Laukiančiųjų socialinio būsto – mažėja, bet po truputį

Šilutės raj. savivaldybės būsto fonde yra 126 socialiniai būstai. Nors iki šių metų pabaigos savivaldybė planuoja papildyti sąrašą dar 9 butais, tačiau laukiančiųjų eilėje – 155 asmenys ar šeimos. Vis tik situacija dėl socialinių būstų Šilutės raj. – nebloga, o eilės pamažu trumpėja. Rugsėjį tvirtino Šilutės raj. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Palyginus su ankstesniais metais, kasmet atsiranda žmonių, kurie įrašomi į eilę išsinuomoti socialiniam būstui. Pavyzdžiui, praėjusiais metais sąraše buvo 149 asmenys ar šeimos, o 2016-aisiais – 169 asmenys ar šeimos. Tačiau teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka tam tikrus reikalavimus. Negana to, jei žmogus ir gavo savivaldybės socialinį būstą, tačiau vėliau iš sąrašo gali būti išbraukiamas.

Iš sąrašo gali išbraukti

Šilutės raj. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Administracijos direktorius informavo, kad norintys pasinaudoti savivaldybės socialiniais būstais, kiekvienais metais iki gegužės 1-osios privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas. Tačiau daugelis tai pamiršta padaryti ir automatiškai netenka teisės gauti būsto. Pajamos ar turtas viršija  valstybės nustatytus metinius dydžius, todėl išbraukiami iš laukiančiųjų socialinio būsto sąrašo. Pavyzdžiui, asmens be šeimos grynosios metinės pajamos negali viršyti 3904 Eur, o turtas – 6832 Eur. Dviejų ir trijų asmenų šeimos metinės pajamos negali viršyti 7686 Eur, o turtas 13664 Eur.

Žinoma, kad šiais metais buvo 24 šeimos ar asmenys, kurie nedeklaravo turto ir pajamų, todėl buvo išbraukti iš sąrašo. 2017-aisiais jų buvo 38 asmenys, o 2016 m. – 46 asmenys ar šeimos. Anot S. Šepučio, yra buvę ir kitų atvejų, kai asmenys yra iškeldinti iš socialinio būsto. Kai nemoka už patalpų nuomą ir komunalinių mokesčių, trukdo kaimynams gyventi. Paaiškėja, kad kitais atvejais žmonės, kurie naudojasi savivaldybės turtu, jį neretai pernuomoja ar išvyksta gyventi svetur. Taip pat nuomininkas savo lėšomis privalo ne rečiau kaip kas 5-erius metus daryti einamąjį socialinio būsto remontą. „Kai kurie nuomininkai palieka būstus tvarkingus ir suremontuotus, o kiti – jų neremontuoja ir apleidžia. Savivaldybė gali išnuomoti tik tvarkingus, tinkamus gyventi socialinius būstus, todėl apleisti būstai yra remontuojami prieš skiriant asmenims ar šeimoms pagal sąrašus“, – informavo administracijos direktorius.

Laimingųjų nėra

Pasiteiravus administracijos direktoriaus, kokia tvarka laukiantieji būsto patenka tarp išrinktųjų, paaiškėjo, kita tiesa – nėra jokio sąrašo ir būstas suteikiamas vadovaujantis tik vienu kriterijumi – pagal prašymo pateikimo datą ir laiką.

Laimingųjų, kurie teikė prašymus ir tikėjosi gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, buvo, tačiau pasisekė ne visiems. Priminsime, jog nuo rugsėjo 1-osios jaunos šeimos jau gali pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione. Aišku, pirmiausia šeimai reikia susirasti būstą, kurį nori pirkti, arba sklypą, kuriame nori statydintis namą. Šilutės raj. savivaldybėje kreipėsi 21 jauna šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresni kaip 35 metų. Deja, iš šio sąrašo priimta 11 prašymų, o 10 atmesta. Anot S. Šepučio, viena šeima neatitiko jaunos šeimos statuso, 2 šeimos turėjo nuosavybes teise būstą, o likusios nedeklaravo savo turto už praėjusius metus.

Viktorija SKUTULIENĖ

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po