Lietuva Kovo 11-ąją: 1990 metais ir dabar

Kaip pasikeitė Lietuva nuo istorinių 1990-ųjų, kai Kovo 11-ąją naujai išrinkta Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos?

Nemažai pokyčių iš karto buvo matyti plika akimi: atsivėrus sienoms, žmonės ne tik ėmė patys daugiau keliauti, bet ir sulaukė užsienio turistų. Iki pandemijos jų skaičius pasiekė 2 mln. per metus. Vis daugiau šalies jaunuolių kasmet praveria užsienio universitetų duris.

Lietuviai vyko ne tik studijuoti, bet ir dirbti. Tūkstančiai išvykusiųjų negrįžo ir susikūrė gyvenimą svetur.

1990 metais Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų (iš jų 68,5 proc. mieste, 31 proc. kaime). Dabar Lietuvoje gyvena 2,7 mln. gyventojų. Daugiausia iš jų – 59 metų.

Pailgėjo vidutinė būsimo gyvenimo trukmė. 1990 m.  – 71,8 metai (vyrų – 66,9 metai, moterų – 76,3 metai). 2019 metais vidutinė gyvenimo trukmė pasiekė 76,43 metus (moterų – 81 metai, vyrų – 71,5 metai).

Iš Lietuvos 1990 metais į kitas Sovietų Sąjungos respublikas išvyko 19,8 tūkst. gyventojų, į užsienį – 3,7 tūkst. 2020 metais iš Lietuvos išvyko 23,1 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų.

1990 metais Lietuvoje buvo 1,4 mln. darbininkų ir tarnautojų, daugiausiai žmonių dirbo pramonėje (29,8 proc.), žemės ūkyje – 17,8 proc. šalies dirbančiųjų. 2020-aisiais Lietuvoje užimtų gyventojų buvo 1,3 mln. (užimtumo lygis 57 proc.), iš jų – 155 tūkst. dirbo savarankiškai.

2020 metais mėnesinis bruto darbo užmokestis pasiekė 1421 eurų (neto 967 eurai). 1990 metais atlyginimai buvo mokami rubliais. Tada vidutinis atlyginimas siekė 283 rublius.

Didžiausius atlyginimus 1990 metais gaudavo dirbantieji kreditavimo ir valstybinio draudimo sektoriuose (399 rubliai), taip pat valdyme (310 rublių), mokslo įstaigose (332 rubliai), mažiausius – kultūros darbuotojai (175 rubliai). Beje, didesniais už vidutinius atlyginimus galėdavo pasigirti troleibusų vairuotojai (352 rubliai) ir dirbantys statybose (396 rubliai). 2020 metais daugiausiai uždirbdavo (vidutiniškai po 2 tūkst.) aukščiausio lygio vadovai.

1990 metais vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui siekė 217 rublių. Dar apie 776 rublius per metus vidutiniškai žmonės gaudavo pajamų iš asmeninių pagalbinių ūkių (kolūkiečiai – net 3,2 tūkst. rublių).

Ką už šiuos pinigus buvo galima įsigyti?

Antai statistikos duomenimis, kilogramas jautienos tuo metu kainavo 2,24 rublio, dešros ir rūkytos mėsos gaminiai – 4,20 rublio, bulvių kilogramas – 19 kapeikų. Šiuo metu vidutinė jautienos kumpio kaina – 6,64 euro už kilogramą, bulvių – 26 centai.

Kaip tuo metu skelbė statistika, darbininkų ir tarnautojų šeimos vienam nariui per metus vidutiniškai tekdavo po 92 kilogramus mėsos ir mėsos produktų, įskaitant lašinius. Už vidutinį atlyginimą 1990 metais lietuvių šeima galėjo įsigyti 96,8 kilogramus jautienos arba 1,2 tonos bulvių. 2021 metais vidutinės mėnesio algos užtektų nusipirkti 145 kilogramus jautienos arba 3,7 tonas bulvių.

Avalynės pora 1990 metais vidutiniškai kainavo apie 30 rublių, kojinių arba puskojinių pora – 2,3 rublio. 2020 metais vyriškų medvilninių kojinių pora vidutiniškai kainavo 3,19 euro.

Turime daugiau  erdvės gyvenamajame plote. 1995 metais naudingasis plotas vienam gyventojui siekė 20 kvadratinių metrų, 2019 metais – 36,7 kvadratinių metrų.

1990 metais Lietuvoje buvo 6709 parduotuvės, jų plotas siekė 683 tūkst. kvadratinių metrų, o vienos parduotuvės vidutinis plotas buvo 102 kvadratiniai metrai. 2018 metais veikė 16,4 tūkst. parduotuvių, kurių bendras plotas buvo 3,5 mln. kvadratinių metrų.

1990-1991 metais 13 šalies aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studijavo 67,3 tūkst. studentų, 1990-aisiais priimta buvo 13,4 tūkst. studentų, baigė – 9472. 2019–2020 mokslo metų pradžioje šalyje buvo 41 aukštoji mokykla – 19 universitetų ir 22 kolegijos, jose studijavo 106 tūkst. studentų, iš jų universitetuose – 73 tūkst. Šalies universitetuose studijavo 6,2 tūkst. užsienio piliečių, tai sudarė 8,5 proc. visų universitetų studentų. 2018 metais Jungtinėje Karalystėje studijavo 4,1 tūkst., Danijoje – 1,3 tūkst., Lenkijoje – 646, Prancūzijoje – 231 studentas iš Lietuvos.

1990 metais Lietuvoje mokytojų buvo 40,8 tūkst. (17 proc. arba 6,7 tūkst. buvo vyrai).  Statistikos departamento duomenimis, tais metais įsteigta 3,3 tūkst. naujų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei 8,3 tūkst. vietų mokyklose (18 naujų mokyklų). 2018–2019 metais bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų ir vadovų buvo 29 tūkst.

1990 metais Lietuvoje kelių su kieta danga buvo 35 506 kilometrų. 2019 metais kelių su danga ilgis buvo 72 108 kilometrai.

1990 metais 10 tūkst. šalies gyventojų teko 128 lengvieji automobiliai,  2019 metais – 466.

Eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, 1990 metais buvo užfiksuota 5135. Tada buvo sužeista ar žuvo 6424 asmenys. 2020 metais atitinkamai – 2872 ir 3446.

1990 metais degtinės bei likerio buvo parduota 2,8 mln. (dekalitrais), vynuogių vyno – 1,3 mln., alaus – 14 mln. 2019  metais spiritinių gėrimų parduota 2,9 mln. dekalitrų, vyno – 1,7 mln., alaus –  21,6 mln.

1990 metais ligoninėse buvo 46,2 tūkst. lovų, 2019 metais lovų stacionaruose (be slaugos) – 17,7 tūkst.

Gydytojų skaičius 1990 metais – 17 127 (10 tūkst. gyventojų – 45,8 gydytojo). 2018 metų pabaigoje 10 tūkst. gyventojų teko 46 praktikuojantys gydytojai.

Infografikas šia tema: https://infogram.com/kovo-11-oji-1hxj48p3vyyoq2v?live

 

Pateikė Lietuvos statistikos departamento
Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyrius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite