Lietuvininkų kulinarinės paslaptys įamžintos knygoje

Kovo 19 d. įvyko vietos veiklos grupės (VVG) „Pagėgių kraštas“ konferencija „Leader“ metodo įgyvendinimas Pagėgių krašte“. Renginio metu pristatyta receptų knyga „Pagėgių krašto lietuvininkų valgiai“. Pagrindinė knygos sudarytoja – Pagėgių kultūros centro etninės kultūros specialistė Aksavera Mikšienė.

Konferencijos „Leader“ metodo įgyvendinimas Pagėgių krašte“ dalyviams padovanota po kulinarinio paveldo leidinį.

Degustavo lietuvininkų valgius
Konferencija vyko Vilkyškių bendruomenės salėje. Dalyviai aptarė „Leader“ metodo reikšmę Pagėgių kraštui, padėkojo šio laikotarpio projektų vykdytojams. Konferencijoje dalyvavo svečių iš Žemės ūkio ministerijos, Druskininkų, Pakruojo, Tauragės, Šilutės VVG atstovai.
Aktyviausia 2007–2013 m. projektų vykdytoja pripažinta Pagėgių savivaldybės administracija. Antras pagal aktyvumą – Pagėgių savivaldybės kultūros centras. 2007–2013 m. laikotarpiu kultūros centro darbuotojai įgyvendino penkis projektus, kurie susidėjo iš daugybės įvairiausių renginių. Tai kelerius metus iš eilės įgyvendintas projektas „Tradicijų pynė pagal Vydūną“, „Senųjų tradicijų atgaivinimas organizuojant mugę Rukuose“, „Piliakalnių legendos atgyja“, „Kai praeitį susigrąžinam“. Taip pat deramai prisidėta prie Pagėgių bendruomenės įgyvendinto projekto „Dvarų atodangos“.
LR žemės ūkio ministerijos padėkos raštais buvo pagerbtos Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir pavaduotoja Danutė Bardauskienė. Tokią pat padėką gavo Mociškių kaimo bendruomenės pirmininkas Darius Tamulis. Pertraukos metu konferencijos dalyviai degustavo lietuvininkų valgius.

Knygoje „Pagėgių krašto lietuvininkų valgiai“ publikuojami A. Mikšienės surinkti receptai.

96 receptai
Šių patiekalų receptai įamžinti VVG „Pagėgių kraštas“ lėšomis finansuotame leidinyje „Pagėgių krašto lietuvininkų valgiai“. Pristatydama naująją knygą ir prisimindama kulinarinio paveldo išsaugojimo istorijos pradžią, A. Mikšienė priminė, kad viskas prasidėjo nuo moliūgų sirupo recepto, kurį jai atskleidė Hildegard Spalvienė. Vėliau iš šios moters etninės kultūros specialistė sužinojo dar apie 50 įvairiausių kulinarinio paveldo patiekalų receptų. Taip ir kilo idėja juos įamžinti.
A. Mikšienė pradėjo domėtis Pagėgių krašte gyvenusių lietuvininkų mitybos ypatumais. Ji vyko pas šeimininkes, kurios receptus sužinojo iš savo giminaičių, kulinarines žinias perduodavusių iš kartos į kartą. Autentiški receptai pateikti naujajame leidinyje ir įrašyti diktofonu.
Knygoje apie Pagėgių krašto lietuvininkų valgius pateikti 96 receptai, kuriais pasidalijo H. Spalvienė, Ona Paldavičienė, Edita Svarienė, Irmgard Gerulytė, Zita Bergner.
Leidinyje prie aprašytų patiekalų pateiktos ir kai kurių valgių nuotraukos.
Išleis dar vieną
Pristatymo metu A. Mikšienė dėkojo pagėgiškėms, kurios prisidėjo įamžinant senuosius lietuvininkų valgius ir juos pagaminusios nufotografavo. Ji dėkojo Ilonai Meirei, Ritai Vidraitei, Svetlanai Jašinskienei, Vitalijai Golovko.
„Receptus renku jau daugelį metų. Pamenu, dar net Pagėgių kultūros centre nedirbau, bet sutikusi senyvo amžiaus šio krašto gyventoją būtinai paklausdavau ją apie kulinarinį paveldą. Pas receptų pateikėjus tekdavo dažnai apsilankyti, mat ir po pokalbio jie prisimindavo vis kažką naujo. Džiugu, kad pateikusieji gaminių receptų yra šio krašto senbuviai, tad perduodamos žinios yra autentiškos“, – sakė A. Mikšienė.
Jos veikla saugant kulinarinį paveldą nenutrūks, nes kitam jos projektui Kultūros ministerija jau skyrė 4,5 tūkst. Eur finansavimą. Šios lėšos bus panaudotos dar vienai panašiai knygai išleisti, mat pirmajame leidinyje nesutilpo visi A. Mikšienės surinkti autentiškų šio krašto patiekalų receptai.
Planuojama kartu su antru kulinarinio paveldo leidiniu įrašyti ir kompaktinę plokštelę, kurioje bus receptų pateikėjų pasakojimai. Šis originalus sprendimas turėtų būti ir patogus, mat knygoje aprašytus patiekalus bus galima gaminti klausantis įrašo iš kompaktinės plokštelės.

Simonas SKUTULAS

Hits: 72

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite