Lietuvių gurmanus žavi armėniški delikatesai. Kaip namuose pasigaminti vytintos jautienos basturmos?

Bastruma. AdobeStock nuotr.

Noras išbandyti gurmaniškus mėsos delikatesus lietuvius vis dažniau įkvepia paragauti egzotiško svečių kraštų kulinarinio paveldo. Vienas tokių sparčiai populiarėjančių Rytų virtuvės atradimų – armėniška vytinta jautiena – basturma.

Jai paruošti naudojama daug druskos, aštrių prieskonių, o rezultatas stebina išorėje kieta, gausiai prieskoniuota mėsos plutele, saugančia minkštą, aromatingą ir burnoje tirpstančią mėsą.

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai kviečia pasimėgauti šiuo armėnišku jautienos delikatesu ir dalijasi lengvai namuose pagaminamos bei kiekvieną sužavėsiančios basturmos receptu.

2 tūkstantmečių istorija

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad lietuviai perka vis daugiau basturmos – vien pirmąjį 2021-ųjų pusmetį, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, šio armėniško vytintos jautienos delikateso prekybos tinklas pardavė beveik perpus daugiau.

„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė priduria: šios mėsos derėtų vartoti dažniau. Anot pašnekovės, jautienos filė turi daugybę baltymų, kurie vadinami organizmo „statybine“ medžiaga. Taip pat šioje mėsoje gausu amino rūgščių, skatinančių ląstelių atsinaujinimą, kartu magnio, kalio, omega-3 riebalų rūgščių, geležies.

„Pastarosios medžiagos 100 gramų jautienos kumpio ar nugarinės turi net 4,2 mg – dvigubai daugiau nei rekomenduojama paros norma. Taigi akivaizdu, jog šios mėsos nauda yra visapusiška. Todėl mėgautis jautiena itin verta, o vienas iš gurmaniškų būdų tai padaryti – paragauti basturmos. Tai senovės armėnų patiekalas, kurio istorija skaičiuoja daugiau nei 2 tūkst. metų. Jis buvo skirtas ilgose jūrų kelionėse ar karo žygiuose kuo ilgiau išlaikyti mėsą šviežią. Tam puikiai tiko druska. Ne veltui delikateso gamybai jos bei kitų aštrių prieskonių naudojama itin daug. Taip mėsa apsaugoma nuo sudžiūvimo, o jautieną pabrandinus savaitę ar ilgiau, galima skanauti išorėje kietą, o viduje minkštą, gardžią ir be galo aromatingą basturmą“, – sako B. Baratinskaitė.

Pasidalijusi patiekalo istorija ir gamybos paslaptimis, „Maximos“ maisto ekspertė siūlo jį pasiruošti ir savo namuose. Tam, anot B. Baratinskaitės, prireiks šiek tiek kantrybės, bet rezultatas viską atpirks.

Tradicinė armėniška basturma

Reikės: 1 kg jautienos kumpio ar filė, 200 g druskos, 3 pakelių kaukazietiškų prieskonių, 60 g maltos paprikos miltelių, po arbatinį šaukštelį juodųjų pipirų ir druskos, šaukšto malto kumino, tiek pat maltų kvapiųjų pipirų, 5 skiltelių česnako, šiek tiek vandens.

Jautienos mėsą perpjaukite išilgai, 3–4 cm storio juostelėmis. Tuomet supjaustykite tokio pločio gabalėliais, kad būtų patogiau valgyti. Mėsos gabalėlius sudėkite į indą, gausiai apipilkite druska. Labai svarbu ja gerai ištrinti mėsą, nepalikti nė vienos nepadengtos vietos. Tuomet 3 paras sūdykite. Kasdien mėsą apverskite, o išsisūdžius, kruopščiai nuplaukite, užmerkite į indą su šaltu ir švariu vandeniu, palaikykite dar 10–12 valandų. Taip nebeliks druskos pertekliaus. Tada nuplautą ir nusausintą mėsą suvyniokite į audeklą, suslėkite, palaikykite dar 3 paras.

Tuo metu pasidarykite prieskonių mišinio pastą. Visus turimus prieskonius sumaišykite su smulkintu česnaku, įpilkite šlakelį vandens, viską gerai išmaišykite.  Šia pasta ištrinkite mėsos gabalėlius, vėl suvyniokite į audeklą ir, apvynioję virvele, pakabinkite vėsioje, drėgnoje vietoje. Taip basturmą pakabinę palaikykite dar 2 savaites.

„Išlaukti tikrai verta, nes mėsa taps nepaprasto skonio, o supjaustyta plonomis juostelėmis tobulai tiks mėgautis viena arba pagardins, pavyzdžiui, kiaušinienę. Patys armėnai basturmą valgo su tradicine ovalo formos duona matnakaš, patiekia su čečilu – virveliniu sūriu. Tačiau ši vytinta jautiena puikiai papildys ir lietuviškus gaminius, pasidalindama saulėtos Armėnijos skoniais kiekvieno namuose“, – paragauti delikateso kviečia B. Baratinskaitė.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite