Lietuvių gurmanus žavi armėniški delikatesai. Kaip namuose pasigaminti vytintos jautienos basturmos?

Bastruma. AdobeStock nuotr.

Noras išbandyti gurmaniškus mėsos delikatesus lietuvius vis dažniau įkvepia paragauti egzotiško svečių kraštų kulinarinio paveldo. Vienas tokių sparčiai populiarėjančių Rytų virtuvės atradimų – armėniška vytinta jautiena – basturma.

Jai paruošti naudojama daug druskos, aštrių prieskonių, o rezultatas stebina išorėje kieta, gausiai prieskoniuota mėsos plutele, saugančia minkštą, aromatingą ir burnoje tirpstančią mėsą.

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai kviečia pasimėgauti šiuo armėnišku jautienos delikatesu ir dalijasi lengvai namuose pagaminamos bei kiekvieną sužavėsiančios basturmos receptu.

2 tūkstantmečių istorija

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad lietuviai perka vis daugiau basturmos – vien pirmąjį 2021-ųjų pusmetį, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, šio armėniško vytintos jautienos delikateso prekybos tinklas pardavė beveik perpus daugiau.

„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė priduria: šios mėsos derėtų vartoti dažniau. Anot pašnekovės, jautienos filė turi daugybę baltymų, kurie vadinami organizmo „statybine“ medžiaga. Taip pat šioje mėsoje gausu amino rūgščių, skatinančių ląstelių atsinaujinimą, kartu magnio, kalio, omega-3 riebalų rūgščių, geležies.

„Pastarosios medžiagos 100 gramų jautienos kumpio ar nugarinės turi net 4,2 mg – dvigubai daugiau nei rekomenduojama paros norma. Taigi akivaizdu, jog šios mėsos nauda yra visapusiška. Todėl mėgautis jautiena itin verta, o vienas iš gurmaniškų būdų tai padaryti – paragauti basturmos. Tai senovės armėnų patiekalas, kurio istorija skaičiuoja daugiau nei 2 tūkst. metų. Jis buvo skirtas ilgose jūrų kelionėse ar karo žygiuose kuo ilgiau išlaikyti mėsą šviežią. Tam puikiai tiko druska. Ne veltui delikateso gamybai jos bei kitų aštrių prieskonių naudojama itin daug. Taip mėsa apsaugoma nuo sudžiūvimo, o jautieną pabrandinus savaitę ar ilgiau, galima skanauti išorėje kietą, o viduje minkštą, gardžią ir be galo aromatingą basturmą“, – sako B. Baratinskaitė.

Pasidalijusi patiekalo istorija ir gamybos paslaptimis, „Maximos“ maisto ekspertė siūlo jį pasiruošti ir savo namuose. Tam, anot B. Baratinskaitės, prireiks šiek tiek kantrybės, bet rezultatas viską atpirks.

Tradicinė armėniška basturma

Reikės: 1 kg jautienos kumpio ar filė, 200 g druskos, 3 pakelių kaukazietiškų prieskonių, 60 g maltos paprikos miltelių, po arbatinį šaukštelį juodųjų pipirų ir druskos, šaukšto malto kumino, tiek pat maltų kvapiųjų pipirų, 5 skiltelių česnako, šiek tiek vandens.

Jautienos mėsą perpjaukite išilgai, 3–4 cm storio juostelėmis. Tuomet supjaustykite tokio pločio gabalėliais, kad būtų patogiau valgyti. Mėsos gabalėlius sudėkite į indą, gausiai apipilkite druska. Labai svarbu ja gerai ištrinti mėsą, nepalikti nė vienos nepadengtos vietos. Tuomet 3 paras sūdykite. Kasdien mėsą apverskite, o išsisūdžius, kruopščiai nuplaukite, užmerkite į indą su šaltu ir švariu vandeniu, palaikykite dar 10–12 valandų. Taip nebeliks druskos pertekliaus. Tada nuplautą ir nusausintą mėsą suvyniokite į audeklą, suslėkite, palaikykite dar 3 paras.

Tuo metu pasidarykite prieskonių mišinio pastą. Visus turimus prieskonius sumaišykite su smulkintu česnaku, įpilkite šlakelį vandens, viską gerai išmaišykite.  Šia pasta ištrinkite mėsos gabalėlius, vėl suvyniokite į audeklą ir, apvynioję virvele, pakabinkite vėsioje, drėgnoje vietoje. Taip basturmą pakabinę palaikykite dar 2 savaites.

„Išlaukti tikrai verta, nes mėsa taps nepaprasto skonio, o supjaustyta plonomis juostelėmis tobulai tiks mėgautis viena arba pagardins, pavyzdžiui, kiaušinienę. Patys armėnai basturmą valgo su tradicine ovalo formos duona matnakaš, patiekia su čečilu – virveliniu sūriu. Tačiau ši vytinta jautiena puikiai papildys ir lietuviškus gaminius, pasidalindama saulėtos Armėnijos skoniais kiekvieno namuose“, – paragauti delikateso kviečia B. Baratinskaitė.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite