Leisti sinagogai sugriūti ar įrašyti į nekilnojamų kultūros vertybių sąrašą?..

Žemaičių Naumiesčio sinagoga – viena iš dviejų išlikusių žydų maldos namų Šilutės rajone. Žemaičių Naumiesčio miestelio centre esanti sinagoga kasdien vis labiau nyksta ir yra kaip uždelsto veikimo sprogmuo – pastatas bet kada gali nugriūti. Neapsikęsdami miestelį darkančio vaizdo seniūnija, bendruomenė ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į aukštesnes instancijas primindami, kad jiems pastatas nereikalingas, prašė imtis kokių nors veiksmų.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais tuometinė Klaipėdos regioninė žydų bendruomenė atsiuntė raštą Šilutės rajono savivaldybei, kuriame buvo prašoma inventorizuoti išlikusį žydų turtą ir grąžinti jiems priklausiusius pastatus. Šilutės r. savivaldybės administracijoje nėra išlikusių duomenų, kad Lietuvos žydų religinės bendruomenės būtų pareiškusios norą susigrąžinti Žemaičių Naumiesčio sinagogą.
2003 m. Žemaičių Naumiesčio ir Švėkšnos sinagogos buvo įtrauktos į Šilutės rajono privatizuotinų pastatų sąrašą, tačiau, Lietuvos žydų bendruomenei išreiškus poziciją, pastatai buvo išbraukti iš sąrašo. Panaši situacija pasikartojo 2010 metais.
Jokių poslinkių
Pasak Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Redos Švelniūtės, šią problemą bandoma spręsti ne vieneri metai. Prieš keletą metų norėta pastatą įrašyti į saugomų objektų sąrašą, tačiau tuo metu buvo išgirsti Savivaldybės argumentai. Praėjusių metų rugsėjį ekspertai atliko sinagogos pastato ir jo priestato konstrukcijų techninės būklės įvertinimą. Išvada – pastatas yra avarinės būklės, todėl nedelsiant būtina apriboti pašalinių asmenų patekimą į nenaudojamą statinį, jį aptverti apsaugine juosta bei pakabinti įspėjamuosius užrašus. „Jei nėra techninių galimybių pašalinti avarinės griūties pavojaus, statinį rekomenduojama nugriauti“, – rašoma ekspertų išvadose. Ekspertų išvados sujudino žydų bendruomenę užsienyje, – girdi, Šilutė savivaldybė ruošiasi griauti pastatą.

Prieš 200 metų statyta sinagoga 1929 metais buvo sudegusi. Po gaisro atstatyta. 1954 m. įrengta sporto salė, vėliau pertvarkyta ir pritaikyta kultūros namams. Vyresnio amžiaus žmonės pamena, kad sovietmečiu čia vykdavo koncertai, susirinkimai, buvo demonstruojami kino filmai. 1991 m. kultūrinė veikla perkelta į naujuosius rūmus. Sinagogos pastatas liko tuščias ir tylus.
Nuo tada Šilutės savivaldybės perimtas avarinės būklės pastatas tapo dideliu galvos skausmu.

Žemaičių Naumiesčio sinagogos likimas buvo svarstomas neseniai įvykusiame Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šilutės r. savivaldybės atstovai: meras Šarūnas Laužikas, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė. Šilutės savivaldybės atstovai išsakė aiškią poziciją. Savivaldybės prioritetas yra sutvarkyti Švėkšnos sinagogą, o atstatyti nuo pamatų dar ir Žemaičių Naumiesčio sinagogą nėra iš ko.
Kultūros paveldo departamentas siūlo Žemaičių Naumiesčio sinagogą įrašyti į regiono vertybių sąrašą. Gal tada atsirastų galimybė gauti valstybės lėšų? Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky nesutinka, kad pastatas būtų demontuojamas, ji siūlo jį užkonservuoti. Paklausus, iš kur gauti lėšų nemažai kainuojantiems darbams, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė pažadėjo išsiųsti laiškus savo tautiečiams – gal atsiras norinčių investuoti į šio pastato konservavimą. Gal…
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė atkreipia dėmesį, kad Šilutės rajonas yra išskirtinis daugiakultūrinio palikimo kraštas. Iš Lietuvoje esančių 17 tūkst. paveldo objektų net 428 yra Šilutės rajone. Pasirūpinti visų jų išsaugojimu Savivaldybė neįstengia. Tam reikalingas ir valstybinis požiūris, ir solidus finansinis indėlis.
Rajono politikai diskutavo su vietos ir krašto kultūros bendruomene dėl Švėkšnos sinagogos pastato panaudojimo galimybių, išskyrė jį prioritetu ir įtraukė į Šilutės rajono savivaldybės 2015-2024 m. strateginio plėtros plano objektų sąrašą.
Šilutės r. savivaldybės meras susitikime akcentavo, kad Šilutės rajone gausu žydų kultūros istorijos pėdsakų: tai ir senosios kapinės, pastatai, sinagogos, holokausto vietos. Jis pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į realias grėsmes šalia avarinio Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastato gyvenantiems žmonėms.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme įtvirtinta nuostata „išsaugoti“ nekilnojamąjį kultūros paveldą. Deja, „išsaugojimas“ dažniausiai apsiriboja vien objekto įrašymu į Kultūros vertybių registrą.
2010 m. LR valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje pažymėta, kad „objekto įtraukimas į KVR (registrą) negarantuoja, kad jis bus išsaugotas“. Pasak Š. Laužiko, nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą garantuoja nuolatinė jo priežiūra, tvarkymas. „Šiems darbams atlikti reikalingos lėšos, kurios užtikrintų pastovumą ir nuoseklumą. Kultūros paveldo departamentas, kaip partneris, taip pat neturi lėšų ir per mažai dėmesio skiria kultūros paveldo objektams tvarkyti, neturi ir žmogiškųjų resursų, kad galėtų užtikrinti nuoseklų bendradarbiavimą ieškant programų finansavimui užtikrinti“, – sakė meras.
V. Griškevičienė primena, kad auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, jog vertinimo tarybos turėtų teikti prioritetą kultūros paveldo objektų vertingosioms savybėms aprašyti, o ne naujiems objektams registruoti. „Turime daug paveldo objektų, o daugelio jų vertingų savybių aprašų nėra. Tokie specialistų padaryti darbai būtų vertingi ir labai svarbūs objektų savininkams rengiant projektus. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sąraše esantis objektas negarantuoja jų savininkams materialinių resursų. Nėra normalu ir tai, kad objektai be savininko žinios įtraukiami į vertybių sąrašus. Kultūros paveldo objektais savininkai turėtų didžiuotis, statuso suteikimas turėtų skatinti juos tvarkyti objektus, tačiau tokia praktika, kaip dabar, daugeliu atveju užprogramuoja požiūrį, kad tai yra nepakeliama našta“, – „Pamariui“ sakė V. Griškevičienė.
Savivaldybė siūlo dar kartą įvairiapusiškai įvertinti situaciją ir priimti sprendimą, kuris tenkintų visas suinteresuotąsias puses ir leistų plėtoti partnerystę puoselėjant tolerantišką požiūrį į kitų tautų kultūrą, jų istorijos palikimą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Vytautas A. Gocentas

    Pasirūpinkime, nes tai svarbus paveldas: po 1929 m. gaisro mano senolius naumiestiškis stalius Ansas Srūgis (staliaus mokslus baigęs Katyčiuose pas meistrą Endrijatį) žydų bendruomenės užsakymu sumeistravo visas medines sinagogos puošmenas, langus, duris. Senoliaus daryti baldai – Naumiesčio muziejuje. Apsilankykime ir įsitikinkime meistro gabumais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite