Trečiadienį Paupariuose (Žemaičių Naumiesčio sen.) degė keli hektarai pievų. Kai atvyko iškviesti ugniagesiai gelbėtojai, liepsnos jau laižė pamiškę. Laimė, ugnį pavyko laiku numalšinti. Padegėjų kol kas nenustatyta.

Nors kasdien skambinama pavojaus varpais, kad žolės degintojai kelia pavojų ir sau, ir gamtai, ir apli ūkiniams, tokie gaisrai vis nesiliauja. Šiemet iki kovo 20 d. ugniagesiams degančias pievas teko gesinti per 1200 kartų. Ugnis jau išdegino per 2000 hektarų žemės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dėl žolės ir ražienų deginimo šiemet jau sudegė vienas pastatas. Gyventojų nuostoliai galėjo būti dar didesni, bet 11 pastatų pavyko apsaugoti nuo ugnies.
„Žolės gaisrai pastaruoju metu kartais sudaro beveik 80 proc. visų gaisrų. Juos gesinti nėra paprasta, nes dažnai arti nėra vandens šaltinių. Be to, prie tokių gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėmis ugniagesių mašinomis: automobiliai klimpsta dirvose, gadinama brangi technika, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Operatyvaus valdymo valdybos viršininkas Kęstutis Agintas. – Ugniagesiams neretai ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant“.

„Pamario“ inf.