Lietuva Kovo 11-ąją: 1990 metais ir dabar

Kaip pasikeitė Lietuva nuo istorinių 1990-ųjų, kai Kovo 11-ąją naujai išrinkta Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos?

Nemažai pokyčių iš karto buvo matyti plika akimi: atsivėrus sienoms, žmonės ne tik ėmė patys daugiau keliauti, bet ir sulaukė užsienio turistų. Iki pandemijos jų skaičius pasiekė 2 mln. per metus. Vis daugiau šalies jaunuolių kasmet praveria užsienio universitetų duris.

Lietuviai vyko ne tik studijuoti, bet ir dirbti. Tūkstančiai išvykusiųjų negrįžo ir susikūrė gyvenimą svetur.

1990 metais Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų (iš jų 68,5 proc. mieste, 31 proc. kaime). Dabar Lietuvoje gyvena 2,7 mln. gyventojų. Daugiausia iš jų – 59 metų.

Pailgėjo vidutinė būsimo gyvenimo trukmė. 1990 m.  – 71,8 metai (vyrų – 66,9 metai, moterų – 76,3 metai). 2019 metais vidutinė gyvenimo trukmė pasiekė 76,43 metus (moterų – 81 metai, vyrų – 71,5 metai).

Iš Lietuvos 1990 metais į kitas Sovietų Sąjungos respublikas išvyko 19,8 tūkst. gyventojų, į užsienį – 3,7 tūkst. 2020 metais iš Lietuvos išvyko 23,1 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų.

1990 metais Lietuvoje buvo 1,4 mln. darbininkų ir tarnautojų, daugiausiai žmonių dirbo pramonėje (29,8 proc.), žemės ūkyje – 17,8 proc. šalies dirbančiųjų. 2020-aisiais Lietuvoje užimtų gyventojų buvo 1,3 mln. (užimtumo lygis 57 proc.), iš jų – 155 tūkst. dirbo savarankiškai.

2020 metais mėnesinis bruto darbo užmokestis pasiekė 1421 eurų (neto 967 eurai). 1990 metais atlyginimai buvo mokami rubliais. Tada vidutinis atlyginimas siekė 283 rublius.

Didžiausius atlyginimus 1990 metais gaudavo dirbantieji kreditavimo ir valstybinio draudimo sektoriuose (399 rubliai), taip pat valdyme (310 rublių), mokslo įstaigose (332 rubliai), mažiausius – kultūros darbuotojai (175 rubliai). Beje, didesniais už vidutinius atlyginimus galėdavo pasigirti troleibusų vairuotojai (352 rubliai) ir dirbantys statybose (396 rubliai). 2020 metais daugiausiai uždirbdavo (vidutiniškai po 2 tūkst.) aukščiausio lygio vadovai.

1990 metais vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui siekė 217 rublių. Dar apie 776 rublius per metus vidutiniškai žmonės gaudavo pajamų iš asmeninių pagalbinių ūkių (kolūkiečiai – net 3,2 tūkst. rublių).

Ką už šiuos pinigus buvo galima įsigyti?

Antai statistikos duomenimis, kilogramas jautienos tuo metu kainavo 2,24 rublio, dešros ir rūkytos mėsos gaminiai – 4,20 rublio, bulvių kilogramas – 19 kapeikų. Šiuo metu vidutinė jautienos kumpio kaina – 6,64 euro už kilogramą, bulvių – 26 centai.

Kaip tuo metu skelbė statistika, darbininkų ir tarnautojų šeimos vienam nariui per metus vidutiniškai tekdavo po 92 kilogramus mėsos ir mėsos produktų, įskaitant lašinius. Už vidutinį atlyginimą 1990 metais lietuvių šeima galėjo įsigyti 96,8 kilogramus jautienos arba 1,2 tonos bulvių. 2021 metais vidutinės mėnesio algos užtektų nusipirkti 145 kilogramus jautienos arba 3,7 tonas bulvių.

Avalynės pora 1990 metais vidutiniškai kainavo apie 30 rublių, kojinių arba puskojinių pora – 2,3 rublio. 2020 metais vyriškų medvilninių kojinių pora vidutiniškai kainavo 3,19 euro.

Turime daugiau  erdvės gyvenamajame plote. 1995 metais naudingasis plotas vienam gyventojui siekė 20 kvadratinių metrų, 2019 metais – 36,7 kvadratinių metrų.

1990 metais Lietuvoje buvo 6709 parduotuvės, jų plotas siekė 683 tūkst. kvadratinių metrų, o vienos parduotuvės vidutinis plotas buvo 102 kvadratiniai metrai. 2018 metais veikė 16,4 tūkst. parduotuvių, kurių bendras plotas buvo 3,5 mln. kvadratinių metrų.

1990-1991 metais 13 šalies aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studijavo 67,3 tūkst. studentų, 1990-aisiais priimta buvo 13,4 tūkst. studentų, baigė – 9472. 2019–2020 mokslo metų pradžioje šalyje buvo 41 aukštoji mokykla – 19 universitetų ir 22 kolegijos, jose studijavo 106 tūkst. studentų, iš jų universitetuose – 73 tūkst. Šalies universitetuose studijavo 6,2 tūkst. užsienio piliečių, tai sudarė 8,5 proc. visų universitetų studentų. 2018 metais Jungtinėje Karalystėje studijavo 4,1 tūkst., Danijoje – 1,3 tūkst., Lenkijoje – 646, Prancūzijoje – 231 studentas iš Lietuvos.

1990 metais Lietuvoje mokytojų buvo 40,8 tūkst. (17 proc. arba 6,7 tūkst. buvo vyrai).  Statistikos departamento duomenimis, tais metais įsteigta 3,3 tūkst. naujų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei 8,3 tūkst. vietų mokyklose (18 naujų mokyklų). 2018–2019 metais bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų ir vadovų buvo 29 tūkst.

1990 metais Lietuvoje kelių su kieta danga buvo 35 506 kilometrų. 2019 metais kelių su danga ilgis buvo 72 108 kilometrai.

1990 metais 10 tūkst. šalies gyventojų teko 128 lengvieji automobiliai,  2019 metais – 466.

Eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, 1990 metais buvo užfiksuota 5135. Tada buvo sužeista ar žuvo 6424 asmenys. 2020 metais atitinkamai – 2872 ir 3446.

1990 metais degtinės bei likerio buvo parduota 2,8 mln. (dekalitrais), vynuogių vyno – 1,3 mln., alaus – 14 mln. 2019  metais spiritinių gėrimų parduota 2,9 mln. dekalitrų, vyno – 1,7 mln., alaus –  21,6 mln.

1990 metais ligoninėse buvo 46,2 tūkst. lovų, 2019 metais lovų stacionaruose (be slaugos) – 17,7 tūkst.

Gydytojų skaičius 1990 metais – 17 127 (10 tūkst. gyventojų – 45,8 gydytojo). 2018 metų pabaigoje 10 tūkst. gyventojų teko 46 praktikuojantys gydytojai.

Infografikas šia tema: https://infogram.com/kovo-11-oji-1hxj48p3vyyoq2v?live

 

Pateikė Lietuvos statistikos departamento
Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyrius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kryžius primins KGB nukankintas aukas

Vakar (spalio 24 d.) Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Po pamaldų šventoriuje buvo pašventintas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas šios bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti.  Aukštąjį kryžių sumeistravo Plungės krašto kryždirbys Antanas Vaškys, gyvenantis Plokščių kaime. Tinklaraščiui bernardinai.lt jis pasakęs: „Aš darau taip, kaip mūsų patriarchas Svirskis įvedė madą, kai kryžius, koplytstulpis ir skulptūra drožiami iš to paties medžio gabalo. Dauguma meistrų jau dirbame tokiu principu. Nes ir darbai dabar

Šiandien – Lietuvos Konstitucijos diena

Konstitucijos

Šiandien, spalio 25-ąją minime 29-ąsias Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos metines, jau penkioliktą kartą surengtas Konstitucijos egzaminas.  Nugalėtojų laukia specialus Prezidento Gitano Nausėdos įsteigtas prizas, taip pat jie bus apdovanoti Teisingumo ministerijos prizais. Per keturiolika Konstitucijos egzamino gyvavimo metų konstitucines žinias pasitikrino apie 400 tūkst. žmonių – maždaug kas septintas Lietuvos pilietis. Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija (lot. constitutio „nustatymas“) buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.  Tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos

Kas dar paskui Skvernelį?

Demokratų partija „Vardan Lietuvos“. Jau rašėme, kad ją steigia Saulius Skvernelis su bendraminčiais. Ar šilutiškiai iš Regionų partijos pereis į šią partiją? Panašu, kad dar du Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai, priklausantys Regionų partijos Šilutės skyriui, stovi pasirinkimo kryžkelėje… Šilutės rajone tiesiogiai į Seimą išrinktas šiame krašte gimęs, užaugęs ir Šilutėje mokęsis Zigmantas Balčytis jau pasirinko Sauliaus Skvernelio ir bendraminčių komandą Seime, perėjo į jų frakciją ir ketina prisidėti prie Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ steigimo bei stoti į ją. Primename,

Mokinių rudens atostogos pailgės dviem dienomis

rudens atostogos

Visiems mokiniams dviem dienomis pratęsiamos rudens atostogos: tiek, kad po Vėlinių būtų grįžtama į klases praėjus inkubaciniam Covid-19 virusinės ligos laikotarpiui, t. y. septynioms dienoms. Mokinių atostogos prasidės lapkričio 3 d., į mokyklas jie grįš lapkričio 10 d. Anksčiau grįžimas buvo numatytas lapkričio 8 d. Matant blogėjančią situaciją šalyje, rekomenduojama vengti kontaktų, tačiau paprastai per šventines dienas padaugėja susitikimų, žmonės lankosi pas gimines, tuomet auga ir užsikrėtimo tikimybė. Ministerija prašo tėvų sąmoningumo ir pasirūpinti, kad vaikai vengtų nebūtinų susibūrimų. Per

Taip pat skaitykite