Lietuvoje jau užsiregistravo 17 785 pabėgėliai iš Ukrainos

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad jau pradėjo iš Migracijos departamento gauti duomenis apie karo pabėgėlius iš Ukrainos. Kuriama kasdien atnaujinama švieslentė, kurioje bus viešinami duomenys. Kol kas pateikiama preliminari apžvalga. Joje – karo pabėgėliai iš Ukrainos, kurie jau atvyko į Lietuvą ir spėjo užsiregistruoti Migracijos departamento skyriuose ar registracijos centruose.

Iki trečiadienio, kovo 16 d., užsiregistravo 17 785 iš Ukrainos pabėgę asmenys, apie 99 proc. jų turi Ukrainos pilietybę. Yra 2216 vaikų iki 5 metų, 5545 vaikai nuo 6 ik 17 metų, 716 asmenys yra vyresni nei 64 metų amžiaus. Vyriausias asmuo – 93 metų amžiaus.

Vyriausybė leido dvejus metus iš ukrainiečių nereikalauti darbe mokėti lietuvių kalbą. Ukrainiečiai aktyviai ieško darbo. Seimas įtvirtino teisę ukrainiečiams gauti socialinę paramą. Tokia pagalba pasirūpino ir savivaldybės. Daug pabėgėlių priėmė šeimos, Lietuvos gyventojai dosniai aukoja pinigų, buities daiktų ir kt. Dalis ukrainiečių įkurdinami gyventojų namuose, butuose ir kitose patalpose, apgyvendinimo ir įsikūrimo reikalus, ugdymą ikimokyklinėse įstaigose, mokyklų lankymą koordinuoja savivaldybės. Lietuvoje tam panaudojamos neveikiančių mokyklų, vaikų darželių, kitos patalpos įvairiuose statiniuose.

Statistikos departamentas skelbia, kad iš Ukrainos Lietuvą pasiekė 50 proc. vyrų ir tiek pat moterų. Tarp suaugusių asmenų beveik visos yra moterys, atvykę vyrai gali būti vieniši tėvai, lydintys asmenys ar turintys sunkių ligų. Daugiausia asmenų užsiregistravo trečiadienį, kovo 16 d., beveik 2000.

Primename, kad Šilutės rajono savivaldybė interneto svetainėje nuolat viešina, kokios paramos reikia, kuo galėtų padėti Pamario gyventojai. Ukrainiečių jau apsigyveno ne tik Šilutėje, bet ir Rusnės, Kintų, Švėkšnos bei kitose seniūnijose. Ukrainiečių skaičius rajone nuolatos didėja. Vos įsikūrę ukrainiečiai ieško darbo, juos priglaudę žmonės irgi skambina vieni kitiems ir teiraujasi, ar neatsirastų darbo. Įdarbinimas – svarbi parama, tad jeigu turite ką pasiūlyti, informuokite Savivaldybę, dalinkitės šia informacija su pažįstamais, kurie priėmė gyventi nuo karo pabėgusius asmenis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite