Lietuvių gurmanus žavi armėniški delikatesai. Kaip namuose pasigaminti vytintos jautienos basturmos?

Bastruma. AdobeStock nuotr.

Noras išbandyti gurmaniškus mėsos delikatesus lietuvius vis dažniau įkvepia paragauti egzotiško svečių kraštų kulinarinio paveldo. Vienas tokių sparčiai populiarėjančių Rytų virtuvės atradimų – armėniška vytinta jautiena – basturma.

Jai paruošti naudojama daug druskos, aštrių prieskonių, o rezultatas stebina išorėje kieta, gausiai prieskoniuota mėsos plutele, saugančia minkštą, aromatingą ir burnoje tirpstančią mėsą.

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai kviečia pasimėgauti šiuo armėnišku jautienos delikatesu ir dalijasi lengvai namuose pagaminamos bei kiekvieną sužavėsiančios basturmos receptu.

2 tūkstantmečių istorija

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad lietuviai perka vis daugiau basturmos – vien pirmąjį 2021-ųjų pusmetį, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, šio armėniško vytintos jautienos delikateso prekybos tinklas pardavė beveik perpus daugiau.

„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė priduria: šios mėsos derėtų vartoti dažniau. Anot pašnekovės, jautienos filė turi daugybę baltymų, kurie vadinami organizmo „statybine“ medžiaga. Taip pat šioje mėsoje gausu amino rūgščių, skatinančių ląstelių atsinaujinimą, kartu magnio, kalio, omega-3 riebalų rūgščių, geležies.

„Pastarosios medžiagos 100 gramų jautienos kumpio ar nugarinės turi net 4,2 mg – dvigubai daugiau nei rekomenduojama paros norma. Taigi akivaizdu, jog šios mėsos nauda yra visapusiška. Todėl mėgautis jautiena itin verta, o vienas iš gurmaniškų būdų tai padaryti – paragauti basturmos. Tai senovės armėnų patiekalas, kurio istorija skaičiuoja daugiau nei 2 tūkst. metų. Jis buvo skirtas ilgose jūrų kelionėse ar karo žygiuose kuo ilgiau išlaikyti mėsą šviežią. Tam puikiai tiko druska. Ne veltui delikateso gamybai jos bei kitų aštrių prieskonių naudojama itin daug. Taip mėsa apsaugoma nuo sudžiūvimo, o jautieną pabrandinus savaitę ar ilgiau, galima skanauti išorėje kietą, o viduje minkštą, gardžią ir be galo aromatingą basturmą“, – sako B. Baratinskaitė.

Pasidalijusi patiekalo istorija ir gamybos paslaptimis, „Maximos“ maisto ekspertė siūlo jį pasiruošti ir savo namuose. Tam, anot B. Baratinskaitės, prireiks šiek tiek kantrybės, bet rezultatas viską atpirks.

Tradicinė armėniška basturma

Reikės: 1 kg jautienos kumpio ar filė, 200 g druskos, 3 pakelių kaukazietiškų prieskonių, 60 g maltos paprikos miltelių, po arbatinį šaukštelį juodųjų pipirų ir druskos, šaukšto malto kumino, tiek pat maltų kvapiųjų pipirų, 5 skiltelių česnako, šiek tiek vandens.

Jautienos mėsą perpjaukite išilgai, 3–4 cm storio juostelėmis. Tuomet supjaustykite tokio pločio gabalėliais, kad būtų patogiau valgyti. Mėsos gabalėlius sudėkite į indą, gausiai apipilkite druska. Labai svarbu ja gerai ištrinti mėsą, nepalikti nė vienos nepadengtos vietos. Tuomet 3 paras sūdykite. Kasdien mėsą apverskite, o išsisūdžius, kruopščiai nuplaukite, užmerkite į indą su šaltu ir švariu vandeniu, palaikykite dar 10–12 valandų. Taip nebeliks druskos pertekliaus. Tada nuplautą ir nusausintą mėsą suvyniokite į audeklą, suslėkite, palaikykite dar 3 paras.

Tuo metu pasidarykite prieskonių mišinio pastą. Visus turimus prieskonius sumaišykite su smulkintu česnaku, įpilkite šlakelį vandens, viską gerai išmaišykite.  Šia pasta ištrinkite mėsos gabalėlius, vėl suvyniokite į audeklą ir, apvynioję virvele, pakabinkite vėsioje, drėgnoje vietoje. Taip basturmą pakabinę palaikykite dar 2 savaites.

„Išlaukti tikrai verta, nes mėsa taps nepaprasto skonio, o supjaustyta plonomis juostelėmis tobulai tiks mėgautis viena arba pagardins, pavyzdžiui, kiaušinienę. Patys armėnai basturmą valgo su tradicine ovalo formos duona matnakaš, patiekia su čečilu – virveliniu sūriu. Tačiau ši vytinta jautiena puikiai papildys ir lietuviškus gaminius, pasidalindama saulėtos Armėnijos skoniais kiekvieno namuose“, – paragauti delikateso kviečia B. Baratinskaitė.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite