Lietuvą užplūdus karščiams, visuomenės sveikatos specialistai įspėja apie gresiančius pavojus žmonių sveikatai. Pasak specialistų, karštą dieną pažeidžiamiausi yra vaikai iki 2 metų ir žmonės, turintys sveikatos problemų (ypač susijusių su kraujotaka), 65 amžiaus ir vyresni žmonės. Trečiadienį temperatūra Lietuvoje kils iki 24-29 laipsnių, birželio 5-6 d. prognozuojamas 24-31 laipsnių karštis,  birželio 7 d. − iki  25-30 laipsnių, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Visuomenės sveikatos specialistai per karščius rekomenduoja laikytis šių atsargumo priemonių:

• stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai;
• dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Rekomenduojama gerti negazuotą vandenį arba natūralias sultis be pridėtinio cukraus;
• viešose erdvėse vandenį gerti tik iš geriamojo vandens pastatomų fontanų;
• nevartoti alkoholio ir kofeino;
• vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų;
• einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą ir dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru;
• dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius;
• naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi. Tepti kūną ne mažesnio nei 15 SAF (saulės apsaugos faktoriaus) kremu, lūpas – balzamu su SPF;
• poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo atviroje saulėje laiką, būti po skėčiais;
• nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Vaikai priklauso jautriai karščiui žmonių grupei. Vaikų kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiųjų, todėl karštis juos veikia labiau;
• riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 15 valandos;
• palaikyti namų aplinką vėsią. Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje;
• sergant širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Pasitarti su šeimos gydytoju dėl nuolat vartojamų vaistų dozės koregavimo.

Skubiai kreiptis į medikus:

• esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
• kūno temperatūrai pakilus >40oC, esant karštai ir šlapiai odai;
• radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

Karštis pavojingas kūdikiams

VšĮ Šilutės ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Vaidilutė Intienė perspėja, jog karštis ypač pavojingas kūdikiams. „Atvyksta netekę daug skysčių, perkaitę, vemiantys ir jaučiantys silpnumą vaikai. Jau turime ir pirmąjį virusinio meningito atvejį. Žinoma, karštis pavojingas mažiems vaikams, kūdikiams. Geriausia būti pavėsyje ir kaip įmanoma vartoti daugiau skysčių”, – patarė gyd. V. Intienė.

Medikai perspėja – nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Pavojus sveikatai

Esant karščiams pagrindinės sveikatos sutrikimų priežastys yra kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligos. Pažeidžiamiausi yra maži vaikai, senjorai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys. VšĮ Šilutės ligoninės kardiologas Kastytis Giedrikas įspėja ir sergančius širdies ligomis dėl padidėjusio pavojaus jų sveikatai.

Gydytojas aiškina, jog karštis tiesiogiai veikia širdies veiklą, todėl dažnėja pulsas, gausiau prakaituojama. Padažnėjus širdies susitraukimams, žmogus gali jausti oro trūkumą, bendrą silpnumą, diskomfortą širdies plote, greitą nuovargį, galvos svaigimą. Karštuoju metų laiku ypač padaugėja žmonių, besiskundžiančių širdies ritmo sutrikimais.

Norint išvengti karščio sukeltų ligų, kardiologas K. Giedrikas rekomenduoja – venkti karščio. „Tai nereiškia, jog negalite eiti į lauką. Venkite tiesioginių saulės spindulių. Nerekomenduojama nuo 12.00 val dienos iki 16.00 val. vakaro būti saulėje. Tuo metu geriau laiką leisti pavėsyje. Dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje.”, – pataria gydytojas.

Rekomendacijos

Anot K. Giedriko, esant dideliems karščiams, turintiems širdies nepakankamumą rekomenduojama svertis kasdien, kontroliuoti svorį, nes žymus svorio kritimas rodo, kad trūksta skysčių. „Tiesa, perduozuoti skysčių irgi nėra gerai. Nors kiti suvartotoja iki 2l ir net daugiau, tačiau širdies ligoniui toks kiekis gali būti pavojingas”, – perspėja kardiologas. 
Taip pat gerkite vandenį arba mineralizuotą vandenį, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

Jei išgėrėte pakankamai daug skysčių, o troškulio pojūtis nepraeina, jį geriau malšinkite drungnu vandeniu arba vandeniu su citrinos sultimis. Atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys ir arbatos.D

Padaugėja mirčių

Vyraujant karščiams Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai informuoja, kad dėl aukštos aplinkos oro temperatūros padaugėja mirčių.

Esant aukštai aplinkos temperatūrai, pavojingiausias – šiluminis smūgis, kuris įvyksta išsekus organizmo termoreguliacijos mechanizmams. Tokiu atveju ima kilti kūno temperatūra virš 40 °C, dėl to žūsta ląstelės, gali ištikti vidaus organų (inkstų) nepakankamumas, smegenų pažeidimai ar net mirtis. Todėl specialistai rekomenduoja įvykus šiluminiam smūgiui, nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį.

VšĮ Šilutės ligoninės inf.

Hits: 182