Lietuvos 2016 metų biudžetas skurdu nedvelkia

Pateikiame Seimo nario Artūro Skardžiaus Šilutėje paviešintų skaičių ir faktų apie valstybės 2016 metų biudžetą.pinigai

DIDĖJA finansavimas socialinei sričiai, gynybai ir visuomenės apsaugai, mažėja valstybės skolų valdymo kaštai.
PAJAMOS kartu su Europos Sąjungos (ES) parama sudarys 9 milijardus 436 milijonus eurų.
ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos šiemet sudarys 2 milijardus 101 milijoną eurų.
IŠLAIDOS su įmokomis Europos Sąjungai sudarys 10 milijardų 76 milijonus eurų.
VALSTYBĖS skoloms dengti išlaidos mažėja 16 milijonų eurų ir sieks per 601 milijoną eurų. Krizės metais Vyriausybė skolinosi iš komercinių bankų už trigubai didesnes palūkanas negu būtų tekę mokėti skolinantis iš Tarptautinio valiutos fondo, todėl dabartinė Vyriausybė ieškojo būdų, kaip mokėti mažesnes palūkanas, tai davė rezultatą.
GYNYBAI skirta 162 milijonais eurų daugiau negu praėjusiais metais ir bendra suma sudaro 643 milijonus eurų – bus stiprinami gynybiniai pajėgumai, perkama karo technikos ir t.t.
SOCIALINEI apsaugai tenka 1 milijardas 285 milijonai eurų – tai 144 milijonais eurų daugiau negu praėjusiais metais.
ŠALPOS ir kitoms išmokoms, kurios didėjo nuo liepos, padidintoms ir planuojamoms didinti valstybės socialinio draudimo pensijoms papildomai skirta 14,9 milijono eurų.
KOMPENSACIJOMS, kurios teks pensininkams, mokėti numatyta 108,4 milijono eurų.
SKATINAMOSIOMS įmokoms į pensijų kaupimo fondą, kai į šį fondą moka asmuo, „Sodra“ ir valstybė, šiemet lygiomis 2 proc. dydžio dalimis, valstybės dalies suma išauga dvigubai ir sudarys 70 milijonų eurų, pernai suma buvo perpus mažesnė, nes valstybė mokėjo tik 1 proc.
MINIMALIAI mėnesio algai nuo sausio 1 d. išaugus iki 350 eurų, valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbančių 60 tūkst. asmenų padidintiems uždarbiams išmokėti papildomai skirta 27 milijonai eurų. Nuo liepos 1 d. minimali alga padidės iki 380 eurų, tad reikės papildomų ir biudžeto lėšų, o verslininkams teks suktis pagal išgales, nes jie negyvena iš biudžeto, o turi keturis kartus daugiau minimalią algą gaunančių darbuotojų – 240 tūkst.
GLOBĖJAMS, kurie ims vaikus globoti šeimoje, papildomai numatyta išmokėti 2,8 milijono eurų.
SVEIKATOS apsaugai, įskaitant privalomojo sveikatos draudimo įmokas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, tenka 10,5 milijono eurų daugiau – 542,7 milijono eurų.
EKONOMIKAI skirta 874 milijonai eurų, beveik 71 milijonu eurų daugiau negu praėjusiais metais. Lėšos išskirstytos Ūkio, Susisiekimo, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijoms.
ŠVIETIMUI tenka 1 milijardas 659 milijonai eurų, tai 85,4 milijono daugiau negu pernai.
MOKYTOJŲ atlyginimams kelti skirta 9 milijonai eurų, ikimokyklinio ugdymo auklėtojams – 4,4 milijono eurų.
VIEŠAJAI tvarkai ir visuomenės apsaugai – 542,5 milijono eurų, tai 32 milijonais eurų daugiau negu praėjusiais metais. Turėtų didėti policininkų, ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių ir kitų su visuomenės apsauga susijusių pareigūnų atlyginimai, įsigyta ginkluotės, spec. technikos.
POILSIUI, kultūrai ir religijai teks 374,6 milijono eurų, tai 41,7 milijono daugiau negu praėjusiais metais.
APLINKOS apsaugai – 153,8 milijono eurų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 111,8 milijono eurų – abi sumos didesnės už gautąsias pernai.
Kitos naujienos
NEAPMOKESTINAMAS pajamų dydis šiais metais nuo 166 eurų padidintas iki 200 eurų – iš tokio dydžio atlyginimo dalies nebus išskaičiuojami mokesčiai. Dvigubai didėja neapmokestinamų pajamų dalis šeimoms, auginančioms mažus vaikus – iki 120 eurų per mėnesį už kiekvieną vaiką bei neįgaliesiems, priklausomai nuo neįgalumo laipsnio: iki 210 arba iki 270 eurų per mėnesį. Dėl padidinto neapmokestintų pajamų dydžio gyventojas per metus gautų papildomai iki 100 eurų, du vaikus auginanti šeima – 216 eurų. Skaičiuojama, kad dėl padidinto neapmokestinamų pajamų dydžio valstybės biudžetas negaus 65 milijonų eurų.
PENSINIO amžiaus sulaukę per 900 šalies pedagogų galės pasinaudoti išeitinių išmokų fondu, kuriame jau 3 milijonai 200 tūkstančių eurų, šiemet fondas padidėjo 1,5 milijono eurų.
NUO sausio 857 tūkstančiams asmenų 8,21 euro didėja senatvės pensija, taip pat didinamos pašalpos, ligos, motinystės ir kt. išmokos, tam SODRA papildomai skirs 74,1 milijono eurų, iš valstybės biudžeto – 11 milijonų eurų.
PAPILDOMAI skyrus 10 milijonų eurų, didėja pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo – 7 proc., pradedantiesiems pedagogams – 5 proc., visiems kitiems – 3 proc. Mokinio krepšelis didėja 34 eurais ir nuo sausio jau sudaro 1014 eurų. Neformalaus vaikų švietimo įstaigose įvedamas irgi ugdymo krepšelis – tam numatyta 9,7 milijono eurų. Pedagogų atlyginimai bus didinami pagal penkerių metų planą.
NUO 2004 metų mokinių sumažėjo 21 procentu, tai diktuoja būtinybę tvarkyti mokyklų tinklą.
VYRIAUSYBĖS nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius nuo balandžio mažės 1300 pareigybių.
KOVOS su „šešėliu“ praėjusių metų rezultatas – per tris ketvirčius į biudžetą įplaukė 435 milijonai eurų. Sustiprinta finansų kontrolė padėjo surinkti planuotas valstybės biudžeto pajamas ir jas viršyti. Didelės kontrolės sulaukė prekyba naftos produktais, gyventojai, kurių turtas neatitinka gaunamų pajamų, sandorių grynaisiais pinigais ribojimas, atlygiai „vokeliuose“ ir t.t.
PERNAI valstybės biudžeto pajamų planas buvo 6,947 milijardo eurų, gauta 62,2 milijono eurų daugiau, planas viršytas 1,1 proc.
VIRŠYTI ir savivaldybių biudžetai: tikėtasi gauti 1,281 milijardo eurų, gauta – 1,379 milijardo eurų. Šilutės rajono savivaldybė praėjusių metų biudžeto pajamų planą įvykdė 105 proc., gauta 703 tūkst. eurų neplanuotų pajamų.
VIDUTINIŠKAI 70 eurų didėja socialinių darbuotojų atlyginimai.
KULTŪROS ir meno srities darbuotojų atlyginimai nuo liepos didės vidutiniškai 71 euru.
SODRA pernai gavo 8,3 proc. pajamų daugiau negu 2014 metais ir daugiausia nuo 2008 metų.
VYRIAUSYBĖ pritarė Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymui. Fondas būtų skirtas atleidžiamų iš darbo asmenų, turinčių didesnį negu 5 metai darbo stažą pas tą patį darbdavį, paramai. Fondą sudarytų darbdavių SODRAI mokamos įmokos, tad papildomai darbdaviams nereikės mokėti į šį fondą. Įmokų tarifo dydį tvirtins Vyriausybė.
LIETUVOJE pernai daugiausia investavo Švedijos, Nyderlandų, Vokietijos, Norvegijos, Lenkijos ir Estijos valstybių investuotojai, skaičiuojant investicijas vidutiniškai vienam gyventojui, jos 144 eurais didesnės už buvusias 2014 m.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite