Lietuviai kviečiami sodinti milijoną ąžuolų

Socialinė iniciatyva „Milijonas ąžuolų Lietuvai” kviečia kiekvieną lietuvį stiprinti savo šaknis, tvirtinti ryšį su Lietuva ir pasodinti po ąžuolą.

„Suvokiame ar ne, tačiau mūsų gyvenimus veikia matomi ir nematomi saitai su Lietuvos žeme, protėvių dvasia, tradicijomis, kalba. Ąžuolų sodinimo idėja skirta stiprinti kiekvieno lietuvio ryšį su savim, gimtuoju kraštu, skatinti bendrystę. Tikiu, kad sodinant iš lietuviškų gilių daigintus ąžuoliukus, tas ryšys juntamai sustiprės, o socialinė iniciatyva „Milijonas ąžuolų Lietuvai“ išaugs į judėjimą, kuris apims visą šalį, sujungs žmones vieningai veiklai – ąžuolų sodinimui. Sodinant ąžuolus siekiame, kad kiekvienas būtų pasodintas sąmoningai ir susikaupus, su gražiais palinkėjimais augalui, žemei ir tautai,“ – sako vienas iš projekto organizatorių Laimonas Daniliauskas.

Ankstesniais metais Lietuvoje pasodinę keletą šimtų ąžuolų –  net 111 ąžuoliukų skleidžia savo lapijas Angelų kalvoje, Trakų rajone, kiti  Vilniuje – projekto organizatoriai teigia, kad didžiausi darbai prasidės tada, kai bus išauginta pakankamas kiekis ąžuolų iš Lietuvoje surinktų gilių. Tai ilgametis projektas, prie kurio kviečiami jungtis ir pavieniai asmenyss, ir įstaigos, ir bendruomenės, taip pat užsienyje gyvenantys tautiečiai.

Iniciatyvos savanoriai giles rinks ir į konteinerius sodins rudenį, o šį pavasarį ketina pasodinti kelis tūkstančius ąžuolų įvairiose Lietuvos vietose: Dūkštų ąžuolyne, Melkio bendruomenėje, Pilaitėje, Naujoje Vilnioje, Molėtuose, Anykščiuose, Utenoje ir daugelyje kitų miestų ir rajonų.

Visi pasodinti ąžuolai bus registruojami į specialų visos Lietuvos registrą ir skaičiuojami, bus sukurtas jų pasodinimo žemėlapis. Ąžuolai bus sodinami  ir privačiuose, ir savivaldybių ar urėdijų skirtuose plotuose, parkuose, bendruomenių ar įstaigų kiemuose.

Norintys dalyvauti „Milijono ąžuolų Lietuvai“ projekte, galės sodinti tiek savo lėšomis įgytus, tiek projekto organizatorių nupirktus ąžuolus.

Pavasarinė registracija nemokamiems  ąžuolams gauti, vyks iki balandžio 30 d.  internetino  svetainėje www.milijonasazuolu.lt

Norintys gauti nemokamus ąžuolų sudinukus, turi sukurti pasaką, legendą, padavimą ar poemą apie ąžuolus. Vertingiausi kūriniai bus atrinkti knygai „Milijono ąžuolų pasakos ir legendos”, kurią ketinama išleisti šių metų rudenį.

Šių metų  pavasarinis visuotinis ąžuolų sodinimas vyks gegužės 13 d. – Tarptautinės šeimų dienos išvakarėse.

Projektą “Milijonas ąžuolų Lietuvai” organizuoja ne pelno siekianti organizacija VšĮ “Milijonas ąžuolų”. Jis finansuojamas organizacijų ir privačiomis rėmėjų lėšomis. Taip pat galima prisidėti neatlygintinais darbais ir natūra: ąžuoliukais, transportu, mediena kuoliukams, pasodintų medžių priežiūra, projekto viešinimo ir dizaino darbais.

Daugiau informacijos suteiks Aurelija Martūnienė tel. 8 612 42 241, Birutė Jakučionytė tel.: 8 618 12 181, el. p. milijonasazuolu@gmail.com.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po