Lietuvoje vasarą sunaudojame daugiau elektros

Šylantis klimatas ir vasaromis Lietuvą užliejančios tropinio karščio bangos ima keisti elektros vartojimo įpročius. Nors neabejotinai daugiausiai energetinių išteklių pareikalauja žiemos sezonas, tačiau 2 proc. šalies gyventojų jau dabar yra tikri, kad būtent vasarą sunaudojama daugiausiai elektros, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.

Apklausos duomenimis, 88 proc. respondentų didžiausia elektros poreikio kaltininke laiko žiemą, 9 proc. – rudenį, o 1 proc. – pavasarį. Apklausą inicijavusi elektros tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“ pastebi, kad būtent vasarą išskiriančių elektros vartotojų portretas yra pirmasis ženklas, kad į klimato krizės kaitą jau imama reaguoti namų ūkio lygmeniu.

„Mūsų klimato juostoje žiemos yra intensyviausias energetinių išteklių paklausos sezonas. Galbūt šiek tiek buvo nuvertintas pavasaris, nes jo metu dar būna pakankamai šalta, o būstai šildomi toliau. Tačiau nors vasarą elektros vartojimo piką jaučia dar palyginti nedaug, 2 proc. šalies gyventojų, pastebime, kad elektros suvartojimas šiltuoju metų laiku vis labiau auga. Panašu, kad labiausiai elektros suvartojimo didėjimą jaučia tie gyventojai, kurie gali sau leisti vėsinti būstus: didmiesčių atstovai, taip pat gaunantys didžiausias pajamas“, – sako „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė.

 „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė.

Oro kondicionierių, ventiliatorių ir kitos vėsinimo įrangos pardavimai visiškai priklauso nuo temperatūros už lango – sako buitinės technikos pardavėjai. Ne išimtis ir šių metų karščiai.

„Vėsinimo įrangos pardavimai pradėjo drastiškai augti nuo birželio vidurio prieš pirmuosius karščius ir pirmosiomis kaitros dienomis 10 kartų viršijo įprastus ventiliatorių bei kondicionierių pardavimus. Karščiausią birželio savaitę vėsinimo įrangos pakilo daugiau nei 30 kartų ir viršijo visų praėjusių metų vėsinimo prekių pardavimo rezultatus“, – teigia „Topo centro“ produkto vadybininkė Ieva Račkauskaitė.

Nors oro kondicionierių populiarumas kiekvienais metais sparčiai auga, ventiliatorių pardavimai vis dar keliolika kartų lenkia kondicionierių pardavimus. Daugėjant įrenginių, auga ir elektros vartojimas, pavyzdžiui, vien JAV kondicionieriams kasmet sunaudoja apie 5 proc. visos elektros energijos. Kiek vėsinimui skiriama elektros Lietuvoje, duomenų nėra, tačiau, pasak N. Petrauskienės, augimo tendencijos akivaizdžios.

„Hidrometeorologai patvirtino, kad šių metų birželis Lietuvoje buvo antras karščiausias nuo 1961 metų, o birželio 23 dieną Rokiškyje temperatūra pakilo net iki +34 laipsnių Celsijaus. Nors po ilgų ir niūrių šaltų mėnesių Lietuvoje vasara stengiamasi atsidžiaugti, panašu, kad už tikrai karštus orus imame mokėti savą kainą: belieka įkaitusiam klimatui pritaikyti savo būstą“, – pastebi N. Petrauskienė.

Apklausos duomenimis, didžiausią elektros suvartojimą vasarą didžiuosiuose miestuose išskyrė 3 proc. respondentų, kai mažesniuose miestuose taip manančiųjų buvo mažiau nei procentas, o kaimo vietovėse – 2 proc. Tuo tarpu žiemą didmiesčiuose daugiausiai elektros suvartoja 89 proc., mažesniuose miestuose – taip pat 89 proc., o regionuose – 84 proc. gyventojų.

Vertinant pagal finansinę situaciją, 3 proc. daugiau nei 700 eurų pajamas vienam savo nariui kas mėnesį skaičiuojantys namų ūkiai tvirtina, kad būtent vasarą elektros sunaudoja daugiausiai. Palyginimui, jei namų ūkio pajamos vienam asmeniui sudaro iki 300 eurų, vasarą mini jau tik 1 proc. respondentų.

„Periodiškai šalį užliejančios kaitros anksčiau ar vėliau turėjo atsiliepti vartotojų elgsenai. Akivaizdu, kad klimato krizės klausimas iš žiniasklaidos antraščių jau nužengė į namus, todėl prognozuočiau, kad vasaros metu elektros energijos poreikis ateityje turėtų augti. Žinoma, suprasdami savo atsakomybę ir indėlį bet kurio sezono metu turėtume rinktis tokią elektrą, kuri dar labiau nepablogintų situacijos: žaliąją, savo ar nutolusią saulės elektrinę. Net mažiausia pastanga tausoti žemę šiuo metu yra reikšminga, juolab kai tai sutampa ir su ekonominėmis aplinkybėmis – elektros kainai vis kylant, gyventojai ir verslas investuoja į  tvarią ir gerokai pigesnę saulės energiją“, – pažymi N. Petrauskienė.

„Spinter tyrimai“ 1010 šalies gyventojų, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 75 metų, apklausė šiemet gegužės 18-28 dienomis.

Jūratė Rupšienė, Komunikacijos projektų vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Dėmesio centre – mirtingumas, o ne ekonomika

Liepą Šilutės rajone sulaukta 40 naujagimių, mirė 63 žmonės, sutuokta 60 porų, iširo 11 šeimų. Tokią informaciją paskelbė Savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris. Jo duomenimis, šiemet per 7 mėnesius rajone sulaukta 208 naujagimių, mirė 443 žmonės, sutuokta 141 pora, buvo 81 ištuoka. Iširus 81 šeimai, su motinomis gyventi liko 78 vaikai, nė vieno – su tėvu. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikos rezultatai yra geri, tačiau mažas gimstamumas ir didelis gyventojų mirštamumas jau kelia rūpesčių: per pirmąjį pusmetį

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamos saugaus eismo stotelės pradeda kelionę po Lietuvos miestus ir miestelius. Š. m. rugpjūčio 2 – rugsėjo 3 dienomis Lietuvos miestuose ir miesteliuose veiks 102 saugaus eismo stotelės, kuriose Kelių direkcijos saugaus eismo specialistai konsultuos lankytojus saugaus eismo temomis. Didžiausias dėmesys bus skirtas labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems, dviračių, paprastų ir elektrinių paspirtukų vairuotojams. Žinoma, kad atsakymus į juos dominančius klausimus išgirs ir kitų transporto priemonių vairuotojai, keleiviai. Rugpjūčio 9 d. nuo 10

Nuo rugpjūčio 2 d. parvykusiems iš Italijos ir Prancūzijos reikės izoliuotis

COVID-19 paveiktų šalių sąraše Italijai ir Prancūzijai atsidūrus raudonoje zonoje, nuo pirmadienio iš jų atvykstantys asmenys, nepaskiepyti nuo COVID-19 ligos ir nesirgę šia liga per paskutinį pusmetį, turės prieš kelionę atlikti tyrimą ir atvykus į Lietuvą izoliuotis. Nauji reikalavimai atvykstantiems iš Austrijos, Estijos, Islandijos, Norvegijos ir Taso salos – vykstantiems iš šių šalių reikės išsitirti prieš kelionę ir jau atvykus į Lietuvą, nes šios šalys pateko į geltoną zoną. Žalios zonos valstybių sąrašą, iš kur atvykstant reikalaujama atsivežti neigiamą COVID-19

Taip pat skaitykite