Lietuvoje vasarą sunaudojame daugiau elektros

Šylantis klimatas ir vasaromis Lietuvą užliejančios tropinio karščio bangos ima keisti elektros vartojimo įpročius. Nors neabejotinai daugiausiai energetinių išteklių pareikalauja žiemos sezonas, tačiau 2 proc. šalies gyventojų jau dabar yra tikri, kad būtent vasarą sunaudojama daugiausiai elektros, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.

Apklausos duomenimis, 88 proc. respondentų didžiausia elektros poreikio kaltininke laiko žiemą, 9 proc. – rudenį, o 1 proc. – pavasarį. Apklausą inicijavusi elektros tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“ pastebi, kad būtent vasarą išskiriančių elektros vartotojų portretas yra pirmasis ženklas, kad į klimato krizės kaitą jau imama reaguoti namų ūkio lygmeniu.

„Mūsų klimato juostoje žiemos yra intensyviausias energetinių išteklių paklausos sezonas. Galbūt šiek tiek buvo nuvertintas pavasaris, nes jo metu dar būna pakankamai šalta, o būstai šildomi toliau. Tačiau nors vasarą elektros vartojimo piką jaučia dar palyginti nedaug, 2 proc. šalies gyventojų, pastebime, kad elektros suvartojimas šiltuoju metų laiku vis labiau auga. Panašu, kad labiausiai elektros suvartojimo didėjimą jaučia tie gyventojai, kurie gali sau leisti vėsinti būstus: didmiesčių atstovai, taip pat gaunantys didžiausias pajamas“, – sako „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė.

 „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė.

Oro kondicionierių, ventiliatorių ir kitos vėsinimo įrangos pardavimai visiškai priklauso nuo temperatūros už lango – sako buitinės technikos pardavėjai. Ne išimtis ir šių metų karščiai.

„Vėsinimo įrangos pardavimai pradėjo drastiškai augti nuo birželio vidurio prieš pirmuosius karščius ir pirmosiomis kaitros dienomis 10 kartų viršijo įprastus ventiliatorių bei kondicionierių pardavimus. Karščiausią birželio savaitę vėsinimo įrangos pakilo daugiau nei 30 kartų ir viršijo visų praėjusių metų vėsinimo prekių pardavimo rezultatus“, – teigia „Topo centro“ produkto vadybininkė Ieva Račkauskaitė.

Nors oro kondicionierių populiarumas kiekvienais metais sparčiai auga, ventiliatorių pardavimai vis dar keliolika kartų lenkia kondicionierių pardavimus. Daugėjant įrenginių, auga ir elektros vartojimas, pavyzdžiui, vien JAV kondicionieriams kasmet sunaudoja apie 5 proc. visos elektros energijos. Kiek vėsinimui skiriama elektros Lietuvoje, duomenų nėra, tačiau, pasak N. Petrauskienės, augimo tendencijos akivaizdžios.

„Hidrometeorologai patvirtino, kad šių metų birželis Lietuvoje buvo antras karščiausias nuo 1961 metų, o birželio 23 dieną Rokiškyje temperatūra pakilo net iki +34 laipsnių Celsijaus. Nors po ilgų ir niūrių šaltų mėnesių Lietuvoje vasara stengiamasi atsidžiaugti, panašu, kad už tikrai karštus orus imame mokėti savą kainą: belieka įkaitusiam klimatui pritaikyti savo būstą“, – pastebi N. Petrauskienė.

Apklausos duomenimis, didžiausią elektros suvartojimą vasarą didžiuosiuose miestuose išskyrė 3 proc. respondentų, kai mažesniuose miestuose taip manančiųjų buvo mažiau nei procentas, o kaimo vietovėse – 2 proc. Tuo tarpu žiemą didmiesčiuose daugiausiai elektros suvartoja 89 proc., mažesniuose miestuose – taip pat 89 proc., o regionuose – 84 proc. gyventojų.

Vertinant pagal finansinę situaciją, 3 proc. daugiau nei 700 eurų pajamas vienam savo nariui kas mėnesį skaičiuojantys namų ūkiai tvirtina, kad būtent vasarą elektros sunaudoja daugiausiai. Palyginimui, jei namų ūkio pajamos vienam asmeniui sudaro iki 300 eurų, vasarą mini jau tik 1 proc. respondentų.

„Periodiškai šalį užliejančios kaitros anksčiau ar vėliau turėjo atsiliepti vartotojų elgsenai. Akivaizdu, kad klimato krizės klausimas iš žiniasklaidos antraščių jau nužengė į namus, todėl prognozuočiau, kad vasaros metu elektros energijos poreikis ateityje turėtų augti. Žinoma, suprasdami savo atsakomybę ir indėlį bet kurio sezono metu turėtume rinktis tokią elektrą, kuri dar labiau nepablogintų situacijos: žaliąją, savo ar nutolusią saulės elektrinę. Net mažiausia pastanga tausoti žemę šiuo metu yra reikšminga, juolab kai tai sutampa ir su ekonominėmis aplinkybėmis – elektros kainai vis kylant, gyventojai ir verslas investuoja į  tvarią ir gerokai pigesnę saulės energiją“, – pažymi N. Petrauskienė.

„Spinter tyrimai“ 1010 šalies gyventojų, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 75 metų, apklausė šiemet gegužės 18-28 dienomis.

Jūratė Rupšienė, Komunikacijos projektų vadovė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite