir meno srities darbuotojų atlyginimai nuo liepos didės vidutiniškai 71 euru.
SODRA pernai gavo 8,3 proc. pajamų daugiau negu 2014 metais ir daugiausia nuo 2008 metų.
VYRIAUSYBĖ pritarė Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymui. Fondas būtų skirtas atleidžiamų iš darbo asmenų, turinčių didesnį negu 5 metai darbo stažą pas tą patį darbdavį, paramai. Fondą sudarytų darbdavių SODRAI mokamos įmokos, tad papildomai darbdaviams nereikės mokėti į šį fondą. Įmokų tarifo dydį tvirtins Vyriausybė.
LIETUVOJE pernai daugiausia investavo Švedijos, Nyderlandų, Vokietijos, Norvegijos, Lenkijos ir Estijos valstybių investuotojai, skaičiuojant investicijas vidutiniškai vienam gyventojui, jos 144 eurais didesnės už buvusias 2014 m.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Seime – paroda skirta M. Jankaus muziejaus 40-mečiui Trečiadienį, spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų 1 aukšto galerijoje atidaryta paroda „Metai, darbai ir veidai“, skirta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus veiklos 40-mečiui. Parodos atidaryme dalyvavo Seimo narė Aušrinė Norkienė, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, jo pavaduotojas Edgaras Kuturys, M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Pagėgių savivaldybės, muziejaus darbuotojai, kultūros ir meno žmonės. „Didžiuojuosi, kad ši paroda eksponuojama Seime. Už tai, kad Pagėgių kraštas garsinamas sostinėje, dėkoju muziejaus direktorei

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Taip pat skaitykite