Lietuvininkų kulinarinės paslaptys įamžintos knygoje

Kovo 19 d. įvyko vietos veiklos grupės (VVG) „Pagėgių kraštas“ konferencija „Leader“ metodo įgyvendinimas Pagėgių krašte“. Renginio metu pristatyta receptų knyga „Pagėgių krašto lietuvininkų valgiai“. Pagrindinė knygos sudarytoja – Pagėgių kultūros centro etninės kultūros specialistė Aksavera Mikšienė.

Konferencijos „Leader“ metodo įgyvendinimas Pagėgių krašte“ dalyviams padovanota po kulinarinio paveldo leidinį.

Degustavo lietuvininkų valgius
Konferencija vyko Vilkyškių bendruomenės salėje. Dalyviai aptarė „Leader“ metodo reikšmę Pagėgių kraštui, padėkojo šio laikotarpio projektų vykdytojams. Konferencijoje dalyvavo svečių iš Žemės ūkio ministerijos, Druskininkų, Pakruojo, Tauragės, Šilutės VVG atstovai.
Aktyviausia 2007–2013 m. projektų vykdytoja pripažinta Pagėgių savivaldybės administracija. Antras pagal aktyvumą – Pagėgių savivaldybės kultūros centras. 2007–2013 m. laikotarpiu kultūros centro darbuotojai įgyvendino penkis projektus, kurie susidėjo iš daugybės įvairiausių renginių. Tai kelerius metus iš eilės įgyvendintas projektas „Tradicijų pynė pagal Vydūną“, „Senųjų tradicijų atgaivinimas organizuojant mugę Rukuose“, „Piliakalnių legendos atgyja“, „Kai praeitį susigrąžinam“. Taip pat deramai prisidėta prie Pagėgių bendruomenės įgyvendinto projekto „Dvarų atodangos“.
LR žemės ūkio ministerijos padėkos raštais buvo pagerbtos Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ir pavaduotoja Danutė Bardauskienė. Tokią pat padėką gavo Mociškių kaimo bendruomenės pirmininkas Darius Tamulis. Pertraukos metu konferencijos dalyviai degustavo lietuvininkų valgius.

Knygoje „Pagėgių krašto lietuvininkų valgiai“ publikuojami A. Mikšienės surinkti receptai.

96 receptai
Šių patiekalų receptai įamžinti VVG „Pagėgių kraštas“ lėšomis finansuotame leidinyje „Pagėgių krašto lietuvininkų valgiai“. Pristatydama naująją knygą ir prisimindama kulinarinio paveldo išsaugojimo istorijos pradžią, A. Mikšienė priminė, kad viskas prasidėjo nuo moliūgų sirupo recepto, kurį jai atskleidė Hildegard Spalvienė. Vėliau iš šios moters etninės kultūros specialistė sužinojo dar apie 50 įvairiausių kulinarinio paveldo patiekalų receptų. Taip ir kilo idėja juos įamžinti.
A. Mikšienė pradėjo domėtis Pagėgių krašte gyvenusių lietuvininkų mitybos ypatumais. Ji vyko pas šeimininkes, kurios receptus sužinojo iš savo giminaičių, kulinarines žinias perduodavusių iš kartos į kartą. Autentiški receptai pateikti naujajame leidinyje ir įrašyti diktofonu.
Knygoje apie Pagėgių krašto lietuvininkų valgius pateikti 96 receptai, kuriais pasidalijo H. Spalvienė, Ona Paldavičienė, Edita Svarienė, Irmgard Gerulytė, Zita Bergner.
Leidinyje prie aprašytų patiekalų pateiktos ir kai kurių valgių nuotraukos.
Išleis dar vieną
Pristatymo metu A. Mikšienė dėkojo pagėgiškėms, kurios prisidėjo įamžinant senuosius lietuvininkų valgius ir juos pagaminusios nufotografavo. Ji dėkojo Ilonai Meirei, Ritai Vidraitei, Svetlanai Jašinskienei, Vitalijai Golovko.
„Receptus renku jau daugelį metų. Pamenu, dar net Pagėgių kultūros centre nedirbau, bet sutikusi senyvo amžiaus šio krašto gyventoją būtinai paklausdavau ją apie kulinarinį paveldą. Pas receptų pateikėjus tekdavo dažnai apsilankyti, mat ir po pokalbio jie prisimindavo vis kažką naujo. Džiugu, kad pateikusieji gaminių receptų yra šio krašto senbuviai, tad perduodamos žinios yra autentiškos“, – sakė A. Mikšienė.
Jos veikla saugant kulinarinį paveldą nenutrūks, nes kitam jos projektui Kultūros ministerija jau skyrė 4,5 tūkst. Eur finansavimą. Šios lėšos bus panaudotos dar vienai panašiai knygai išleisti, mat pirmajame leidinyje nesutilpo visi A. Mikšienės surinkti autentiškų šio krašto patiekalų receptai.
Planuojama kartu su antru kulinarinio paveldo leidiniu įrašyti ir kompaktinę plokštelę, kurioje bus receptų pateikėjų pasakojimai. Šis originalus sprendimas turėtų būti ir patogus, mat knygoje aprašytus patiekalus bus galima gaminti klausantis įrašo iš kompaktinės plokštelės.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite