Lietuviškas įmonės pavadinimas – verslo trukdis ar paskata?

Liudo Masio nuotr.

Vasario 21-ąją minima Tarptautinės gimtosios kalbos diena, šia proga jau keturioliktus metus rengiamas Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas. Valstybinės kalbos inspekcijos organizuojamo konkurso tikslas – skatinti verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus, įdomius, originalius vardus.

 

Per 15 tūkstančių pavadinimų per metus

Pernai įregistruota daugiau kaip 15 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų. Rinkdama iš šio didelio skaičiaus Valstybinės kalbos inspekcijos sudaryta komisija atsisakė klubų, centrų, bendruomenių, draugijų, atstovybių, asociacijų, federacijų, sąjungų, bendrijų, viešųjų įstaigų pavadinimų ir tų, kurie sudaryti su dirbtiniais žodžiais, skaičiais, vietovardžiais ar asmenvardžiais. Tarp nugalėtojų nepateko įmonės, apie kurių veiklą nepavyko rasti reikiamos informacijos, nes svarbus kriterijus ‒ įmonės pavadinimas turi būti susietas su vykdoma veikla.

Kalbos inspekcija išrinko šiuos 2021 metais įregistruotus įmonių pavadinimus: „Bitė ritė“ (renginių organizavimas), „Draugiškas vėjas“ (energetika), „Gijos“ (verslo konsultacijos), „Kaimynaičiai“ (nekilnojamojo turto nuoma), „Klaužados“ (švietimo ir ugdymo paslaugos), „Mįslius“ (ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas), „Noriu atostogų“ (kelionių organizavimo paslaugos), „Nuotykių kempinė“ (kemperių nuoma kelionėms), „Pilies penktadieniai“ (maisto gamyba ir tiekimas į namus), „Prisegu sparnus“ (kirpimo ir grožio paslaugos), „Rasos taškas“ (šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas ir priežiūra), „Svajok garsiai“ (prekyba paštu ir internetu), „Šaukštas proto“ (psichologinės konsultacijos), „Zvimbalynas“ (internetinių projektų kūrimas), „Žaliuomenė“ (prekyba ekologiškais maisto produktais) ‒ iš Vilniaus, „Garbės žodis“ (prekyba internetu savo kurtais gaminiais), „Spurklys“ (kompiuterių remontas, IT paslaugos) ‒ iš Kauno, „Septynerios durys“ (prekyba durimis ir montavimas ‒ iš Klaipėdos), „Jaukiau“ (prekyba pačių kurtais džemperiais-pledais) ‒ iš Šiaulių, „Būro kiemas“ (kultūrinė veikla) ‒ iš Pagėgių sav., „Vasaros kvapas“ (eterinio aliejaus ir natūralių aromatinių produktų gamyba) ‒ iš Palangos, „Žvejo lobis“ (prekyba žuvų produktais ir žvejybos reikmenimis) ‒ iš Širvintų.

Galingas gimtosios kalbos įrankis

„Šiandien nemažai kalbama apie kūrybiškumą ir jo svarbą įvairiausiose srityse. Labai džiugu pasveikinti jus – žmonės, kurie kūrybiškumą liudija pasirinkdami savo įmonių pavadinimus. Smagu, kad plėtodami verslo koncepcijas nepamirštate pasinaudoti ir galingu gimtosios kalbos įrankiu, kuris ir padeda atkreipti į jus dėmesį, ir atskleidžia įmonės savastį. Visiems, kuriuos pastebėjo reiklūs ekspertai, noriu palinkėti, kad kūrybiškumo genas verslą lydėtų ir ateityje, kad taptų viena iš jūsų sėkmės istorijos dalių“, – sveikindamas konkurso laureatus kalbėjo Kultūros ministerijos kancleris Rolandas Kvietkauskas.

Laureatus taip pat sveikino Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.

„Pastaruoju metu girdime vis daugiau priekaištų, kad būsimiems verslininkams labai trukdo mūsų kalbos suvaržymai rinktis bet kokius pavadinimus. Šis konkursas yra savotiškas atsakymas tiems, kurie tvirtina, kad įmonėms tenka susidurti su problemomis dėl sunkiai ištariamų ir nesuprantamų lietuviškų pavadinimų“, – mintimis dalijosi konkurso sumanytojas, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.

Apie įdomius, keistus, originalius pavadinimus pasakojo Inspektavimo skyriaus vedėjas Arūnas Dambrauskas, vyriausioji inspektorė Ramunė Kanišauskaitė priminė visus ankstesnių metų laureatus. Apie tai, kaip šis konkursas padėjo pritraukti sėkmę, pasakojo „Daktaro deserto“ vadovas Marius Dijokas. Renginį vedė LRT radijo žurnalistas Edvardas Kubilius.

Publikos balsai – „Mįsliui“

Portalo delfi.lt lankytojai buvo pakviesti rinkti vieną iš 22 pavadinimų. Rinkimus laimėjusiai įmonei „Mįslius“ savo balsą atidavė rekordinis žmonių skaičius, o apdovanojamą įteikė šio portalo rubrikos „Verslas Plius“ redaktorė Ugnė Karaliūnaitė. Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo simpatijas skyrė įmonei „Prisegu sparnus“.

Įmonės pavadinimas naudojamas antspauduose, dokumentuose, atidarant banko sąskaitą, iškabose, reklamoje, viešuosiuose užrašuose, prekių aprašuose, etiketėse, todėl labai svarbu, kad jis būtų suprantamas, taisyklingas, pageidautina ‒ nesunkiai ištariamas ir įsimenamas. Kartais pradedantieji verslininkai nuogąstauja, kad jų pavadinimo nesupras užsieniečiai, bet pamiršta, kad didžioji dalis pirkėjų ir paslaugų užsakovų bus Lietuvoje. Jiems įmonių vardai užsienio kalbomis dažnai būna iš viso nesuprantami.

Valstybinės kalbos inspekcijos požiūriu, per didelis noras įtikti užsieniečiams įmonę paverčia neoriginalia, neišsiskiriančia iš visumos, neturinčia savo tapatybės. Nuo pavadinimo prasideda įmonės veikla, tai labai glaudžiai susiję, todėl vardą reikia rinktis labai atsakingai. Tik sėkmingai vykdydama veiklą įmonė gali pasiekti puikių rezultatų, gražus lietuviškas pavadinimas garsina pačią įmonę ir Lietuvą.

pamarys.eu pagal https://lrkm.lrv.lt/ inf.


Ar žinojote, kad:

  • Lietuvių kalbos abėcėlės raidė „ė“ yra vienintelė tokia pasaulyje. Ją 1653 metais sukūrė Danielius Kleinas.
  • Jauniausia mūsų abėcėlės raidė yra „ū“. Ją sukūrė Jonas Jablonskis.
  • Dabartinei lietuviškai abėcėlei šiais metais sukanka jau 121-eri! „Lietuvių kalbos gramatikoje“ abėcėlės datą – 1901 – pažymėjo Jonas Jablonskis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Apie saulę ir vandenis. Ieškoti išeities paskatino brangstanti elektra

Praėjusių metų elektros kainos svyravimai rinkoje privertė ne vieną atsakingo verslo subjektą ieškoti išeičių. Įvertinusi energetikos kainų kilimo tendencijas, UAB „Šilutės vandenys“ administracija ėmė svarstyti, kas gi bus artimiausioje ateityje. Išvada aiški, kad jų sunaudojamas elektros kiekis, o jie sunaudoja apie 2 mln. kilovatvalandžių per metus, pabrangs maždaug trigubai… Tokiu atveju turės brangti ir gyventojams bei įmonėms tiekiamas vanduo. Kitu atveju „Šilutės vandenų“ lauktų nemenki finansiniai sunkumai. Bendrovės administracija, jausdama atsakomybę dėl nepalankios situacijos, kreipėsi į savo steigėją – Šilutės

Avarijoje žuvo vyras

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasaris prasidėjo skaudžiais įvykiais. Vasario 7 d. rytą šalia Sakūčių k., Kintų sen., apsemtuose laukuose pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs automobilis „Audi A4“, kurio viduje rastas mirusio vyro, gim. 1974 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 7 d. naktį Švėkšnoje sustabdytas automobilis „Mitsubishi Carisma“, kurį vairavo neblaivus (2,29 prom.) ir teisės vairuoti neturintis vyras, gim. 1997 m. Vasario 8 d. naktį namuose Pašyšių k.,

Receptas Picos dienai artėjant: visą būrį pamaitinsite už 15 Eur

pica

Ketvirtadienį, vasario 9-ąją, minėsime Tarptautinę picos dieną. Tądien daugelis jos gerbėjų būtent ją užsisakys kavinėje ar į namus. Tačiau sostinės picerijose maža pica gali kainuoti ir 10 eurų, taigi, norint pamaitinti visą šeimą ar draugų kompaniją susidaro nemenka suma. Norintys sutaupyti gali ją išsikepti namuose –  skaičiuojama, kad ruošiant didesnį kiekį, naminė pica su kumpiu žmogui kainuoja apie 3 eurus. Picą kepti namuose – paprasta ir taupu Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, sako, kad pica yra vienas populiariausių patiekalų,

Išmaniųjų elektros skaitiklių keitimas. Ką būtina žinoti?

išmanusis-skaitiklis

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) diegia išmaniuosius elektros skaitiklius, leidžiančius klientams sekti detalų elektros energijos suvartojimą ir pamiršti būtinybę nurašinėti skaitiklių duomenis. Nors naujovės ilgalaikėje perspektyvoje padės taupyti elektrą ir koreguoti vartojimo įpročius, gyventojams gali kilti klausimų dėl skaitiklių keitimo proceso, tikslumo ir suvartotos energijos fiksavimo. Skaitikliai sertifikuoti „Visi išmanieji elektros skaitikliai yra sertifikuoti pagal Europos Sąjungos direktyvose nustatytus standartus ir turi praeiti kokybės patikrą, o atkeliavę į Lietuvą yra dar kartą tikrinami išorinėje nepriklausomoje kokybės laboratorijoje, todėl vartotojai gali

Taip pat skaitykite