Lietuvoje plintant naujų atmainų virusui, Seimas pritarė privalomam darbuotojų testavimui

Seimas, antradienį pranešus apie Lietuvoje plintančias naujas atmainas koronaviruso, skubos tvarka pritarė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kurios numato, kad kilus įtarimams dėl COVID–19 ligos arba įmonėje užfiksavus koronaviruso protrūkį, darbuotai turėtų privalomai testuotis arba, esant galimybei, dirbti nuotoliniu būdu.

Seimas šioms pataisoms pritarė 75 parlamentarams balsavus už, 14 balsavo prieš, 28 susilaikė.

Premjerė Ingrida Šimonytė svarstant šio įstatymo pataisas tvirtino, kad aktyvus testavimas yra vienintelė efektyvi priemonė, leidžianti suvaldyti viruso plitimą.
„Daug čia buvo labai keistų spekuliacijų, kad kažkas prievarta kažką ketina testuoti, bet reikia suprasti vieną labai paprastą dalyką – jokiomis kitokiomis priemonėmis kaip tik aktyviu testavimu epidemijos kontrolės užtikrinti nepavyks“,– Seimo posėdyje kalbėjo premjerė.

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ji akcentavo, kad šiuo metu situacija Lietuvoje išlieka sudėtinga dėl naujų koronaviruso atmainų plitimo, todėl, pasak ministrės pirmininkės, testavimo apimčių didinimas yra būtina priemonė Vyriausybei kovojant su pandemija.

„Rytų Lietuvoje agresyviai plinta britiškoji atmaina, kuri yra žymiai sparčiau plintanti ir kai kam ji gali reikšti žymiai sunkesnę ligos baigtį. Šį rytą gavau informaciją, kad Lietuvoje jau nustatyti du Pietų Afrikos mutacijos atvejai ir jų gali būti dar daugiau“– teigė I. Šimonytė.
Tuo tarpu Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mindaugas Lingė tvirtino, kad vakcinacija ir testavimas yra du efektyviausi ginklai kovojant su pandemija, o jais nesinaudoti būtų neatsakinga. Darbuotojams tikrintis sveikatą, konservatoriaus teigimu, jau ir dabar numato įstatymai.

„Todėl priešintis šiam įstatymui yra tolygu priešintis sveikam protui“,– iš Seimo tribūnos kalbėjo M. Lingė.

Iš opozicinių frakcijų narių, aktyviausiai šio įstatymo pataisoms priešinosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos narys Dainius Kepenis, tvirtinęs, kad tokios pataisos prieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu kitas LVŽS narys Giedrius Surplys teigė nepalaikąs šio įstatymo, nes, pasak jo, daug svarbiau yra edukuoti apie testavimo svarbą.

„Gal vertingiau būtų skleisti žinią, kad testavimas neskauda, aiškinti, kad tai neturi jokių padarinių“,– Seimo posėdyje kalbėjo G. Surplys.

Jis pabrėžė, kad pasisako už testavimą, bet nepalaiko šio konkretaus įstatymo, nes jis gali paskatinti nepasitikėjimą COVID–19 testais.

„Aš labai bijau, kad šitas įstatymas šaus Vyriausybei į kojas, nes, kad ir kaip būtų paradoksalu, jis padidins nepasitikėjimą testavimu“,– tvirtino „valstietis“.

Priėmus įstatymo pataisas, Vyriausybei suteikiama teisė papildomai nustatyti darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą.

Įstatymo pataisa numato, kad testuotis dėl COVID–19 būtų privaloma tais atvejais, kai darbuotojas užsikrėtė arba galimai užsikrėtė COVID–19 infekcija, tuomet, kai įmonėje užfiksuotas COVID–19 protrūkis arba kai įmonei būtų nustatytas privalomas periodinis profilaktinis testavimas. Numatoma, kad darbuotojus, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, turėtų nustatyti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kuris apie privalomą tyrimą turėtų informuoti tiek darbuotoją, tiek ir darbdavį.

Taip pat numatoma, kad atsisakiusiam testuotis darbuotojui būtų suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu arba jis būtų perkeliamas į kitą darbą toje pačioje darbovietėje, kurį leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Visgi, jei toks darbo pobūdis būtų neįmanomas, darbuotojas būtų nušalinamas nuo darbo.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisa numato ir tai, kad darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, būtų finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pataisos rengėjai teigia, kad ji užtikrintų saugesnį atskirų darbų ir veiklos sričių atlaisvinimą ir organizavimą, sudarytų galimybę laiku nustatyti infekcijos atvejus, organizuoti sąlytį turėjusių asmenų izoliavimą ar kitas užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones. Tokiu būdu siekiama sumažinti užkrečiamųjų ligų plitimo bei didelių ligos protrūkių, sąlygojančių darboviečių veiklos tęstinumo sutrikimus, riziką.
Įstatymo pataisos įsigalios nuo kovo 26 d.

Primename, kad premjerė I. Šimonytė antradienį teigė gavusi informaciją, jog Lietuvoje nustatyti du Pietų Afrikos atmainos koronaviruso atvejai. Ministrės pirmininkės teigimu, reaguojant į šią informaciją, gali tekti svarstyti tam tikrus karantino sugriežtinimus.

Dėl Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Seimas ketino apsispręsti dar praėjusį ketvirtadienį. Visgi dėl techninių problemų sunkiai per nuotolį ketvirtadienį posėdžiavę parlamentarai numatytos darbotvarkės nesugebėjo įveikti, todėl nuspręsta Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos svarstymą ir priėmimą nukelti į antradienį.

Seimo valdyba, atsižvelgdama į ketvirtadienį posėdžių metu iškilusius techninius nesklandumus, nusprendė kovo 23 d. rytinį ir vakarinį Seimo plenarinius posėdžius organizuoti gyvai.

Leonardas Marcinkevičius (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite