Leisti sinagogai sugriūti ar įrašyti į nekilnojamų kultūros vertybių sąrašą?..

Žemaičių Naumiesčio sinagoga – viena iš dviejų išlikusių žydų maldos namų Šilutės rajone. Žemaičių Naumiesčio miestelio centre esanti sinagoga kasdien vis labiau nyksta ir yra kaip uždelsto veikimo sprogmuo – pastatas bet kada gali nugriūti. Neapsikęsdami miestelį darkančio vaizdo seniūnija, bendruomenė ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į aukštesnes instancijas primindami, kad jiems pastatas nereikalingas, prašė imtis kokių nors veiksmų.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais tuometinė Klaipėdos regioninė žydų bendruomenė atsiuntė raštą Šilutės rajono savivaldybei, kuriame buvo prašoma inventorizuoti išlikusį žydų turtą ir grąžinti jiems priklausiusius pastatus. Šilutės r. savivaldybės administracijoje nėra išlikusių duomenų, kad Lietuvos žydų religinės bendruomenės būtų pareiškusios norą susigrąžinti Žemaičių Naumiesčio sinagogą.
2003 m. Žemaičių Naumiesčio ir Švėkšnos sinagogos buvo įtrauktos į Šilutės rajono privatizuotinų pastatų sąrašą, tačiau, Lietuvos žydų bendruomenei išreiškus poziciją, pastatai buvo išbraukti iš sąrašo. Panaši situacija pasikartojo 2010 metais.
Jokių poslinkių
Pasak Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Redos Švelniūtės, šią problemą bandoma spręsti ne vieneri metai. Prieš keletą metų norėta pastatą įrašyti į saugomų objektų sąrašą, tačiau tuo metu buvo išgirsti Savivaldybės argumentai. Praėjusių metų rugsėjį ekspertai atliko sinagogos pastato ir jo priestato konstrukcijų techninės būklės įvertinimą. Išvada – pastatas yra avarinės būklės, todėl nedelsiant būtina apriboti pašalinių asmenų patekimą į nenaudojamą statinį, jį aptverti apsaugine juosta bei pakabinti įspėjamuosius užrašus. „Jei nėra techninių galimybių pašalinti avarinės griūties pavojaus, statinį rekomenduojama nugriauti“, – rašoma ekspertų išvadose. Ekspertų išvados sujudino žydų bendruomenę užsienyje, – girdi, Šilutė savivaldybė ruošiasi griauti pastatą.

Prieš 200 metų statyta sinagoga 1929 metais buvo sudegusi. Po gaisro atstatyta. 1954 m. įrengta sporto salė, vėliau pertvarkyta ir pritaikyta kultūros namams. Vyresnio amžiaus žmonės pamena, kad sovietmečiu čia vykdavo koncertai, susirinkimai, buvo demonstruojami kino filmai. 1991 m. kultūrinė veikla perkelta į naujuosius rūmus. Sinagogos pastatas liko tuščias ir tylus.
Nuo tada Šilutės savivaldybės perimtas avarinės būklės pastatas tapo dideliu galvos skausmu.

Žemaičių Naumiesčio sinagogos likimas buvo svarstomas neseniai įvykusiame Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šilutės r. savivaldybės atstovai: meras Šarūnas Laužikas, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė. Šilutės savivaldybės atstovai išsakė aiškią poziciją. Savivaldybės prioritetas yra sutvarkyti Švėkšnos sinagogą, o atstatyti nuo pamatų dar ir Žemaičių Naumiesčio sinagogą nėra iš ko.
Kultūros paveldo departamentas siūlo Žemaičių Naumiesčio sinagogą įrašyti į regiono vertybių sąrašą. Gal tada atsirastų galimybė gauti valstybės lėšų? Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky nesutinka, kad pastatas būtų demontuojamas, ji siūlo jį užkonservuoti. Paklausus, iš kur gauti lėšų nemažai kainuojantiems darbams, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė pažadėjo išsiųsti laiškus savo tautiečiams – gal atsiras norinčių investuoti į šio pastato konservavimą. Gal…
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė atkreipia dėmesį, kad Šilutės rajonas yra išskirtinis daugiakultūrinio palikimo kraštas. Iš Lietuvoje esančių 17 tūkst. paveldo objektų net 428 yra Šilutės rajone. Pasirūpinti visų jų išsaugojimu Savivaldybė neįstengia. Tam reikalingas ir valstybinis požiūris, ir solidus finansinis indėlis.
Rajono politikai diskutavo su vietos ir krašto kultūros bendruomene dėl Švėkšnos sinagogos pastato panaudojimo galimybių, išskyrė jį prioritetu ir įtraukė į Šilutės rajono savivaldybės 2015-2024 m. strateginio plėtros plano objektų sąrašą.
Šilutės r. savivaldybės meras susitikime akcentavo, kad Šilutės rajone gausu žydų kultūros istorijos pėdsakų: tai ir senosios kapinės, pastatai, sinagogos, holokausto vietos. Jis pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į realias grėsmes šalia avarinio Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastato gyvenantiems žmonėms.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme įtvirtinta nuostata „išsaugoti“ nekilnojamąjį kultūros paveldą. Deja, „išsaugojimas“ dažniausiai apsiriboja vien objekto įrašymu į Kultūros vertybių registrą.
2010 m. LR valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje pažymėta, kad „objekto įtraukimas į KVR (registrą) negarantuoja, kad jis bus išsaugotas“. Pasak Š. Laužiko, nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą garantuoja nuolatinė jo priežiūra, tvarkymas. „Šiems darbams atlikti reikalingos lėšos, kurios užtikrintų pastovumą ir nuoseklumą. Kultūros paveldo departamentas, kaip partneris, taip pat neturi lėšų ir per mažai dėmesio skiria kultūros paveldo objektams tvarkyti, neturi ir žmogiškųjų resursų, kad galėtų užtikrinti nuoseklų bendradarbiavimą ieškant programų finansavimui užtikrinti“, – sakė meras.
V. Griškevičienė primena, kad auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, jog vertinimo tarybos turėtų teikti prioritetą kultūros paveldo objektų vertingosioms savybėms aprašyti, o ne naujiems objektams registruoti. „Turime daug paveldo objektų, o daugelio jų vertingų savybių aprašų nėra. Tokie specialistų padaryti darbai būtų vertingi ir labai svarbūs objektų savininkams rengiant projektus. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sąraše esantis objektas negarantuoja jų savininkams materialinių resursų. Nėra normalu ir tai, kad objektai be savininko žinios įtraukiami į vertybių sąrašus. Kultūros paveldo objektais savininkai turėtų didžiuotis, statuso suteikimas turėtų skatinti juos tvarkyti objektus, tačiau tokia praktika, kaip dabar, daugeliu atveju užprogramuoja požiūrį, kad tai yra nepakeliama našta“, – „Pamariui“ sakė V. Griškevičienė.
Savivaldybė siūlo dar kartą įvairiapusiškai įvertinti situaciją ir priimti sprendimą, kuris tenkintų visas suinteresuotąsias puses ir leistų plėtoti partnerystę puoselėjant tolerantišką požiūrį į kitų tautų kultūrą, jų istorijos palikimą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Vytautas A. Gocentas

    Pasirūpinkime, nes tai svarbus paveldas: po 1929 m. gaisro mano senolius naumiestiškis stalius Ansas Srūgis (staliaus mokslus baigęs Katyčiuose pas meistrą Endrijatį) žydų bendruomenės užsakymu sumeistravo visas medines sinagogos puošmenas, langus, duris. Senoliaus daryti baldai – Naumiesčio muziejuje. Apsilankykime ir įsitikinkime meistro gabumais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje sparčiai daugėja COVID-19 atvejų: pacientų nebepriima UAB „Sveikatos darna“

Spalio 15-ąją paaiškėjo, kad Šilutės sveikatos priežiūros įstaigoje UAB „Sveikatos darna“ koronavirusas patvirtintas jau trečiai šio centro šeimos gydytojai. Nerimą kelia tai, jog su šiais atvejais susiję mažiausiai šeši nauji atvejai, tarp kurių reanimacijos skyriuje vienoje Klaipėdos ligoninėje gydomas 81-erių metų vyras. Šią savaitę COVID-19 infekcija nustatyta ir Šilutės teismo rūmų darbuotojai, kuri turėjo sąlytį su kitais 18 ten dirbančiais asmenimis. Šiuo metu į Šilutės teismo rūmus ir į paminėtą medicinos įstaigą patekti draudžiama. Spalio 15-osios žiniomis, Šilutės rajone 11

Birutės gatvėje – naujas prekybos centras

Tarp šilutiškių vis dar netyla gandai, jog UAB „Rimi Lietuva“ įsigijo Birutės gatvėje esantį nenaudojamą pastatą, kurio vietoje po kelerių metų, o gal ir anksčiau, atsirastų naujas prekybos centras. Sužinoję naujieną, vieni džiaugiasi, mat atsiras daugiau darbo vietų, bus didesnė prekybininkų konkurencija, bet kiti prieštarauja. Esą ten gyvenamųjų namų kvartalas, tad ten, veikiant prekybos centrui, nuo pat ankstyvo ryto sukiosis automobiliai, kurie kels gyventojams triukšmą. Nerimauja ir smulkieji verslininkai. Spalio 13-ąją įvykusiame nuotoliniame Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje

Kooperatyvai – galimybė ne tik išlikti, bet ir užsidirbti daugiau

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, kooperatyvų skaičius Lietuvoje yra mažas (15 vieta tarp 28-ių ES valstybių), o kooperatyvų dalyvių skaičius – vienas mažiausių, lyginant su kitomis ES šalimis. Tačiau pieno sektoriuje veikiančių kooperatyvų turima rinkos dalis nuolat didėjo ir jau pasiekė apie trečdalį žaliavinio pieno rinkos šalyje (šis sektorius mūsų šalies žemės ūkiui yra vienas iš svarbiausių). Kooperatyvų turima žaliavinio pieno rinkos dalis nuo daugiau kaip 17 proc. 2008 metais išaugo iki daugiau kaip

COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama  

Nuo Lietuvą užklupusios koronaviruso pandemijos nukentėjo ir ūkininkai, ir labai mažos bei  mažos įmonės. Būtent jiems skirta išimtinė laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę. Iš viso planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Paraiškas paramai gauti bus galima teikti vieną mėnesį nuo spalio 19 iki lapkričio 20 d.  KPP papildyta nauja priemone Reaguojant į COVID-19 protrūkį, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas patvirtino programos pakeitimus. Buvo pritarta tam, kad KPP būtų papildyta