Lietuviškas medus pradedamas eksportuoti į Japoniją

Šviežias lietuviškas medus. Petro Skutulo nuotr.

Jau šių metų pabaigoje bendrovė „Lietuviškas medus“ išsiųs pirmąją 10 tonų medaus siuntą į Japoniją.

Rugsėjo pradžioje ši bendrovė pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl lietuviško medaus tiekimo su Japonijos bendrove „Akitaya Honten“ (bitininkystės produkcijos platintoja Japonijoje).

Lietuvos bendrovė turi galimybių eksportuoti iki 300 tonų medaus ir tikisi, kad ateityje prekybos su Japonija apimtys didės.

Lietuva turi leidimus į Japoniją eksportuoti pieną, žuvį, kiaušinius, paukštieną, jautieną, tačiau medus iš Lietuvos tekančios saulės šalį pasieks pirmą sykį.

Iki šiol daugiausia medaus buvo eksportuojama į Latviją, Lenkiją, Estiją, Olandiją, Prancūziją – pirmąjį šių metų pusmetį išvežta 275 tonos medaus. 2017 metais iš Lietuvos eksportuota 973 tonos medaus, daugiausia į Estiją (233 t), Vokietiją (207 t), Lenkiją (142 t), Prancūziją (120 t). Kasmet Lietuvoje prisukama apie 4 tūkst. t medaus.

Europos Komisijos duomenimis, pernai iš ES į Japoniją eksportuojamo medaus vidutinė kaina buvo 5,5 Eur už kilogramą.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausį – liepą, visas Lietuvos eksportas į Japoniją siekė 180,4 mln. Eur, importas – 25,7 mln. Eur. Per visus 2017 m. eksportas ir importas buvo atitinkamai 118,4 mln. Eur ir 38,5 mln. Eur.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais. Klubo vizija Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis

Rusniškiai nesiliauja stebinę: estakados darbininkams numezgė vilnones kojines

Ketvirtadienį estakadą tiesiančios statybų bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai ant sumontuoto sijų karkaso iškėlė pabaigtuvių vainiką. Ta proga Rusnės salos moterys numezgė statybininkams šiltas vilnones kojines. „Tądien estakados darbininkai užkėlė penkias paskutiniąsias sijas iš 170-ies, todėl norėjome juos pradžiuginti pietumis, šiltomis kojinėmis. Juk kelio ruožas bus rekonstruojamas ir žiemą, todėl norime, kad estakados vyrai būtų šiltai aprengti. Jei reikės numegsime ir pirštines”, – apie šią staigmeną pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Tai ne pirmasis siurprizas darbininkams iš Rusnės salos gyventojų. Dar

Pirmadienio rytas ne visiems Šilutėje buvo geras

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai su specializuotų padalinių vadovais, Šilutėje surengė reidą. Spalio 22-osios rytą nuo 7.10 iki 9.00 val. Tilžės ir Žemaičių Naumiesčio gatvių sankryžoje, Cintjoniškių ir Geležinkelio, Rusnės ir Tulpių, Žalgirio ir Tulpių, Klaipėdos ir Pramonės, Klaipėdos ir Aukštumalės gatvių sankryžose policijos pareigūnai tikrino vairuotojų blaivumą, kaip jie laikosi eismo taisyklių. Pareigūnus labai nustebino, kai Klaipėdos gatvėje sustabdžius maršrutinį autobusą ,,Kintai – Šilutė“,  paaiškėjo, kad autobusą vairuoja vyras, neturintis teisės vairuoti tos

Artimųjų kapams lankyti turėsime dvi laisvas dienas?

Seimas siūlo lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi projekto iniciatoriai. Po pristatymo