Leisti sinagogai sugriūti ar įrašyti į nekilnojamų kultūros vertybių sąrašą?..

Žemaičių Naumiesčio sinagoga – viena iš dviejų išlikusių žydų maldos namų Šilutės rajone. Žemaičių Naumiesčio miestelio centre esanti sinagoga kasdien vis labiau nyksta ir yra kaip uždelsto veikimo sprogmuo – pastatas bet kada gali nugriūti. Neapsikęsdami miestelį darkančio vaizdo seniūnija, bendruomenė ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į aukštesnes instancijas primindami, kad jiems pastatas nereikalingas, prašė imtis kokių nors veiksmų.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais tuometinė Klaipėdos regioninė žydų bendruomenė atsiuntė raštą Šilutės rajono savivaldybei, kuriame buvo prašoma inventorizuoti išlikusį žydų turtą ir grąžinti jiems priklausiusius pastatus. Šilutės r. savivaldybės administracijoje nėra išlikusių duomenų, kad Lietuvos žydų religinės bendruomenės būtų pareiškusios norą susigrąžinti Žemaičių Naumiesčio sinagogą.
2003 m. Žemaičių Naumiesčio ir Švėkšnos sinagogos buvo įtrauktos į Šilutės rajono privatizuotinų pastatų sąrašą, tačiau, Lietuvos žydų bendruomenei išreiškus poziciją, pastatai buvo išbraukti iš sąrašo. Panaši situacija pasikartojo 2010 metais.
Jokių poslinkių
Pasak Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Redos Švelniūtės, šią problemą bandoma spręsti ne vieneri metai. Prieš keletą metų norėta pastatą įrašyti į saugomų objektų sąrašą, tačiau tuo metu buvo išgirsti Savivaldybės argumentai. Praėjusių metų rugsėjį ekspertai atliko sinagogos pastato ir jo priestato konstrukcijų techninės būklės įvertinimą. Išvada – pastatas yra avarinės būklės, todėl nedelsiant būtina apriboti pašalinių asmenų patekimą į nenaudojamą statinį, jį aptverti apsaugine juosta bei pakabinti įspėjamuosius užrašus. „Jei nėra techninių galimybių pašalinti avarinės griūties pavojaus, statinį rekomenduojama nugriauti“, – rašoma ekspertų išvadose. Ekspertų išvados sujudino žydų bendruomenę užsienyje, – girdi, Šilutė savivaldybė ruošiasi griauti pastatą.

Prieš 200 metų statyta sinagoga 1929 metais buvo sudegusi. Po gaisro atstatyta. 1954 m. įrengta sporto salė, vėliau pertvarkyta ir pritaikyta kultūros namams. Vyresnio amžiaus žmonės pamena, kad sovietmečiu čia vykdavo koncertai, susirinkimai, buvo demonstruojami kino filmai. 1991 m. kultūrinė veikla perkelta į naujuosius rūmus. Sinagogos pastatas liko tuščias ir tylus.
Nuo tada Šilutės savivaldybės perimtas avarinės būklės pastatas tapo dideliu galvos skausmu.

Žemaičių Naumiesčio sinagogos likimas buvo svarstomas neseniai įvykusiame Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šilutės r. savivaldybės atstovai: meras Šarūnas Laužikas, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė. Šilutės savivaldybės atstovai išsakė aiškią poziciją. Savivaldybės prioritetas yra sutvarkyti Švėkšnos sinagogą, o atstatyti nuo pamatų dar ir Žemaičių Naumiesčio sinagogą nėra iš ko.
Kultūros paveldo departamentas siūlo Žemaičių Naumiesčio sinagogą įrašyti į regiono vertybių sąrašą. Gal tada atsirastų galimybė gauti valstybės lėšų? Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky nesutinka, kad pastatas būtų demontuojamas, ji siūlo jį užkonservuoti. Paklausus, iš kur gauti lėšų nemažai kainuojantiems darbams, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė pažadėjo išsiųsti laiškus savo tautiečiams – gal atsiras norinčių investuoti į šio pastato konservavimą. Gal…
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė atkreipia dėmesį, kad Šilutės rajonas yra išskirtinis daugiakultūrinio palikimo kraštas. Iš Lietuvoje esančių 17 tūkst. paveldo objektų net 428 yra Šilutės rajone. Pasirūpinti visų jų išsaugojimu Savivaldybė neįstengia. Tam reikalingas ir valstybinis požiūris, ir solidus finansinis indėlis.
Rajono politikai diskutavo su vietos ir krašto kultūros bendruomene dėl Švėkšnos sinagogos pastato panaudojimo galimybių, išskyrė jį prioritetu ir įtraukė į Šilutės rajono savivaldybės 2015-2024 m. strateginio plėtros plano objektų sąrašą.
Šilutės r. savivaldybės meras susitikime akcentavo, kad Šilutės rajone gausu žydų kultūros istorijos pėdsakų: tai ir senosios kapinės, pastatai, sinagogos, holokausto vietos. Jis pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į realias grėsmes šalia avarinio Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastato gyvenantiems žmonėms.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme įtvirtinta nuostata „išsaugoti“ nekilnojamąjį kultūros paveldą. Deja, „išsaugojimas“ dažniausiai apsiriboja vien objekto įrašymu į Kultūros vertybių registrą.
2010 m. LR valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje pažymėta, kad „objekto įtraukimas į KVR (registrą) negarantuoja, kad jis bus išsaugotas“. Pasak Š. Laužiko, nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą garantuoja nuolatinė jo priežiūra, tvarkymas. „Šiems darbams atlikti reikalingos lėšos, kurios užtikrintų pastovumą ir nuoseklumą. Kultūros paveldo departamentas, kaip partneris, taip pat neturi lėšų ir per mažai dėmesio skiria kultūros paveldo objektams tvarkyti, neturi ir žmogiškųjų resursų, kad galėtų užtikrinti nuoseklų bendradarbiavimą ieškant programų finansavimui užtikrinti“, – sakė meras.
V. Griškevičienė primena, kad auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, jog vertinimo tarybos turėtų teikti prioritetą kultūros paveldo objektų vertingosioms savybėms aprašyti, o ne naujiems objektams registruoti. „Turime daug paveldo objektų, o daugelio jų vertingų savybių aprašų nėra. Tokie specialistų padaryti darbai būtų vertingi ir labai svarbūs objektų savininkams rengiant projektus. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sąraše esantis objektas negarantuoja jų savininkams materialinių resursų. Nėra normalu ir tai, kad objektai be savininko žinios įtraukiami į vertybių sąrašus. Kultūros paveldo objektais savininkai turėtų didžiuotis, statuso suteikimas turėtų skatinti juos tvarkyti objektus, tačiau tokia praktika, kaip dabar, daugeliu atveju užprogramuoja požiūrį, kad tai yra nepakeliama našta“, – „Pamariui“ sakė V. Griškevičienė.
Savivaldybė siūlo dar kartą įvairiapusiškai įvertinti situaciją ir priimti sprendimą, kuris tenkintų visas suinteresuotąsias puses ir leistų plėtoti partnerystę puoselėjant tolerantišką požiūrį į kitų tautų kultūrą, jų istorijos palikimą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Vytautas A. Gocentas

    Pasirūpinkime, nes tai svarbus paveldas: po 1929 m. gaisro mano senolius naumiestiškis stalius Ansas Srūgis (staliaus mokslus baigęs Katyčiuose pas meistrą Endrijatį) žydų bendruomenės užsakymu sumeistravo visas medines sinagogos puošmenas, langus, duris. Senoliaus daryti baldai – Naumiesčio muziejuje. Apsilankykime ir įsitikinkime meistro gabumais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ką verta žinoti apie betoninius gyvenamųjų namų elementus?

Betoninių namų statyba suteikia namų savininkams daug privalumų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, ilgaamžiškumą ir neprideda nereikalingos priežiūros. Be to, betoniniai namai sukuria saugią, patogią ir sveiką aplinką, taip pat teigiamai prisideda prie aplinkos. Daugelis šių privalumų suteikia namų savininkams ilgalaikių finansinių santaupų. Betoniniai blokai prieš izoliuotas betonines formas Dvi sienų sistemos, dažniausiai naudojamos betoniniams namams statyti, yra betoniniai blokai ir izoliuotos betoninės formos (ICF). Abu metodai suteikia daug betoninio namo statybos pranašumų. Tačiau, skirtingai nei ICF sienos, betono blokeliai turi

Lietuvos banko sukauptas meno kūrinių lobynas – viename albume

LB-menas

Lietuvos bankas, pernai paminėjęs 100 metų sukaktį, šia proga parengė ir išleido albumą „Lietuvos banko dailės rinkinys“. Jame pirmą kartą koncentruotai pristatomi centriniame banke tarpukariu ir po 1990 m. sukaupti dailės kūriniai – paveikslai, keramikos dirbiniai, skulptūros, vitražai. Dailės kūrinių rinkinys – ne tik puošybai „Visuomenei pristatome šiek tiek mažiau žinomą, bet vieną įdomiausių Lietuvos banko veiklos sričių, kurios pradžia siejama su Lietuvos banko rūmų, esančių K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje, Kaune, atsiradimu. Pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio

Policija: išpjovė 1000 eurų vertės medžių

Tauragės apskrities VPK informuoja apie savaitgalio įvykius Šilutės rajone ir skelbia kitas žinias, į kurias gyventojai turėtų atkreipti dėmesį. Sausio 28 d. rytą vyras, gim. 1986 m., pastebėjo, kad sklype Labatmedžio k., Švėkšnos sen., išpjauti medžiai. Nuostolis 1000 eurų. Sausio 29 d.  Žemaitkiemio k. neblaivus (1,57 prom.) vyras, gim. 1999 m., vairavo automobilį „VW Passat“. Sausio 28 d. naktį Lietuvininkų gatvėje, Šilutėje,  nenustatyti asmenys užpuolė neblaivius vyrus (gim. 1981 m. ir gim. 1990 m.) ir vieną iš jų sužalojo. Sausio

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Taip pat skaitykite