Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam būreliui talentingų kalbininkų, kuriems lietuvių kalbotyros baruose teko pakeisti Joną Jablonskį ir Kazimierą Būgą.

K. Alminas gimė 1904 m. balandžio 15 d. Paulaičių kaime, Švėkšnos valsčiuje, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Dvejus metus mokėsi Švėkšnos pradžios mokykloje. Pasirengęs privačiai, 1918 m. įstojo į Telšių gimnaziją, kurią 1925 m. baigė aukso medaliu. Gimęs Paprūsėje K. Alminas nuo pat jaunystės domėjosi Mažosios Lietuvos gyvenimu ir jos istorija. 1923 m. iš gimnazijos savanoriu stojo į Klaipėdos sukilėlių gretas. 1925-1929 m. studijavo Lietuvos universitete, dirbo sekretoriumi pas Joną Jablonskį. Jis buvo 1929 m. universitete įsteigtos žemaičių studentų korporacijos „Samogitia“ vienas iš steigėjų bei pirmasis korporacijos pirmininkas. Ši organizacija ženkliai prisidėjo prie Lietuvos pajūrio ir Mažosios Lietuvos problemų aktualinimo.

Vėliau K. Alminas studijas tęsė Leipcigo, Miuncheno, Heidelbergo, Karaliaučiaus ir Vienos universitetuose. Leipcigo universitete apgynė daktaro disertaciją, kuri 1934 m. Kaune buvo išleista atskiru leidiniu „Die Germanismen des Litauischen“ (Lietuvių kalbos germanizmai). Tai iki šiol plačiausias lietuvių kalbos germanizmų tyrinėjimas. Tais pačiais metais Klaipėdoje išleistas kitokio pobūdžio K. Almino parengtas leidinys – „Instrukcija Lietuvos žemės vardynui surašyti“. Kalbininkas juo vadovaudamasis 1934-1944 m. pats organizavo šalies vietovardžių ir pavardžių rinkimą (prie Kultūros muziejaus buvo įsteigęs skyrių „Lietuvos žemės vardynas“).

1934-1939 m. K. Alminas dėstė germanistikos disciplinas Vytauto Didžiojo, 1940-1943 m. – Vilniaus universitetuose, pastarajame dar vadovavo Vokiečių kalbos ir literatūros katedrai. Bendradarbiavo Vytauto Didžiojo universiteto žurnale „Archivum Philologicum“, kur paskelbė Antano Baranausko 67 laiškus vokiečių kalbininkui Hugui Vėberiui (Hugo Weber). Paruošė ir 1943 m. išleido vokiečių-lietuvių kalbų žodyną.

Vokiečiams uždarius Vilniaus universitetą, K. Alminas grįžo į Švėkšną ir 1943-1944 m. gimnazijoje dėstė vokiečių ir lietuvių kalbas. 1944 m. vasarą su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1948 m. – į Jungtines Amerikos Valstijas: profesoriavo, dėstė vokiečių ir rusų kalbas bei literatūrą Los Andželo Lojolos universitete. Laisvalaikiu rašė studiją „Kryžiuočių keliai į Lietuvą“, kaupė lietuviškų tikrinių vardų kartoteką, Lietuvos istorijos šaltinių fotokopijas, Lietuvos valdovų antspaudų kopijas. K. Alminas mirė 1986 m. birželio 7 d. Santa Monikoje (JAV).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kultūros darbuotojai mokėsi idėjas paversti realybe

Kultūros bendruomenė nuolatos susiduria su naujų idėjų paieškos iššūkiais (ypač projektų rašymo laikotarpiu), nes kartais atrodo, kad viskas jau buvo sugalvota ir sukurta. Tačiau kas iš tiesų yra gera idėja, ko reikia, kad ją pavyktų paversti sėkminga realybe? Šito Šilutės rajono kultūros darbuotojai kartu su Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekininkais gegužės 8–9 d. mokėsi vykusiuose mokymuose „Kūrybinis procesas: nuo idėjos iki paraiškos“. Dviejų dienų mokymus vedė kompetentingų ir profesionalių kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ lektorių Godos Giedraitytės ir

Įvyko tradicinės sportinių šokių varžybos „Pamario pora 2024“

Jau 27-eri metai Šilutės sportinių šokių klubas „Lūgnė“, kartu su Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) Šilutėje organizuoja Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybas „Pamario pora“. Į Pamario kraštą atvyksta varžytis sportinių šokių šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio. Šiais metais šokėjus vertino Lietuvos bei tarptautinės kategorijos sportinių šokių vertintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Varžybose dalyvavo daug talentingų šokėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir Liepojos (Latvija). Ne vienoje rungtyje sėkmė lydėjo šilutiškius. Šios varžybos yra net ik gera proga

Projekto „Metai su knyga 2‘‘ ambasadorius Juozas Ališauskas – Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi jau antrus metus besitęsiančio respublikinio projekto „Metai su knyga 2“ paauglių skaitymo ambasadorius, aktorius, pedagogas, slemeris Juozas Ališauskas. Džiugu, jog šio skaitymo skatinimui skirto projekto ambasadoriai kasmet susitinka su įvairaus amžiaus Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos lankytojais ir supažindina su savo kūryba. Projekto organizatoriai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos, Ąžuolyno biblioteka ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Kūrybiniame improvizacijų kupiname susitikime su kūrėju Juozu Ališausku dalyvavo Pagėgių Algimanto

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. Į šį sąrašą siūloma įrašyti tik gamtoje (uoksuose ar drevėse) gyvenančias šios bičių rūšies šeimas. Laikomų ir veisiamų nelaisvėje (aviliuose) Europos tamsiųjų medunešių bičių populiacijų dalis į jį nebūtų įtraukta. Netaikant šiam vietinės bitės porūšiui teisinių apsaugos priemonių, nustatytų Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, negalima užtikrinti, kad šio porūšio laukinės populiacijos nebus prarastos.

Taip pat skaitykite