Lietuvoje plintant naujų atmainų virusui, Seimas pritarė privalomam darbuotojų testavimui

Seimas, antradienį pranešus apie Lietuvoje plintančias naujas atmainas koronaviruso, skubos tvarka pritarė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kurios numato, kad kilus įtarimams dėl COVID–19 ligos arba įmonėje užfiksavus koronaviruso protrūkį, darbuotai turėtų privalomai testuotis arba, esant galimybei, dirbti nuotoliniu būdu.

Seimas šioms pataisoms pritarė 75 parlamentarams balsavus už, 14 balsavo prieš, 28 susilaikė.

Premjerė Ingrida Šimonytė svarstant šio įstatymo pataisas tvirtino, kad aktyvus testavimas yra vienintelė efektyvi priemonė, leidžianti suvaldyti viruso plitimą.
„Daug čia buvo labai keistų spekuliacijų, kad kažkas prievarta kažką ketina testuoti, bet reikia suprasti vieną labai paprastą dalyką – jokiomis kitokiomis priemonėmis kaip tik aktyviu testavimu epidemijos kontrolės užtikrinti nepavyks“,– Seimo posėdyje kalbėjo premjerė.

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ji akcentavo, kad šiuo metu situacija Lietuvoje išlieka sudėtinga dėl naujų koronaviruso atmainų plitimo, todėl, pasak ministrės pirmininkės, testavimo apimčių didinimas yra būtina priemonė Vyriausybei kovojant su pandemija.

„Rytų Lietuvoje agresyviai plinta britiškoji atmaina, kuri yra žymiai sparčiau plintanti ir kai kam ji gali reikšti žymiai sunkesnę ligos baigtį. Šį rytą gavau informaciją, kad Lietuvoje jau nustatyti du Pietų Afrikos mutacijos atvejai ir jų gali būti dar daugiau“– teigė I. Šimonytė.
Tuo tarpu Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mindaugas Lingė tvirtino, kad vakcinacija ir testavimas yra du efektyviausi ginklai kovojant su pandemija, o jais nesinaudoti būtų neatsakinga. Darbuotojams tikrintis sveikatą, konservatoriaus teigimu, jau ir dabar numato įstatymai.

„Todėl priešintis šiam įstatymui yra tolygu priešintis sveikam protui“,– iš Seimo tribūnos kalbėjo M. Lingė.

Iš opozicinių frakcijų narių, aktyviausiai šio įstatymo pataisoms priešinosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos narys Dainius Kepenis, tvirtinęs, kad tokios pataisos prieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu kitas LVŽS narys Giedrius Surplys teigė nepalaikąs šio įstatymo, nes, pasak jo, daug svarbiau yra edukuoti apie testavimo svarbą.

„Gal vertingiau būtų skleisti žinią, kad testavimas neskauda, aiškinti, kad tai neturi jokių padarinių“,– Seimo posėdyje kalbėjo G. Surplys.

Jis pabrėžė, kad pasisako už testavimą, bet nepalaiko šio konkretaus įstatymo, nes jis gali paskatinti nepasitikėjimą COVID–19 testais.

„Aš labai bijau, kad šitas įstatymas šaus Vyriausybei į kojas, nes, kad ir kaip būtų paradoksalu, jis padidins nepasitikėjimą testavimu“,– tvirtino „valstietis“.

Priėmus įstatymo pataisas, Vyriausybei suteikiama teisė papildomai nustatyti darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą.

Įstatymo pataisa numato, kad testuotis dėl COVID–19 būtų privaloma tais atvejais, kai darbuotojas užsikrėtė arba galimai užsikrėtė COVID–19 infekcija, tuomet, kai įmonėje užfiksuotas COVID–19 protrūkis arba kai įmonei būtų nustatytas privalomas periodinis profilaktinis testavimas. Numatoma, kad darbuotojus, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, turėtų nustatyti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), kuris apie privalomą tyrimą turėtų informuoti tiek darbuotoją, tiek ir darbdavį.

Taip pat numatoma, kad atsisakiusiam testuotis darbuotojui būtų suteikiama galimybė dirbti nuotoliniu būdu arba jis būtų perkeliamas į kitą darbą toje pačioje darbovietėje, kurį leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Visgi, jei toks darbo pobūdis būtų neįmanomas, darbuotojas būtų nušalinamas nuo darbo.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisa numato ir tai, kad darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, būtų finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pataisos rengėjai teigia, kad ji užtikrintų saugesnį atskirų darbų ir veiklos sričių atlaisvinimą ir organizavimą, sudarytų galimybę laiku nustatyti infekcijos atvejus, organizuoti sąlytį turėjusių asmenų izoliavimą ar kitas užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones. Tokiu būdu siekiama sumažinti užkrečiamųjų ligų plitimo bei didelių ligos protrūkių, sąlygojančių darboviečių veiklos tęstinumo sutrikimus, riziką.
Įstatymo pataisos įsigalios nuo kovo 26 d.

Primename, kad premjerė I. Šimonytė antradienį teigė gavusi informaciją, jog Lietuvoje nustatyti du Pietų Afrikos atmainos koronaviruso atvejai. Ministrės pirmininkės teigimu, reaguojant į šią informaciją, gali tekti svarstyti tam tikrus karantino sugriežtinimus.

Dėl Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Seimas ketino apsispręsti dar praėjusį ketvirtadienį. Visgi dėl techninių problemų sunkiai per nuotolį ketvirtadienį posėdžiavę parlamentarai numatytos darbotvarkės nesugebėjo įveikti, todėl nuspręsta Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos svarstymą ir priėmimą nukelti į antradienį.

Seimo valdyba, atsižvelgdama į ketvirtadienį posėdžių metu iškilusius techninius nesklandumus, nusprendė kovo 23 d. rytinį ir vakarinį Seimo plenarinius posėdžius organizuoti gyvai.

Leonardas Marcinkevičius (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kryžius primins KGB nukankintas aukas

Vakar (spalio 24 d.) Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Po pamaldų šventoriuje buvo pašventintas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas šios bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti.  Aukštąjį kryžių sumeistravo Plungės krašto kryždirbys Antanas Vaškys, gyvenantis Plokščių kaime. Tinklaraščiui bernardinai.lt jis pasakęs: „Aš darau taip, kaip mūsų patriarchas Svirskis įvedė madą, kai kryžius, koplytstulpis ir skulptūra drožiami iš to paties medžio gabalo. Dauguma meistrų jau dirbame tokiu principu. Nes ir darbai dabar

Šiandien – Lietuvos Konstitucijos diena

Konstitucijos

Šiandien, spalio 25-ąją minime 29-ąsias Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos metines, jau penkioliktą kartą surengtas Konstitucijos egzaminas.  Nugalėtojų laukia specialus Prezidento Gitano Nausėdos įsteigtas prizas, taip pat jie bus apdovanoti Teisingumo ministerijos prizais. Per keturiolika Konstitucijos egzamino gyvavimo metų konstitucines žinias pasitikrino apie 400 tūkst. žmonių – maždaug kas septintas Lietuvos pilietis. Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija (lot. constitutio „nustatymas“) buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.  Tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos

Kas dar paskui Skvernelį?

Demokratų partija „Vardan Lietuvos“. Jau rašėme, kad ją steigia Saulius Skvernelis su bendraminčiais. Ar šilutiškiai iš Regionų partijos pereis į šią partiją? Panašu, kad dar du Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai, priklausantys Regionų partijos Šilutės skyriui, stovi pasirinkimo kryžkelėje… Šilutės rajone tiesiogiai į Seimą išrinktas šiame krašte gimęs, užaugęs ir Šilutėje mokęsis Zigmantas Balčytis jau pasirinko Sauliaus Skvernelio ir bendraminčių komandą Seime, perėjo į jų frakciją ir ketina prisidėti prie Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ steigimo bei stoti į ją. Primename,

Mokinių rudens atostogos pailgės dviem dienomis

rudens atostogos

Visiems mokiniams dviem dienomis pratęsiamos rudens atostogos: tiek, kad po Vėlinių būtų grįžtama į klases praėjus inkubaciniam Covid-19 virusinės ligos laikotarpiui, t. y. septynioms dienoms. Mokinių atostogos prasidės lapkričio 3 d., į mokyklas jie grįš lapkričio 10 d. Anksčiau grįžimas buvo numatytas lapkričio 8 d. Matant blogėjančią situaciją šalyje, rekomenduojama vengti kontaktų, tačiau paprastai per šventines dienas padaugėja susitikimų, žmonės lankosi pas gimines, tuomet auga ir užsikrėtimo tikimybė. Ministerija prašo tėvų sąmoningumo ir pasirūpinti, kad vaikai vengtų nebūtinų susibūrimų. Per

Taip pat skaitykite