Liepsnoja pievos

Trečiadienį Paupariuose (Žemaičių Naumiesčio sen.) degė keli hektarai pievų. Kai atvyko iškviesti ugniagesiai gelbėtojai, liepsnos jau laižė pamiškę. Laimė, ugnį pavyko laiku numalšinti. Padegėjų kol kas nenustatyta.

Nors kasdien skambinama pavojaus varpais, kad žolės degintojai kelia pavojų ir sau, ir gamtai, ir apli ūkiniams, tokie gaisrai vis nesiliauja. Šiemet iki kovo 20 d. ugniagesiams degančias pievas teko gesinti per 1200 kartų. Ugnis jau išdegino per 2000 hektarų žemės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dėl žolės ir ražienų deginimo šiemet jau sudegė vienas pastatas. Gyventojų nuostoliai galėjo būti dar didesni, bet 11 pastatų pavyko apsaugoti nuo ugnies.
„Žolės gaisrai pastaruoju metu kartais sudaro beveik 80 proc. visų gaisrų. Juos gesinti nėra paprasta, nes dažnai arti nėra vandens šaltinių. Be to, prie tokių gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėmis ugniagesių mašinomis: automobiliai klimpsta dirvose, gadinama brangi technika, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Operatyvaus valdymo valdybos viršininkas Kęstutis Agintas. – Ugniagesiams neretai ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant“.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vietinės bitės Lietuvoje gali išnykti

Lietuvos mokslininkai vos prieš kelerius metus atrado vietines – lietuviškas – bites, tačiau šiandien joms gresia išnykti. Todėl svarstoma jas saugoti valstybės kontroliuojamuose selekciniuose branduoliuose. Apie tai, kas ir kaip galėtų tapti tokiais selekciniais branduoliais, kas galėtų parengti vietinių bičių išsaugojimo programą, Žemės ūkio ministerijos atstovai Marcinkonyse diskutavo su Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovybe ir mokslininkais. Mokslininkai ištyrė, kad kai kuriuose tradiciškai bitininkaujančiuose bitynuose dar yra apie 45 proc. išlikusių motininių linijų, priklausančių vietinio medunešės

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Žemės ūkis: paverskite savo darbą ekologiškesniu su nauja elektronine įranga

Šalies ūkininkai nėjo ilgą kelią tobulindami ūkininkavimą, ieškodami ekologiškų sprendimų ir geros įrangos. Pagrindinė ir sunkiausia užduotis – palengvinti ūkininkavimą ir ekonomiškiau dirbti.  Šią tinkamo ūkininkavimo užduotį puikiai vykdo UAB „Audrokesta“. Įmonės būstinė yra Šakiuose, su atsarginių detalių parduotuve, eksponuojama nauja ir sena žemės ūkio technika, naujausios gręžimo mašinos, purkštuvai, žemės dirbimo mašinos ir kt. Teikiamos ir logistikos paslaugos. UAB „Audrokesta“ atidarė atsarginių detalių parduotuvę Šiauliuose ir turi tolesnių plėtros planų-su filialais kituose regionuose. UAB „Audrokesta“ taip pat yra vienintelis

Kryžius primins KGB nukankintas aukas

Vakar (spalio 24 d.) Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Po pamaldų šventoriuje buvo pašventintas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas šios bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti.  Aukštąjį kryžių sumeistravo Plungės krašto kryždirbys Antanas Vaškys, gyvenantis Plokščių kaime. Tinklaraščiui bernardinai.lt jis pasakęs: „Aš darau taip, kaip mūsų patriarchas Svirskis įvedė madą, kai kryžius, koplytstulpis ir skulptūra drožiami iš to paties medžio gabalo. Dauguma meistrų jau dirbame tokiu principu. Nes ir darbai dabar

Taip pat skaitykite