Lietaus išpraustos Vainuto Joninės

Vainutas paminėjo didžiausią tradicinę seniūnijos vasaros šventę – Jonines. Šventės organizatoriai pasistengė, kad ji būtų įdomi, išsiskirtų iš kitų, tik oro pasirinkti negalėjo, tad visą kaltę suvertė šventam Jonui Krikštytojui, – esą tai jis taip krikštijąs susirinkusius…

Sveikinimai Jonams, Janinoms ir Rasoms.

Nepaisant gamtos išdaigų, privertusių gūžtis po skėčiais, nosies niekas nenukabino. Sakydamas, kad lietus jį atlydėjo nuo pat Vilniaus, šventėje dalyvavo niekuomet Vainuto Joninių nepraleidžiantis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, kuriam šį kartą niekur vykti nereikėjo, nes pats yra vainutiškis. Svečius pasitiko ir globojo Vainuto bendruomenės pirmininkė Laima Barakauskienė ir Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus.
Iš ryto vyko krepšinio varžybos, vėliau Šv. Jono Krikštytojo atlaidai ir Šilutės kamerinio teatro vaidinimas bei gigantiškų šachmatų turnyras krepšinio aikštelėje. Vakarinė šventės dalis prasidėjo prie paminklinio varpo, šalia bažnyčios. Čia prisiminta Vainuto istorija, apie kurią yra rašęs ir dabartinis meras Vytautas Laurinaitis. Spėliota, iš kur kilęs Vainuto pavadinimas – ar nuo Vainutėlio upelio, ar nuo žodžio „vaina“ (rusiškai – „karas“), nes čia daug kovų būta. O tas kovas simbolizavo 4 šarvuoti riteriai iš Kauno istorinės rekonstrukcijos klubo.
Vainuto klebonas Dainoras Židackas priminė, kad pradėti šventę susirinkta toje vietoje, kur greičiausiai stovėjo senoji medinė Vainuto bažnyčia. Su ta bažnyčia įdomios istorijos būta. Vainute apsilankęs vyskupas Motiejus Valančius pamatė, kad ūkininkai čia turtingi, o bažnytėlė tėra medinė, sudegusios vietoje pastatyta. Sugėdino vyskupas vainutiškius ir tie jau 1869 metais mūriję tą, kuri iki šiol tebestovi. Medinė bažnyčia niekur nedingo, ji buvo išardyta po rąstą. Tie rąstai sunumeruoti ir Ropkojų parapijoje vėl į surinkti. Medinukė ten iki šiol tebestovi. Klebonas taip pat ragino neliūdėti dėl blogo oro ir priimti tai, kaip šventojo Jono Krikštytojo pokštą.
Po keletą dainų sutraukę folkloro ansambliai „Vainuta“ ir rusniškių „Sklada“, vėliau koncertavo didžiojoje šventės scenoje. Įkyriai merkiantis lietus vis dėlto išgąsdino žmones ir į įspūdingą šventės atidarymą jų nedaug teatėjo. Renginio organizatoriai – Senųjų kaimo tradicijų centras, Vainuto seniūnijos bendruomenė su seniūnu V. Mockumi priešakyje pasistengė, kad būtų įdomu ir neįprasta.
Šventė prasidėjo iš Kauno atvykusių riterių, apsuptų Vainuto gimnazijos šokių kolektyvo „Uta“ narių, pasirodymu. Vėliau norintieji galėjo apžiūrėti viduramžišką svečių iš Kauno ginkluotę, pakalbinti juos, kartu nusifotografuoti. Kauno istorinės rekonstrukcijos klubo nariai pasakojo, kad jų ekipiruotė sveria apie 30 kg ir esanti gana tiksliai nukopijuota pagal XV a. pradžios riterių ginkluotę, saugomą įvairiuose Europos muziejuose. Šie šarvai beveik niekuo nesiskiria nuo originalų, tik plieno kokybė daug geresnė.
Scenoje užgrojus Šilutės kultūros ir pramogų centro ansambliui „Karčema“, atėjo laikas dovanoms ir sveikinimams. Meras V. Laurinaitis pajuokavo, kad per atlaidus vainutiškiai bus prastai meldęsi, jeigu taip lyja… Vainuto bendruomenės pirmininkei Laimai Barakauskienei jis padovanojo japoniškojo šermukšnio sodinuką. Anot mero, šis augalas pritaikytas mūsų klimatui, jo uogos valgomos, o bendruomenės pirmininkei belieka surasti vietą šiam sodinukui.

Lietui aprimus, į šventę susirinkusių žmonių padaugėjo.

Seimo narys R. Žemaitaitis pasidžiaugė, kad Vainuto Joninės jam esanti pirmoji proga vasarą iš Seimo išvykti į gamtą. Nieko nelaukęs R. Žemaitaitis pasveikino Jonus ir Janinas.
Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus sakė, kad skirtingai negu ankstesniais metais, šiemet gražiausiai besitvarkančių sodybų ir namų šeimininkų neapdovanos. Atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau jaunimo išvažiuoja, dėmesys sutelkiamas į šiemet susituokusias ir pasilikusias Vainute gyventi jaunas šeimas. Po magnolijos sodinuką seniūnas įteikė Vitalijai ir Pauliui Pietariams, Dovilei ir Audriui Venckams, Laurai ir Algiui Kurmiams bei Monikai ir Ramūnui Birbalams. Gaila, kad ne visos jaunos šeimos lietingą pavakarę susirinko į šventę.
Buvo apdovanoti krepšinio turnyro nugalėtojai. Šiemet Vainuto seniūno prizas atiteko Švėkšnos komandai „Vilkai“.
Sveikinimų maratonas baigėsi Jonų, Janinų ir Rasų pagerbimu. Kiekvienas varduvininkas gavo po ąžuolų lapų vainiką, visi šoko valsą. Šventinę programą pratęsė muzikinių kolektyvų koncertas.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

bibliotekose

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. „Europos šeimoje“ Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite