„Lietuvininkų vilties“ premijos laureatas A. Sirtautas, anot jį pasveikinusios mokytojos S. Tamašauskienės, – „rakštis subinėj“
Andrių Sirtautą sveikina valdžios žmonės.
Atsiprašome skaitytojų – už viešojoje erdvėje nederamą žodį, kurį apdovanojimo ceremonijoje ištarė viena jauna politikė, beje, lituanistė mokytoja…
Lapkričio 13 d. minint Pasaulinę jaunimo dieną Šilutės rajone pasveikinamas tų metų „Lietuvininkų vilties“ premijos laureatas. Šiemet „Lietuvininkų vilties“ premija įteikta 16-ą kartą. Šis šventinis renginys nebuvo panašus į ankstesnius…
„Lietuvininkų vilties“ premiją sudaro laureato diplomas, statulėlė ir 850 Eur premija. Laureatams teikiama klaipėdiečio dailininko Vytauto Baransko sukurta statulėlė, simbolizuojanti lietuvininkų viltį – Pamario krašto akmenį šaknimis apsivijęs iš žalvario išlietas ąžuolas su auksiniu lapu. Ant akmens esančioje žalvario plokštelėje įrašoma, kam ši statulėlė paskirta.
Šešioliktasis
Šešioliktuoju „Lietuvininkų vilties“ premijos laureatu pripažintas Šilutės r. vaikų meno mokyklos Dailės skyriaus mokytojas Andrius Sirtautas. Jis taip pat puse darbo krūvio dirba apipavidalintoju F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje. Būtent biblioteka ir pristatė A. Sirtauto kandidatūrą šiam apdovanojimui. Teikėjai kandidatą apibūdina taip: „Andrius Sirtautas – daugelio darbų autorius ir iniciatorius. Jo užmačioms nėra ribų. Jis ne tik kuria miestui, bet ir organizuoja savo darbų parodas, kurios nepalieka abejingų. Vaikams, paaugliams, vyresniajam jaunimui A. Sirtautas ne tik profesionalus, gabus mokytojas, bet ir jų švietėjas, įkvėpėjas, bičiulis – padrąsinantis, palaikantis, pamokantis. Jaunai asmenybei – tai autoritetas, kuriuo jie gali sekti, iš kurio gali mokytis“.
Andrius Sirtautas su šeima: žmona Asta, sūnumis Motiejumi, Astijumi, Jurgiu.
Ne taip, kaip visada
Šešioliktas „Lietuvininkų vilties“ premijos įteikimo šventinis renginys išsiskyrė iš visų prieš tai kada nors vykusių. Laureato nesveikino „Lietuvininkų vilties“ premijos skyrimo komisijos pirmininkas, kuris įprastai paskelbia komisijos sprendimą ir įteikia premiją.
Laureatą sveikino ir premiją įteikė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis kartu su Seimo Pirmininko pavaduotoju Kęstu Komskiu, Seimo nariu Artūru Skardžiumi.
Meras palinkėjo jaunimui idėjų, veiklumo, atrasti savą vietą gyvenime, kvietė jaunimą grįžti į Šilutę, o laureatui dėkojo už nuoširdų darbą su jaunimu. Padėkojęs ir už politikų šaržus, laureatui įteikė didžiulį butelį šampano ir patikino, kad mero vaišinti nereikės…
Seimo vicepirmininkas K. Komskis palinkėjo laureatui likti visuomet jaunatviškam, džiaugsmingam, kūrybingam, mylimam ir gerbiamam. Seimo narys Artūras Skardžius pasidžiaugė, kad Andriaus Sirtauto ir jo mokinių darbai teikia Šilutei „savito šarmo“.
Taip pat sveikino: Šilutės r. vaikų meno mokyklos kolektyvo vardu – laikinai vadovo pareigas einantis Arnoldas Milukas, Vydūno gimnazijos, Šilutės H. Šojaus muziejaus, vaikų darželio „Pušelė“, Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnybos atstovai, gausus bibliotekininkų būrys, mokiniai, artimieji, draugai, „Lietuvininkų vilties“ premijos laureatai.
Bene savičiausiai pasveikino lituanistė gimnazijos mokytoja, Šilutės r. savivaldybės tarybos narė Sandra Tamašauskienė: „Andriau, Tu Šilutėje pas mus esi kaip rakštis. Paprašysiu visus rafinuotos kalbos mylėtojus užsikišti ausis – … kaip rakštis subinėj. Su tuo ir sveikinu – su lietuvininkų rakšties premija“.
Bibliotekininkių gėlės Andriukui.
Tiesiog menininkas
Laureatas savo kalbą perskaitė iš lapo: „Turėjau būti fizikas. 12 klasėje pasirinkimo dieną pasakiau tėvui, kad būsiu menininkas. Tėvas užsidarė trims dienoms virtuvėje ir kūrė sūnaus profesinio perorientavimo planą. Mano tėvas yra teisingas žmogus. Jo gyvenimo svajonė yra turėti namą, džipą, tvenkinį su vandens lelijomis ir du vaikus: mergaitę ir berniuką. Bet jam nepasisekė. Sūnus tapęs menininku tapo neteisingu. Gauti premijos nesitikėjo, nes visos idėjos yra jo mokinių. Galvojau, kad premiją gaus teisingi tėvų valiai paklūstantys jaunuoliai, kurie negriauna rajono, visos Lietuvos, tėvų svajonių.
Man niekada nekilo mintis gyventi ne Šilutėje. Menininkui Šilutė yra idealus kraštas. Kur kitur galėsi per 3 mėnesius perpiešti kelis kartus rinkiminius plakatus. Paskui tuos pinigus gali išleisti puošti miestui, nes miesto puošybai skirtos lėšos išleidžiamos olandiškiems gėlynams arba labai teisingiems projektams, kaip Šilutės „valdovų rūmai“. Jie yra tiek pat gyvi, kaip mano tėvo svajonių prūdelis, kuriame trykšta „Litorinoje“ pirktas krioklys, pūškuoja butaforinė antis.
Man Šilutėje yra labai įdomu. Žmonės, kurie jaudinasi dėl krašto, yra išvadinami rėksniais. Devintą kartą per 5 metus yra mažinami mano kolegų atlyginimai. Svarbiausiu kultūros renginiu yra pripažintas Žuvienės virimo čempionatas. (Tarp kitko, gerb. Andrius Sirtautas treti metai yra samdomas Žuvienės virimo čempionato apipavidalintojas – red. Pastaba.) Kultūros renginių ir jų plakatų vertinimo komisijai didžiausią įtaką turi Savivaldybės agronomai ir valytoja, jų nuomonė kūrėjui yra gyvybės ar mirties klausimas…“
Kreipiuosi į čia sėdintį jaunimą: tegul mūsų krašte būna daugiau neteisingo, daugiau nedėkingo, daugiau kandidatų į „Lietuvininkų vilties“ premiją. Jūs tiesiog tai galite. O tada aš galėsiu būti tuo, kuo norėjau būti – tiesiog menininkas, kuris myli šitą kraštą“.
Perskaitęs savo kalbą, nominuotasis „Lietuvininkų vilties“ premijos laureatas A. Sirtautas beveik iki žemės nusilenkė valdžiai.
Po iškilmingos dalies koncertavo jaunimo grupė iš Klaipėdos „Sirupas“.
Laima PUTRIUVIENĖ
Tai jau „rakštis s…“ apdovanoja mūsų uždirbtais pinigais, o tas jaunuolis, į subrendusį elgesiu nepanašus, išsityčioja krašto žmones sulyginęs su maža valdžiuke. Pasiputeli, premija yra krašto žmonių o ne kokios valdžios asmeninė iš savo kišenės. Neberkite kiaulėms perlų… Pamoka Šilutes rajono žmonėms.
Jonė, siūlau dar kartą be emocijų perskaityti laureato pasisakymą ir suprasit, kad jis be tos premijos galėtų dar n metų gyventi ir kurti, o va rajono ir seimo šulai be tokio renginio kaip žuvys po ledu. Nes nieko naudingo nedaro tik blaškosi ir ale veiklą demonstruoja. Gal jiems amžini rinkimai?
Trumpas protas, trumpais keliukais veda…
Paskaičius komentarus atrodo, jog žmonės daugiau 10 klasių prie ruso nesugebėjo pabaigti.
Rakštis subinėj, tai rakštis šilutės valdžiai, rakštis tiems, kuriems nereikia menininkų, kuriems nereikia mąstančių žmonių. Kad ir kaip graudžiai juokinga, tai yra tiesa… Net pats laureatas pabrėžė, jog per 5 metus jau 9 kartą mažinami atlyginimai.
Jeigu toliau tikite, jog mokytoja turėjo ką kitą omeny ir Andrius nevertas šitos premijos, tai eikit ir mokykit, eikit ir kurkit.. jūs viską geriau sugebate. JŪS PLAKTUKAIS PER STALA MUŠT TEMOKAT IR ŠAUKT: KALTAS!
Atsimerkit 🙂
Buvau salėje ir mačiau cirką, tačiau vargu ar tik Sirtautas jį bus surežisavęs… Blogų „draugų“ turite,laureate. Toks susireikšminimas, vargeli… Toji mūsų valdžiukė tai tokia, kaip Sandra pasirodė.Ji gi iš valdžios. Tarybos narė, konservatorių lyderė, dar į Seimą ruošias. Man gėda už tai, ką pamačiau ir išgirdau.
Nu čia chebra jau pravalas.
Anekdotas. Politikas scenoj sako: „Tamsu kaip negro užpakaly“. Iš salės: „Malonu turėti reikalų su visur buvusiu“.
Pernai šitą premiją saviškiams prieš rinkimus tuščioj salėj įdavė, šiemet – cirkas. Nėra ką apdovanoti, nemėtykit pinigų ir nepagerbinėkit tų, kurie to neverti. Premijai skirti mokesčių mokėtojų pinigai.
Vienas garsus jumoristas pasakė: „Į gyvenimą žiūrėk šviesiomis akimis, o užmynęs ant grėblio mėgaukis „fejerverkais“… Skiriu Andriui ir Sandrai.
Jau šikart scenoje tai Sirtautas su Tamašauskiene už blogąją Silutės valdzią labiau apsijuoke. Štai jums Nepriklausomos Lietuvos du PEDAGOGAI – scenoje. Tautinės mokyklos elitas… Tegul eina rakščių iš s… rinkti. Tai matyt ir temoka.
tai jeigu taip viešai elgiasi du geri mokytojai – laureatas ir politikė, ką daro blogi?
Vakar tautos didvyris – šiandien „tautos“ priešas
Kas buvo tame vakare, tas suprato daugiau. Nei jis tautos priešas, nei didvyris. Vyriokas susimovė: kritikuok tu tą valdžiukę kiek nori, kur nori, bet šįkart tai padarė ne vietoj ir nelaiku. mes atėjom jo pagerbti. Plojom atsistoję, O jis visą dėmesį į tą valdžiukę. Mums atsuko nugarą. Premija yra nuo rajono žmonių,. mes nenusipelnėme Andriaus atsuktos nugaros, mes nusipelnėme jo paprasto „ačiū’. Šito nesulaukėme. Ir baikime aiškintis. Nusibodo.
F1: Savitas š’armas 3K – tatai laurai sirupe šlipsnūs, 3regalai-pribuvėjai (menai apsidarę juodai) skradžiai komiški.
F2: Nevarykite Lietuvininkų vilties į medį – gilių atžalų mažai nepasirodys kai norėsite šešėlyje jajas pasidėti.
F3: Viltis lietuvininkuose – Andrius tautoje.
na tikrai ,beveik kaip koks Katleris Sirtautas bande pasisakyti. O veliau kazkaip „suliudau“. Ka visa ta jo kalba is tikro nesa ? Gal geri,humora,gera nuotaika ar gilia prasme ? Ne.Tai tik bandymas ,pasitaikius TOKIAI progai,pazeminti kitus sios premijos laureatus , savivaldybes darbuotojus ir politikus. Bandymas pasikelti ir susireiksminti kitu zmoniu saskaita. As net nezinojau,tiesa sakant,kad padarius keleta dailes darbeliu ir sumerkus pludes i Sysa,galima tapti „tautos mokytoju ir tiesos neseju“. Ai,teisybe,jis dar kartais savo feisbuko paskyroje is ko nors pasitycioja. Na tai visi pradekime tyciotis vieni is kitu, rodykime pirstais vieni i kitus kokie esame netikeliai, zeminkime vieni kitu pasiekimus ir atliktus darbus, ir ziurekime kaip Siluteje gyventi darosi smagiau.Na tikru tikriausia “ Silutes viltis“. Abejoju ar sia premija reikia ir toliau iteikineti,jeigu beliko ja iskisti bet kam.
Kazin kaip jauciasi kiti sios premijos laimetojai,kai i ju gretas pateko sis didis menininkas ? Ar tik ne kaip slapiu skuduru gave per veida ? Nesakau,kad Sirtautas blogas,as tik nezinau kuom jis geras. Ir jeigu jau nera verto nominacijai zmogaus Silutes mieste,tai kodel negalima perzvelgti visa rajona?
Prieš keletą dienų perskaitęs Sirtauto kalbą, maloniai nudžiugau – supratau, kad Šilutė dar turi vilties, kol joje gyvena atviri, modernūs, ironiški ir svarbiausia LAISVI žmonės, nebijantys kalbėti. Šis straipsnis parodė, kad vis dėl to to modernumo ir kalbos laisvės vis dėl to trūksta.. O komentatoriams – mokytojai ir turi būti tokie – drąsūs. Kritikuojat Sandrą už žodį „subinė“, kai tuo pat metu užsimerkiat ir ignoruojat visiems gerai žinomus „mylimų“ politikų žygius ir leksiką, bet, oi atsiprašau, apie juos juk galima kalbėti tik pusbalsiu, kad niekas neišgirstų. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu.
Nekultūra,pagieža, silpnumas užgožė bet kokią Viltį…
Ne tik „Lietuvininkų vilčiai“ tinka: silpni – keršija, protingi – atleidžia, laimingi – džiaugiasi.