Lietuvių gurmanus žavi armėniški delikatesai. Kaip namuose pasigaminti vytintos jautienos basturmos?

Bastruma. AdobeStock nuotr.

Noras išbandyti gurmaniškus mėsos delikatesus lietuvius vis dažniau įkvepia paragauti egzotiško svečių kraštų kulinarinio paveldo. Vienas tokių sparčiai populiarėjančių Rytų virtuvės atradimų – armėniška vytinta jautiena – basturma.

Jai paruošti naudojama daug druskos, aštrių prieskonių, o rezultatas stebina išorėje kieta, gausiai prieskoniuota mėsos plutele, saugančia minkštą, aromatingą ir burnoje tirpstančią mėsą.

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai kviečia pasimėgauti šiuo armėnišku jautienos delikatesu ir dalijasi lengvai namuose pagaminamos bei kiekvieną sužavėsiančios basturmos receptu.

2 tūkstantmečių istorija

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad lietuviai perka vis daugiau basturmos – vien pirmąjį 2021-ųjų pusmetį, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, šio armėniško vytintos jautienos delikateso prekybos tinklas pardavė beveik perpus daugiau.

„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė priduria: šios mėsos derėtų vartoti dažniau. Anot pašnekovės, jautienos filė turi daugybę baltymų, kurie vadinami organizmo „statybine“ medžiaga. Taip pat šioje mėsoje gausu amino rūgščių, skatinančių ląstelių atsinaujinimą, kartu magnio, kalio, omega-3 riebalų rūgščių, geležies.

„Pastarosios medžiagos 100 gramų jautienos kumpio ar nugarinės turi net 4,2 mg – dvigubai daugiau nei rekomenduojama paros norma. Taigi akivaizdu, jog šios mėsos nauda yra visapusiška. Todėl mėgautis jautiena itin verta, o vienas iš gurmaniškų būdų tai padaryti – paragauti basturmos. Tai senovės armėnų patiekalas, kurio istorija skaičiuoja daugiau nei 2 tūkst. metų. Jis buvo skirtas ilgose jūrų kelionėse ar karo žygiuose kuo ilgiau išlaikyti mėsą šviežią. Tam puikiai tiko druska. Ne veltui delikateso gamybai jos bei kitų aštrių prieskonių naudojama itin daug. Taip mėsa apsaugoma nuo sudžiūvimo, o jautieną pabrandinus savaitę ar ilgiau, galima skanauti išorėje kietą, o viduje minkštą, gardžią ir be galo aromatingą basturmą“, – sako B. Baratinskaitė.

Pasidalijusi patiekalo istorija ir gamybos paslaptimis, „Maximos“ maisto ekspertė siūlo jį pasiruošti ir savo namuose. Tam, anot B. Baratinskaitės, prireiks šiek tiek kantrybės, bet rezultatas viską atpirks.

Tradicinė armėniška basturma

Reikės: 1 kg jautienos kumpio ar filė, 200 g druskos, 3 pakelių kaukazietiškų prieskonių, 60 g maltos paprikos miltelių, po arbatinį šaukštelį juodųjų pipirų ir druskos, šaukšto malto kumino, tiek pat maltų kvapiųjų pipirų, 5 skiltelių česnako, šiek tiek vandens.

Jautienos mėsą perpjaukite išilgai, 3–4 cm storio juostelėmis. Tuomet supjaustykite tokio pločio gabalėliais, kad būtų patogiau valgyti. Mėsos gabalėlius sudėkite į indą, gausiai apipilkite druska. Labai svarbu ja gerai ištrinti mėsą, nepalikti nė vienos nepadengtos vietos. Tuomet 3 paras sūdykite. Kasdien mėsą apverskite, o išsisūdžius, kruopščiai nuplaukite, užmerkite į indą su šaltu ir švariu vandeniu, palaikykite dar 10–12 valandų. Taip nebeliks druskos pertekliaus. Tada nuplautą ir nusausintą mėsą suvyniokite į audeklą, suslėkite, palaikykite dar 3 paras.

Tuo metu pasidarykite prieskonių mišinio pastą. Visus turimus prieskonius sumaišykite su smulkintu česnaku, įpilkite šlakelį vandens, viską gerai išmaišykite.  Šia pasta ištrinkite mėsos gabalėlius, vėl suvyniokite į audeklą ir, apvynioję virvele, pakabinkite vėsioje, drėgnoje vietoje. Taip basturmą pakabinę palaikykite dar 2 savaites.

„Išlaukti tikrai verta, nes mėsa taps nepaprasto skonio, o supjaustyta plonomis juostelėmis tobulai tiks mėgautis viena arba pagardins, pavyzdžiui, kiaušinienę. Patys armėnai basturmą valgo su tradicine ovalo formos duona matnakaš, patiekia su čečilu – virveliniu sūriu. Tačiau ši vytinta jautiena puikiai papildys ir lietuviškus gaminius, pasidalindama saulėtos Armėnijos skoniais kiekvieno namuose“, – paragauti delikateso kviečia B. Baratinskaitė.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite