Lietuvoje plintant naujų atmainų virusui, Seimas pritarė privalomam darbuotojų testavimui

Seimas, antradienį pranešus apie Lietuvoje plintančias naujas atmainas koronaviruso, skubos tvarka pritarė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kurios numato, kad kilus įtarimams dėl COVID–19 ligos arba įmonėje užfiksavus koronaviruso protrūkį, darbuotai turėtų privalomai testuotis arba, esant galimybei, dirbti nuotoliniu būdu.

Seimas šioms pataisoms pritarė 75 parlamentarams balsavus už, 14 balsavo prieš, 28 susilaikė.

Premjerė Ingrida Šimonytė svarstant šio įstatymo pataisas tvirtino, kad aktyvus testavimas yra vienintelė efektyvi priemonė, leidžianti suvaldyti viruso plitimą.
„Daug čia buvo labai keistų spekuliacijų, kad kažkas prievarta kažką ketina testuoti, bet reikia suprasti vieną labai paprastą dalyką – jokiomis kitokiomis priemonėmis kaip tik aktyviu testavimu epidemijos kontrolės užtikrinti nepavyks“,– Seimo posėdyje kalbėjo premjerė.

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ji akcentavo, kad šiuo metu situacija Lietuvoje išlieka sudėtinga dėl naujų koronaviruso atmainų plitimo, todėl, pasak ministrės pirmininkės, testavimo apimčių didinimas yra būtina priemonė Vyriausybei kovojant su pandemija.

„Rytų Lietuvoje agresyviai plinta britiškoji atmaina, kuri yra žymiai sparčiau plintanti ir kai kam ji gali reikšti žymiai sunkesnę ligos baigtį. Šį rytą gavau informaciją, kad Lietuvoje jau nustatyti du Pietų Afrikos mutacijos atvejai ir jų gali būti dar daugiau“– teigė I. Šimonytė.
Tuo tarpu Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mindaugas Lingė tvirtino, kad vakcinacija ir testavimas yra du efektyviausi ginklai kovojant su pandemija, o jais nesinaudoti būtų neatsakinga. Darbuotojams tikrintis sveikatą, konservatoriaus teigimu, jau ir dabar numato įstatymai.

„Todėl priešintis šiam įstatymui yra tolygu priešintis sveikam protui“,– iš Seimo tribūnos kalbėjo M. Lingė.

Iš opozicinių frakcijų narių, aktyviausiai šio įstatymo pataisoms priešinosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos narys Dainius Kepenis, tvirtinęs, kad tokios pataisos prieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu kitas LVŽS narys Giedrius Surplys teigė nepalaikąs šio įstatymo, nes, pasak jo, daug svarbiau yra edukuoti apie testavimo svarbą.

„Gal vertingiau būtų skleisti žinią, kad testavimas neskauda, aiškinti, kad tai neturi jokių padarinių“,– Seimo posėdyje kalbėjo G. Surplys.

Jis pabrėžė, kad pasisako už testavimą, bet nepalaiko šio konkretaus įstatymo, nes jis gali paskatinti nepasitikėjimą COVID–19 testais.

„Aš labai bijau, kad šitas įstatymas šaus Vyriausybei į kojas, nes, kad ir kaip būtų paradoksalu, jis padidins nepasitikėjimą testavimu“,– tvirtino „valstietis“.

Priėmus įstatymo pataisas, Vyriausybei suteikiama teisė papildomai nustatyti darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą.

Įstatymo pataisa numato, kad testuotis dėl COVID–19 būtų privaloma tais atvejais, kai darbuotojas užsikrėtė arba galimai užsikrėtė COVID–19 infekcija, tuomet, kai įmonėje užfiksuotas COVID–19 protrūkis arba kai įmonei būtų nustatytas privalomas periodinis profilaktinis testavimas. Numatoma, kad darbuotojus, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, turėtų nustatyti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kuris apie privalomą tyrimą turėtų informuoti tiek darbuotoją, tiek ir darbdavį.

Taip pat numatoma, kad atsisakiusiam testuotis darbuotojui būtų suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu arba jis būtų perkeliamas į kitą darbą toje pačioje darbovietėje, kurį leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Visgi, jei toks darbo pobūdis būtų neįmanomas, darbuotojas būtų nušalinamas nuo darbo.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisa numato ir tai, kad darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, būtų finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pataisos rengėjai teigia, kad ji užtikrintų saugesnį atskirų darbų ir veiklos sričių atlaisvinimą ir organizavimą, sudarytų galimybę laiku nustatyti infekcijos atvejus, organizuoti sąlytį turėjusių asmenų izoliavimą ar kitas užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones. Tokiu būdu siekiama sumažinti užkrečiamųjų ligų plitimo bei didelių ligos protrūkių, sąlygojančių darboviečių veiklos tęstinumo sutrikimus, riziką.
Įstatymo pataisos įsigalios nuo kovo 26 d.

Primename, kad premjerė I. Šimonytė antradienį teigė gavusi informaciją, jog Lietuvoje nustatyti du Pietų Afrikos atmainos koronaviruso atvejai. Ministrės pirmininkės teigimu, reaguojant į šią informaciją, gali tekti svarstyti tam tikrus karantino sugriežtinimus.

Dėl Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Seimas ketino apsispręsti dar praėjusį ketvirtadienį. Visgi dėl techninių problemų sunkiai per nuotolį ketvirtadienį posėdžiavę parlamentarai numatytos darbotvarkės nesugebėjo įveikti, todėl nuspręsta Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos svarstymą ir priėmimą nukelti į antradienį.

Seimo valdyba, atsižvelgdama į ketvirtadienį posėdžių metu iškilusius techninius nesklandumus, nusprendė kovo 23 d. rytinį ir vakarinį Seimo plenarinius posėdžius organizuoti gyvai.

Leonardas Marcinkevičius (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite