Liberalų sąjūdis pasigenda Šilutėje proveržio

Trečiadienį Šilutės r. savivaldybėje LR Liberalų sąjūdžio Šilutės skyrius surengė spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Eugenijus Gentvilas, Šilutės skyriaus pirmininkas Algirdas Gečas, kai kurie kiti skyriaus nariai. Paskelbtas kreipimasis į krašto bendruomenę.

Į svečius atvykęs Eugenijus Gentvilas pastebėjo, kad rajonų savivaldybėse pasitenkinama įprastais, kaip jis pats pavadino, rutininiais darbais. „Sudėliosime, sutvarkysime tai, kas yra privalu. Kitais žodžiais tariant, lyg rankas ryte nusiplauti ar dantis išsivalyti. O kokių realių proveržių aš nematau daugumoje savivaldybių. Praėjo beveik treji metai nuo šios savivaldos kadencijos pradžios. Pergalvojau ir matau tokius aiškesnius proveržius vos keliose savivaldybėse, kuriose atsirado strategija ar misija“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Jis pridūrė, kad Šilutės krašte reikia ryškiau plėtoti turizmo strategiją. Jo nuomone, daugelyje savivaldybių ar dėl lėšų, ar dėl idėjų stokos nėra strateginio proveržio, o pasitenkinama einamųjų reikalų tvarkymu. „Šilutė yra pakliuvusi į pilkąją zoną, kuri neprasiveržia turėdama tiek architektūriškai, istoriškai, tiek gamtiškai didelę vertę ir išskirtinumą Lietuvoje“, – sakė E. Gentvilas.
Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus atstovų kreipimesi į bendruomenę rašoma, kad nuo VIII šaukimo Savivaldybės tarybos veiklos pradžios Šilutės krašto liberalai veikia opozicijoje. Rašte teigiama, kad valdančioji Savivaldybės tarybos dauguma, neįsileido liberalų atstovų į Šilutės ligoninės ir Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro stebėtojų tarybas ir į asociacijų „Lamatos žemė“ bei „Žuvėjų kraštas“ valdybas. Šios asociacijos skirsto europines lėšas vietos bendruomenių projektams įgyvendinti.
Anot Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus atstovų, praėjusieji metai parodė, kad padėtis Šilutės rajono savivaldybėje iš esmės nesikeičia.
Liberalams užkliuvo ir skaidrumo stoka viešuosiuose pirkimuose, ir nenuosekli investicijų politika, ir padaryti, bet neužbaigti kai kurie darbai. Radosi abejonių ir dėl būsimų projektų. „Man, kaip buvusiam Savivaldybės tarybos nariui, matosi iš šalies tie darbai, kurie neturi tęstinumo. Aš kalbu apie investicijas. <..> Pasigendu strateginių dalykų. Pavyzdys, kone per visą dešimtmetį pareina didžiausios investicijos į Rusnės kelią, į estakadą ir galėtų atsirasti dviračių takas, sujungiantis Šilutę, tačiau… Iš šalies matau, kad tai bus antrasis dviračių takas, neužbaigtas iki galo. Sveikintina iniciatyva, kad Šilutėje radosi dviračių takas palei Šyšą, tačiau jis baigiasi brūzgynais, nes liko neužbaigta 800 metrų. Iš savivaldos trūksta strateginių žinių…“ – kalbėjo verslininkas Edvardas Vitkauskas. Jam antrino dabartinis liberalų atstovas Savivaldybės taryboje Vidmantas Gečas. Anot jo, autobusų parko statybos ir su tuo susijusio projekto darbai sustojo. Akivaizdu, jog Šilutės autobusų parko teritorijoje darbai nebevyksta, vien stūkso smėlio kalnai.
„Reikia informuoti visuomenę. Juk pagal projektą jau senai turėjo būti pastatytas autobusų parkas, bet matome, kad šiandien niekas nevyksta, o žmonės mažai informuoti. Gyventojams reikia pranešti, kodėl įstrigę darbai, kodėl nevyksta statybos. Savivaldybės administracija turi daugiau bendrauti su kraštiečiais“, – kalbėjo V. Gečas.
Kreipimesi liberalai priekaištauja Savivaldybės tarybos valdančiajai daugumai, kad rajone įstaigų vadovais tampa žmonės, neturintys tam kvalifikacijos ir reikiamos vadybinės patirties, kitaip sakant, saviškiai.
„Vaikų darželiams vadovauja žmonės, kurie niekada nėra dirbę toje sistemoje ir nėra išlaikę kvalifikacijos vertinimo egzaminų, kurie yra būtini užimant tokias pareigas. Mums keista, kai aiškinama, jog dabar pradės dirbti, o egzaminą išlaikys vėliau…. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Ir spaudoje rašė, ir krašto gyventojai pastebėjo, kaip buvo laimėtas konkursas į Turizmo informacijos centro vadovo vietą, – kalbėjo Algirdas Gečas, Šilutės krašto liberalų vadovas ir Savivaldybės tarybos narys.

Iš dešinės: Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Eugenijus Gentvilas, Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininkas Algirdas Gečas, Savivaldybės tarybos narys Vidmantas Gečas. Petro Skutulo nuotr.

Kreipimesi rašoma, kad Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus atstovams kategoriškai nepriimtina pozicija, kai neteisėtai atleidžiamas Šilutės PSPC vadovas L. Indriuška, o tokio neteisėto veiksmo nuostolius, Savivaldybei pralaimėjus bylą teisme, turi dengti mokesčių mokėtojai. „Nuo pat kadencijos pradžios, kai valdantieji sumanė sujungti Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą su Šilutės ligonine, mūsų pozicija buvo aiški. Ji nesikeičia iki šiol, kadangi toks sujungimas ir negalimas, ir neteisėtas bei neteisingas. Bet valdantieji, meras kategoriškai už tą sujungimą. Šiuo metu tos įstaigos yra nesujungtos, o veikla išbalansuota. Mes darome išvadą, kad tai buvo daroma tiesiog norint atsikratyti nepageidaujamu vienos iš tų įstaigų vadovu“, – sakė A. Gečas.
Liberalų kreipimesi tikinama, kad pernai Savivaldybės valdančioji dauguma tik žodžiais skelbė, jog jai rūpi vietos gyventojų interesai. Esą geriausiai tai iliustravo metų pabaigoje iškilęs valdančiųjų sumanymas tiesti gatvę per seniausią Šilutės miesto kvartalą – Laisvės alėją. Skelbiama, kad toks sumanymas atliepė tik grupės vietos verslininkų interesus ir tik gyventojų parodyta iniciatyva valdantieji buvo priversti atsisakyti šios abejotinos vertės sumanymo ir europines lėšas skirti toms gatvėms, kurias iš tikrųjų reikėjo tvarkyti. Tam sprendimui Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus atstovai pritarė.
Liberalai viliasi, kad šių metų vietos politika Šilutėje įgaus brandesnį turinį, labiau atspindės krašto gyventojų interesus ir užtikrins strateginių tikslų įgyvendinimą. „Mes, Liberalų frakcijos Savivaldybės taryboje nariai, dar kartą pabrėžiame, kad esame pasiryžę konstruktyviai dirbti, ir raginame Šilutės rajono savivaldybės merą Vytautą Laurinaitį įsiklausyti į mūsų pateikiamus siūlymus bei pastabas, nes tik bendrai ir tik drauge mes galime pasiekti, kad mūsų krašte gyventi būtų gera“, – ši viltinga gaida skamba kreipimosi į bendruomenę pabaigoje.
Viktorija Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po