Lietuvoje – didelis miško gaisrų pavojus

Šalyje įsitvirtinę šilti ir sausi orai – iššūkis Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinėms komandoms, į iškvietimus dėl degančio miško vykstančioms kone kasdien. Miškų stebėjimui naudojamos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos bei pasitelkiami dronai. Šiuo metu šalyje nustatyta III ir IV miškų gaisringumo klasės – vidutinis ir didelis miško gaisrų pavojus.

„Šiomis dienomis Lietuvoje miškų gaisringumas toliau didėja, daug kur, o ypatingai šiaurės Lietuvoje pasiekta IV gaisringumo klasė iš V galimų – tai reiškia didelį miško gaisrų pavojų. Mūsų ugniagesiams šiuo metu labai intensyvios dienos, gaisravietėse tenka budėti ir naktimis. Tačiau urėdijos priešgaisrinės komandos profesionalios, visada pasiruošusios, prie antžeminės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdama budi apie 50-ies žmonių komanda, taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos. Šiuo metu kyla tikrai daug miško gaisrų, mūsų ugniagesiai nuolatos dirba, kad suvaldytų esamą situaciją“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais, iki gegužės 25 d., Lietuvos miškuose užregistruota 50 miško gaisrų 13,25 ha plote (2022 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 38 miško gaisrai 40,04 ha plote). VMU Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 112 kartų. Dviejų gaisrų VMU Šilutės regioninio padalinio miškuose priežastis – įtariamas padegimas.

Valstybinių miškų urėdijos specialistai primena, kad pagal Administracinių nusižengimų kodeksą  priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30-50 eurų baudą. Už miško naikinimą arba žalojimą, jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat sukėlus kitokį miško gaisrą arba jo išplitimą teks susimokėti 560-1200 baudą. Taip pat reikės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.

Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6-7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių. Gaisrų metu sunaikinami vertingi medynai, žoliniai augalai, smulkioji fauna ir flora, pakeičiama dirvožemio struktūra, teršiamas oras, sunaikinami estetinio pobūdžio elementai. Todėl labai svarbus operatyvus ir greitas reagavimas gavus pranešimą apie kilusį gaisrą.

Vykdomas nuolatinis miškų stebėjimas ir prevencija

Gaisrų žvalgymui VMU aktyviai naudoja dronus, miškus stebi antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus. Prie šios sistemos monitorių pasikeisdama budi apie 50-ies žmonių komanda. VMU eksploatuoja ir priešgaisrinius bokštus, kuriuose nuolatos budi 18 žmonių. Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos, sudarytos iš 200 papildomai samdomų darbuotojų. Dar apie 950 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios bet kuriuo metu gali būti pasitelktos plintantiems miško gaisrams gesinti.

VMU eksploatuoja 50 priešgaisrinių automobilių, 15 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių, 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrų gesinimui bei 12 dronų miško gaisrų paieškai ir sanitarinės miško apsaugos vykdymui. Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis.

VMU taip pat vykdo ir gaisrų prevenciją – miškuose yra atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla. Užtikrinama sanitarinė miško apsauga, laukinės gyvūnijos apsauga, miško apsauga nuo žmonių daromų neteisėtų veiksmų bei įvairių prevencinių priemonių įgyvendinimas valdomuose miškuose.

Kad galėtume mėgautis miškais, šiltuoju metu laiku itin svarbu laikytis Lankymosi miške taisyklių: važinėkime tvarkingomis transporto priemonėmis, atsakingai atlikime miško ruošos darbus, nemėtykime neužgesintų degtukų, nuorūkų, laužus kūrenkime tik tam skirtose vietose, užkurtą laužą nuolatos prižiūrėkime, išvykdami iš miško užgesinkime jį, užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

Kaip elgtis, pamačius gaisrą?

Užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Valstybinių miškų urėdijos miškininkams.

VMU inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite