Leisti sinagogai sugriūti ar įrašyti į nekilnojamų kultūros vertybių sąrašą?..

Žemaičių Naumiesčio sinagoga – viena iš dviejų išlikusių žydų maldos namų Šilutės rajone. Žemaičių Naumiesčio miestelio centre esanti sinagoga kasdien vis labiau nyksta ir yra kaip uždelsto veikimo sprogmuo – pastatas bet kada gali nugriūti. Neapsikęsdami miestelį darkančio vaizdo seniūnija, bendruomenė ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į aukštesnes instancijas primindami, kad jiems pastatas nereikalingas, prašė imtis kokių nors veiksmų.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais tuometinė Klaipėdos regioninė žydų bendruomenė atsiuntė raštą Šilutės rajono savivaldybei, kuriame buvo prašoma inventorizuoti išlikusį žydų turtą ir grąžinti jiems priklausiusius pastatus. Šilutės r. savivaldybės administracijoje nėra išlikusių duomenų, kad Lietuvos žydų religinės bendruomenės būtų pareiškusios norą susigrąžinti Žemaičių Naumiesčio sinagogą.
2003 m. Žemaičių Naumiesčio ir Švėkšnos sinagogos buvo įtrauktos į Šilutės rajono privatizuotinų pastatų sąrašą, tačiau, Lietuvos žydų bendruomenei išreiškus poziciją, pastatai buvo išbraukti iš sąrašo. Panaši situacija pasikartojo 2010 metais.
Jokių poslinkių
Pasak Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Redos Švelniūtės, šią problemą bandoma spręsti ne vieneri metai. Prieš keletą metų norėta pastatą įrašyti į saugomų objektų sąrašą, tačiau tuo metu buvo išgirsti Savivaldybės argumentai. Praėjusių metų rugsėjį ekspertai atliko sinagogos pastato ir jo priestato konstrukcijų techninės būklės įvertinimą. Išvada – pastatas yra avarinės būklės, todėl nedelsiant būtina apriboti pašalinių asmenų patekimą į nenaudojamą statinį, jį aptverti apsaugine juosta bei pakabinti įspėjamuosius užrašus. „Jei nėra techninių galimybių pašalinti avarinės griūties pavojaus, statinį rekomenduojama nugriauti“, – rašoma ekspertų išvadose. Ekspertų išvados sujudino žydų bendruomenę užsienyje, – girdi, Šilutė savivaldybė ruošiasi griauti pastatą.

Prieš 200 metų statyta sinagoga 1929 metais buvo sudegusi. Po gaisro atstatyta. 1954 m. įrengta sporto salė, vėliau pertvarkyta ir pritaikyta kultūros namams. Vyresnio amžiaus žmonės pamena, kad sovietmečiu čia vykdavo koncertai, susirinkimai, buvo demonstruojami kino filmai. 1991 m. kultūrinė veikla perkelta į naujuosius rūmus. Sinagogos pastatas liko tuščias ir tylus.
Nuo tada Šilutės savivaldybės perimtas avarinės būklės pastatas tapo dideliu galvos skausmu.

Žemaičių Naumiesčio sinagogos likimas buvo svarstomas neseniai įvykusiame Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šilutės r. savivaldybės atstovai: meras Šarūnas Laužikas, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė. Šilutės savivaldybės atstovai išsakė aiškią poziciją. Savivaldybės prioritetas yra sutvarkyti Švėkšnos sinagogą, o atstatyti nuo pamatų dar ir Žemaičių Naumiesčio sinagogą nėra iš ko.
Kultūros paveldo departamentas siūlo Žemaičių Naumiesčio sinagogą įrašyti į regiono vertybių sąrašą. Gal tada atsirastų galimybė gauti valstybės lėšų? Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky nesutinka, kad pastatas būtų demontuojamas, ji siūlo jį užkonservuoti. Paklausus, iš kur gauti lėšų nemažai kainuojantiems darbams, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė pažadėjo išsiųsti laiškus savo tautiečiams – gal atsiras norinčių investuoti į šio pastato konservavimą. Gal…
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė atkreipia dėmesį, kad Šilutės rajonas yra išskirtinis daugiakultūrinio palikimo kraštas. Iš Lietuvoje esančių 17 tūkst. paveldo objektų net 428 yra Šilutės rajone. Pasirūpinti visų jų išsaugojimu Savivaldybė neįstengia. Tam reikalingas ir valstybinis požiūris, ir solidus finansinis indėlis.
Rajono politikai diskutavo su vietos ir krašto kultūros bendruomene dėl Švėkšnos sinagogos pastato panaudojimo galimybių, išskyrė jį prioritetu ir įtraukė į Šilutės rajono savivaldybės 2015-2024 m. strateginio plėtros plano objektų sąrašą.
Šilutės r. savivaldybės meras susitikime akcentavo, kad Šilutės rajone gausu žydų kultūros istorijos pėdsakų: tai ir senosios kapinės, pastatai, sinagogos, holokausto vietos. Jis pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į realias grėsmes šalia avarinio Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastato gyvenantiems žmonėms.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme įtvirtinta nuostata „išsaugoti“ nekilnojamąjį kultūros paveldą. Deja, „išsaugojimas“ dažniausiai apsiriboja vien objekto įrašymu į Kultūros vertybių registrą.
2010 m. LR valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje pažymėta, kad „objekto įtraukimas į KVR (registrą) negarantuoja, kad jis bus išsaugotas“. Pasak Š. Laužiko, nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą garantuoja nuolatinė jo priežiūra, tvarkymas. „Šiems darbams atlikti reikalingos lėšos, kurios užtikrintų pastovumą ir nuoseklumą. Kultūros paveldo departamentas, kaip partneris, taip pat neturi lėšų ir per mažai dėmesio skiria kultūros paveldo objektams tvarkyti, neturi ir žmogiškųjų resursų, kad galėtų užtikrinti nuoseklų bendradarbiavimą ieškant programų finansavimui užtikrinti“, – sakė meras.
V. Griškevičienė primena, kad auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, jog vertinimo tarybos turėtų teikti prioritetą kultūros paveldo objektų vertingosioms savybėms aprašyti, o ne naujiems objektams registruoti. „Turime daug paveldo objektų, o daugelio jų vertingų savybių aprašų nėra. Tokie specialistų padaryti darbai būtų vertingi ir labai svarbūs objektų savininkams rengiant projektus. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sąraše esantis objektas negarantuoja jų savininkams materialinių resursų. Nėra normalu ir tai, kad objektai be savininko žinios įtraukiami į vertybių sąrašus. Kultūros paveldo objektais savininkai turėtų didžiuotis, statuso suteikimas turėtų skatinti juos tvarkyti objektus, tačiau tokia praktika, kaip dabar, daugeliu atveju užprogramuoja požiūrį, kad tai yra nepakeliama našta“, – „Pamariui“ sakė V. Griškevičienė.
Savivaldybė siūlo dar kartą įvairiapusiškai įvertinti situaciją ir priimti sprendimą, kuris tenkintų visas suinteresuotąsias puses ir leistų plėtoti partnerystę puoselėjant tolerantišką požiūrį į kitų tautų kultūrą, jų istorijos palikimą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Vytautas A. Gocentas

    Pasirūpinkime, nes tai svarbus paveldas: po 1929 m. gaisro mano senolius naumiestiškis stalius Ansas Srūgis (staliaus mokslus baigęs Katyčiuose pas meistrą Endrijatį) žydų bendruomenės užsakymu sumeistravo visas medines sinagogos puošmenas, langus, duris. Senoliaus daryti baldai – Naumiesčio muziejuje. Apsilankykime ir įsitikinkime meistro gabumais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite