Leono Balčėno kelias iki Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardo

Šilutės ligoninės 125-erių metų sukakties iškilmėse gydytojui dermatovenerologui Leonui Balčėnui suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas, įteiktas tai liudijantis Garbės ženklas. Visą savo gyvenimą Šilutėje dirbantis gydytojas, kilęs iš Vilkų kampo (Švėkšnos sen.), neslėpė nuostabos – tokio įvertinimo nesitikėjęs.

Šilutės ligoninės gydytojas Leonas Balčėnas garbingo įvertinimo proga gavo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasirašytus ir įrėmintus du dokumentus – Nusipelniusio Lietuvos gydytojo diplomą ir Garbės ženklo pažymėjimą.
Mariaus Bartkaus nuotr.

„Nusipelnę visi…“
„Nusipelnę yra visi Lietuvos medicinos darbuotojai, kurie šiuo metu lieka dirbti Lietuvoje. Visi, kurie už tokią algą dirba Lietuvoje, turėtų gauti tokius ženklus. Visi verti Nusipelniusių vardo. Visi, kurie čia yra, neišvyko. Juk konsultacinės poliklinikos gydytojo mėnesio atlyginimas tėra 500-600 eurų į rankas. Jeigu gydytojai dirba ligoninėje, dar ten ir budi, jų atlyginimai didesni, tačiau koks tai krūvis! Žinote, jaunimui dabar dar sunkiau. Mes jau turime būstą, o jauniems su šeima… Tačiau ir mano darbo pradžia buvo tokia: autobusu iš Vilkų kampo į Šilutę“, – atvirai ir nuoširdžiai pasakojo L. Balčėnas, kuris yra ir Šilutės ligoninės konsultacinės poliklinikos vedėjas.
Kiek pensijos užsidirbo, neklausėme, tačiau ji yra tokia, kad nepatogu net skelbti. Už tiek metų darbo! „Bet kai nerūkau, į kirpyklą eiti nebereikia…“ – pajuokavo pašnekovas.
„Apdovanojimas buvo labai netikėtas, tas jausmas – dvejopas: iš vienos pusės labai smagu, tačiau jaučiuosi ir tarsi kolegas apvogęs. Kuo aš esu geresnis? Galėjo taip apdovanoti kitą gydytoją, būčiau džiugiai paplojęs. Visi yra nusipelnę, visi dirba, visi reikalingi. Matyt, man norėjo šį vardą suteikti dar gyvam… Prieš kelerius metus mano kurso draugui Aduliui Valodskai buvo suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas. Mudu esame ilgiausiai Šilutėje dirbantys gydytojai. Jis vadovauja Šilutės ligoninės Traumatologijos skyriui “, – kalbėjo L. Balčėnas.

Gydytojui Leonui Balčėnui buvo įteiktas šis Nusipelniusio Lietuvos gydytojo Garbės ženklas, kurio Nr. 261. Ženklas įteiktas dėžutėje su autentiškumo sertifikatu. Jame nurodyta, kad metalas – sidabras 925 laipsnių, danga – 24 karatų auksas, juvelyrinis emalis. Masė – 18,80 gramo.

Pasirinkimas
Kilęs iš Vilkų kampo, baigė tuometę Švėkšnos vidurinę mokyklą ir pusantrų metų tarnavo sovietų kariuomenėje. Grįžo rugpjūčio 27 d., kai studentai, jau užmiršę stojamųjų egzaminų baimes, savo studijų miestuose išsikrovė lagaminus. Leonas suprato, kad studijuoti eis po metų. Švėkšnos mokykloje susirgo trečiokų mokytoja, tad jis sulaukė pasiūlymo pakeisti ją. Kolegos mokytojai nė neabejojo, kad vaikų labai mylimas vaikinas rinksis pedagogo kelią. Nebuvo nė abejonių, mat pašaukimas mokyti vaikus buvo akivaizdus. Jie kartu eglutę puošdavo, tai į žygį traukdavo. Leonas prisimena nebuvęs geras valgio gamintojas, tačiau su vaikais ant piliakalnio virė rūgštynių sriubą. „Stebėjausi, bet visi vaikai ją valgė…“ – su šypsena prisimena.
Kai jaunasis mokytojas išsiruošė studijuoti, niekas neabejojo, kad į pedagoginį. L. Balčėnas išvyko, nieko kolegoms mokykloje nepaaiškinęs. Dešimčia metų vyresnis pusbrolis, jau gydytojas, paragino…
1968 m. 21-erių metų jaunuolis tapo Kauno medicinos instituto studentu. Žodžiu, už kurso draugus buvo pora metų vyresnis. Tad išrinko grupės seniūnu – prabuvo juo visus šešerius studijų metus. Lankė stalo teniso, krepšinio treniruotes. Tiesą sakant, stalo teniso komanda su šios sporto šakos žvaigždėmis Kaune užėmė trečią vietą, o L. Balčėnas su draugais – ketvirtą. Matyt, sportuota ne šiaip sau. Studijų metais rudenį tekdavo mėnesį padirbėti kokiame nors kolūkyje – būdavo tokia talkininkavimo praktika. Žinoma, grupei vadovaudavo koks nors kabineto žmogus iš instituto katedros, o rikiuoti visus žemės ūkio darbus tekdavo… Leonui. Smagu būdavę.
Nors penktakursių į kolūkius nebeveždavo, jų kursas išvyko ir pusantro mėnesio dirbo labai atsilikusiame Kelmės rajono kolūkyje. „Mus ten labai mylėjo. Gyvenome mokyklos bendrabutyje. Grįžęs į institutą, gavau rektoriaus padėką už gerą darbų organizavimą“, – mena pašnekovas su šypsena.
„Kurse buvome tik du, pasirinkę dermatovenerologo specialybę. Internatūra – Kauno odos ir venerinių ligų dispanseryje. Tais laikais odos ligonių praktiškai nebūdavo, dispanseryje gydėsi tik sergantys sifiliu. Tarybų Lietuva pagal sergamumą sifiliu pirmavo tuometinėje Sovietų sąjungoje. Tai buvo 1974–1975 metai. Darbą galėjau rinktis Vilkaviškyje ar Plungėje“, – pasakojo L. Balčėnas, Vilkaviškį išsyk atmetęs ir nuvykęs į Plungę. Paaiškėjo, jog ten jau stažuojasi saviškė gydytoja, naujokas nebereikalingas. Pasiūlė Rietavą, kur nuvykęs išgirdo nuostabą: ką čia veiksiąs, gal rudenį profesinėje mokykloje aptiksiąs 5 niežus…
Vėl derybos Plungėje, ministerijoje, pagaliau Kauną pasiekė prašymas iš Šilutės – reikia gydytojo dermatovenerologo. L. Balčėno žmona buvo baigusi tris medicinos instituto kursus, mat vedė būdamas šeštame kurse, kauniečiai ragino pasilikti.
Tačiau Šilutė – savas kraštas. Nuo 1975 m. liepos – Šilutėje. Jau 42 metai.
Žmona Virginija – gydytoja odontologė, turi privatų kabinetą. Kartu jau 43-ji metai. Dukra Aušra – psichologė, dirba Klaipėdos apygardos teisme. Sūnus Kęstutis – gydytojas odontologas, dirba ir gyvena Vokietijoje, su žmona Asta augina septynerių Patriciją, kuri rudenį eis į mokyklą. Mažoji lietuviškai jau kalba su akcentu. Marti Asta Vokietijoje dar stažuojasi klinikoje, tačiau atlyginimas šešis kartus didesnis už Leono… Dukros Aušros šeimoje anūkė Gabrielė auga Braitone, Jungtinėje Karalystėje, jau baigia universitetą.
Šilutėje
Iš Vilkų kampo autobusu į darbą ir atgal – tokia buvo pradžia. Poliklinika buvo pastate Rusnės gatvėje, netoli geltonojo tilto, ten buvo sanitarijos ir epidemiologijos stotis, rentgenas, moterų konsultacija, poliklinika. „Nė pats nesuprantu, kaip ten visi sutilpdavome. Juk rajonas tuomet buvo labai didelis“, – stebisi prisimindamas L. Balčėnas. Erdviau radosi po statybų, kai ligoninė išsiplėtė.
Ir Šilutėje nestigo sportavimo. Rajono medikų profsąjungos komitete L. Balčėnas buvo atsakingas už sportą. Moterų krepšinio komandą globojo gydytojas Gediminas Vaičiūnas, krepšinį žaidė gydytojai Kastytis Giedrikas, Jonas Venckus, kiti. Pergalių iškovota daug, abi komandos nuolat kaudavosi finale, laimėdavo ir šalies turnyrus. Tuometinį ligoninės vyr. gydytoją Stasį Alantą ministras labai vertino už aktyvų medikų sportą. Orientavimosi varžybos, daugiakovė, slidinėjimas, stalo tenisas, šaškės, šachmatai ir t. t. Net sunku patikėti, kad taip yra buvę. L. Balčėnui už sportinę veiklą buvo suteiktas LTSR sporto žymūno vardas.
Praėjus metams po atvykimo į Šilutę, L. Balčėnas tapo medžiotoju. Žvejyba masino nuo vaikystės, kai Ašvoje vaikai būdami gaudydavo lydekas. Dar mėgsta grybauti. Tarsi geriausias kulinaras gydytojas vardijo patiekalus, kur tinka džiovinti grybai – ogi, beveik visur. Tenka rūpintis sodyba Macikų kaime. Ten visko yra: ir retesnių augalų, ir vešlios žolės, kurią tik spėk pjauti. Tie 40 arų atima daug laiko ir jėgų. Iš L. Balčėno pasodintų pušų per dešimtmečius suaugo pušynas. Turi anais laikais uoliai kauptą šeimos biblioteką: „Pradėjęs dirbti, kaupiau knygas. Tiek prikaupėme… Deja, skaityti laiko nelieka…“
Ar L. Balčėnas – laimingas žmogus?
„Manau, kad taip. Nėra baisiai didelių bėdų. Šeimoje ir vaikams viskas gerai, anūkės labai protingos ir gražios. Tai ko daugiau reikia?“ – šypsojosi 261–asis Nusipelnęs Lietuvos gydytojas L. Balčėnas.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip atrasti kokybišką sausą maistą šunims?

Šiuolaikinėje rinkoje gausu įvairių rūšių sauso šunų maisto. Tai sudaro pagrindą dvejoti, kaip rasti tą tinkamą. Tiesa, yra šeimininkų, kurie sauso maisto net neduoda savo augintiniams, tačiau anot specialistų, šuo turi gauti bent šiek tiek sauso maisto davinio. Kas tinka vienam, nereiškia, kad tiks kitam Reikia pripažinti faktą, kad šunys, kaip ir  žmonės yra skirtingi, todėl renkantis maistą, kiekvienas turi savo savitą skonį. Sausas maistas mylimiems šunims gali būti pagamintas iš įvairių maisto produktų: nuo elnienos iki daržovių, todėl atrasti

Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų

Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Tai nurodyta Aplinkos ministerijos darbo grupės dėl organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai pateiktoje ataskaitoje. Joje taip pat pažymėta galimybė tokius pastatus statyti aukštesnius, nei kad dabar numato teisės aktai. Balandžio mėnesį suformuotos darbo grupės ataskaitoje pateiktas veiksmų planas tikslui pasiekti – statyti statinius iš atsinaujinančių išteklių (organinių, medinių) konstrukcijų, kurios sudarytų 50 proc. statybinių medžiagų. Nors šiuo

Lietuvos paštas planuoja dvigubai išplėsti paštomatų tinklą

Lietuvos paštas paskelbė viešąjį konkursą, kuriuo planuoja įsigyti iki 280 naujų paštomatų. Įgyvendinant paštomatų plėtrą, ateinančiais metais bus įrengta 80 naujų LP EXPRESS paštomatų, o likusią įrangą planuojama įsigyti iki 2025 metų. „Jau kelis metus stebime tendenciją, kai siunčiamų daiktų kiekis auga, o laiškų – mažėja. Pandemijos laikotarpiu visuomenės apsipirkimo bei siuntimo įpročiai dar sparčiau keitėsi – stipriai augo siuntų segmentas. Klientai ypač pamėgo paštomatus kaip greitą, patogų ir aplinkai draugiškesnį siuntimo būdą. Prognozuojame, kad tokie siuntimo įpročiai išliks ir

Ligonių kasos vaiko sveikatos pažymėjimais ragina pasirūpinti iš anksto

Nors iki naujų mokslo metų pradžios dar geras mėnuo, ligonių kasos jau dabar primena tėvams apie būtinybę atlikti profilaktinę vaikų sveikatos patikrą. Vizito pas šeimos gydytojus raginama neatidėlioti, nes rudenį prie medikų kabinetų gali nutįsti pasitikrinti atėjusiųjų eilės. Kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusiose gydymo įstaigose mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės – jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos

Taip pat skaitykite