Leisti sinagogai sugriūti ar įrašyti į nekilnojamų kultūros vertybių sąrašą?..

Žemaičių Naumiesčio sinagoga – viena iš dviejų išlikusių žydų maldos namų Šilutės rajone. Žemaičių Naumiesčio miestelio centre esanti sinagoga kasdien vis labiau nyksta ir yra kaip uždelsto veikimo sprogmuo – pastatas bet kada gali nugriūti. Neapsikęsdami miestelį darkančio vaizdo seniūnija, bendruomenė ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į aukštesnes instancijas primindami, kad jiems pastatas nereikalingas, prašė imtis kokių nors veiksmų.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais tuometinė Klaipėdos regioninė žydų bendruomenė atsiuntė raštą Šilutės rajono savivaldybei, kuriame buvo prašoma inventorizuoti išlikusį žydų turtą ir grąžinti jiems priklausiusius pastatus. Šilutės r. savivaldybės administracijoje nėra išlikusių duomenų, kad Lietuvos žydų religinės bendruomenės būtų pareiškusios norą susigrąžinti Žemaičių Naumiesčio sinagogą.
2003 m. Žemaičių Naumiesčio ir Švėkšnos sinagogos buvo įtrauktos į Šilutės rajono privatizuotinų pastatų sąrašą, tačiau, Lietuvos žydų bendruomenei išreiškus poziciją, pastatai buvo išbraukti iš sąrašo. Panaši situacija pasikartojo 2010 metais.
Jokių poslinkių
Pasak Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Redos Švelniūtės, šią problemą bandoma spręsti ne vieneri metai. Prieš keletą metų norėta pastatą įrašyti į saugomų objektų sąrašą, tačiau tuo metu buvo išgirsti Savivaldybės argumentai. Praėjusių metų rugsėjį ekspertai atliko sinagogos pastato ir jo priestato konstrukcijų techninės būklės įvertinimą. Išvada – pastatas yra avarinės būklės, todėl nedelsiant būtina apriboti pašalinių asmenų patekimą į nenaudojamą statinį, jį aptverti apsaugine juosta bei pakabinti įspėjamuosius užrašus. „Jei nėra techninių galimybių pašalinti avarinės griūties pavojaus, statinį rekomenduojama nugriauti“, – rašoma ekspertų išvadose. Ekspertų išvados sujudino žydų bendruomenę užsienyje, – girdi, Šilutė savivaldybė ruošiasi griauti pastatą.

Prieš 200 metų statyta sinagoga 1929 metais buvo sudegusi. Po gaisro atstatyta. 1954 m. įrengta sporto salė, vėliau pertvarkyta ir pritaikyta kultūros namams. Vyresnio amžiaus žmonės pamena, kad sovietmečiu čia vykdavo koncertai, susirinkimai, buvo demonstruojami kino filmai. 1991 m. kultūrinė veikla perkelta į naujuosius rūmus. Sinagogos pastatas liko tuščias ir tylus.
Nuo tada Šilutės savivaldybės perimtas avarinės būklės pastatas tapo dideliu galvos skausmu.

Žemaičių Naumiesčio sinagogos likimas buvo svarstomas neseniai įvykusiame Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šilutės r. savivaldybės atstovai: meras Šarūnas Laužikas, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė. Šilutės savivaldybės atstovai išsakė aiškią poziciją. Savivaldybės prioritetas yra sutvarkyti Švėkšnos sinagogą, o atstatyti nuo pamatų dar ir Žemaičių Naumiesčio sinagogą nėra iš ko.
Kultūros paveldo departamentas siūlo Žemaičių Naumiesčio sinagogą įrašyti į regiono vertybių sąrašą. Gal tada atsirastų galimybė gauti valstybės lėšų? Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky nesutinka, kad pastatas būtų demontuojamas, ji siūlo jį užkonservuoti. Paklausus, iš kur gauti lėšų nemažai kainuojantiems darbams, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė pažadėjo išsiųsti laiškus savo tautiečiams – gal atsiras norinčių investuoti į šio pastato konservavimą. Gal…
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė atkreipia dėmesį, kad Šilutės rajonas yra išskirtinis daugiakultūrinio palikimo kraštas. Iš Lietuvoje esančių 17 tūkst. paveldo objektų net 428 yra Šilutės rajone. Pasirūpinti visų jų išsaugojimu Savivaldybė neįstengia. Tam reikalingas ir valstybinis požiūris, ir solidus finansinis indėlis.
Rajono politikai diskutavo su vietos ir krašto kultūros bendruomene dėl Švėkšnos sinagogos pastato panaudojimo galimybių, išskyrė jį prioritetu ir įtraukė į Šilutės rajono savivaldybės 2015-2024 m. strateginio plėtros plano objektų sąrašą.
Šilutės r. savivaldybės meras susitikime akcentavo, kad Šilutės rajone gausu žydų kultūros istorijos pėdsakų: tai ir senosios kapinės, pastatai, sinagogos, holokausto vietos. Jis pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į realias grėsmes šalia avarinio Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastato gyvenantiems žmonėms.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme įtvirtinta nuostata „išsaugoti“ nekilnojamąjį kultūros paveldą. Deja, „išsaugojimas“ dažniausiai apsiriboja vien objekto įrašymu į Kultūros vertybių registrą.
2010 m. LR valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje pažymėta, kad „objekto įtraukimas į KVR (registrą) negarantuoja, kad jis bus išsaugotas“. Pasak Š. Laužiko, nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą garantuoja nuolatinė jo priežiūra, tvarkymas. „Šiems darbams atlikti reikalingos lėšos, kurios užtikrintų pastovumą ir nuoseklumą. Kultūros paveldo departamentas, kaip partneris, taip pat neturi lėšų ir per mažai dėmesio skiria kultūros paveldo objektams tvarkyti, neturi ir žmogiškųjų resursų, kad galėtų užtikrinti nuoseklų bendradarbiavimą ieškant programų finansavimui užtikrinti“, – sakė meras.
V. Griškevičienė primena, kad auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, jog vertinimo tarybos turėtų teikti prioritetą kultūros paveldo objektų vertingosioms savybėms aprašyti, o ne naujiems objektams registruoti. „Turime daug paveldo objektų, o daugelio jų vertingų savybių aprašų nėra. Tokie specialistų padaryti darbai būtų vertingi ir labai svarbūs objektų savininkams rengiant projektus. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sąraše esantis objektas negarantuoja jų savininkams materialinių resursų. Nėra normalu ir tai, kad objektai be savininko žinios įtraukiami į vertybių sąrašus. Kultūros paveldo objektais savininkai turėtų didžiuotis, statuso suteikimas turėtų skatinti juos tvarkyti objektus, tačiau tokia praktika, kaip dabar, daugeliu atveju užprogramuoja požiūrį, kad tai yra nepakeliama našta“, – „Pamariui“ sakė V. Griškevičienė.
Savivaldybė siūlo dar kartą įvairiapusiškai įvertinti situaciją ir priimti sprendimą, kuris tenkintų visas suinteresuotąsias puses ir leistų plėtoti partnerystę puoselėjant tolerantišką požiūrį į kitų tautų kultūrą, jų istorijos palikimą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Vytautas A. Gocentas

    Pasirūpinkime, nes tai svarbus paveldas: po 1929 m. gaisro mano senolius naumiestiškis stalius Ansas Srūgis (staliaus mokslus baigęs Katyčiuose pas meistrą Endrijatį) žydų bendruomenės užsakymu sumeistravo visas medines sinagogos puošmenas, langus, duris. Senoliaus daryti baldai – Naumiesčio muziejuje. Apsilankykime ir įsitikinkime meistro gabumais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Savivaldybė planuoja imti 750 tūkst. Eur ilgalaikę paskolą

Ar imti ilgalaikę 750 tūkst. eurų paskolą spalio paskutinę savaitę bus svarstoma Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje. Kitą savaitę vyksiančiuose Tarybos komitetų posėdžiuose dėl to vyks svarstymai ir diskusijos. Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė vietos politikams pateiktame aiškinamajame rašte nurodo, kad  Savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas Savivaldybės skolinimosi limitas, yra 25 823 tūkst. eurų. Savivaldybės skolinimosi limitas (60 proc.) sudaro 15 493,8 tūkst. eurų. Savivaldybės negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2021 m. sausio 1 d.

Ar pabrangs ugdymas Šilutės meno mokykloje?

Šilutės meno mokykla kreipėsi į Savivaldybę prašydama padidinti mokesčius už mokinių ugdymą šioje įstaigoje. Jau perengtas sprendimo projektas. Jį svarstys kitą savaitę Tarybos komitetuose, o galutinį žodį tars Savivaldybės taryba spalio pabaigoje vyksiančiame posėdyje.   Svarstoma, kad  meno mokyklos dailės, muzikos bei šokio skyriuose nuo lapkričio 1 d. galiotų tokio dydžio mokesčiai:   besimokantiems pagal dailės arba muzikos ankstyvojo ugdymo programą – 16 Eur;   besimokantiems dailės ir šokio skyriuose pagal pradinio arba pagrindinio ugdymo programas – 16 Eur;  

Taip pat skaitykite