Laukiančiųjų socialinio būsto – mažėja, bet po truputį

Šilutės raj. savivaldybės būsto fonde yra 126 socialiniai būstai. Nors iki šių metų pabaigos savivaldybė planuoja papildyti sąrašą dar 9 butais, tačiau laukiančiųjų eilėje – 155 asmenys ar šeimos. Vis tik situacija dėl socialinių būstų Šilutės raj. – nebloga, o eilės pamažu trumpėja. Rugsėjį tvirtino Šilutės raj. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Palyginus su ankstesniais metais, kasmet atsiranda žmonių, kurie įrašomi į eilę išsinuomoti socialiniam būstui. Pavyzdžiui, praėjusiais metais sąraše buvo 149 asmenys ar šeimos, o 2016-aisiais – 169 asmenys ar šeimos. Tačiau teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka tam tikrus reikalavimus. Negana to, jei žmogus ir gavo savivaldybės socialinį būstą, tačiau vėliau iš sąrašo gali būti išbraukiamas.

Iš sąrašo gali išbraukti

Šilutės raj. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Administracijos direktorius informavo, kad norintys pasinaudoti savivaldybės socialiniais būstais, kiekvienais metais iki gegužės 1-osios privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas. Tačiau daugelis tai pamiršta padaryti ir automatiškai netenka teisės gauti būsto. Pajamos ar turtas viršija  valstybės nustatytus metinius dydžius, todėl išbraukiami iš laukiančiųjų socialinio būsto sąrašo. Pavyzdžiui, asmens be šeimos grynosios metinės pajamos negali viršyti 3904 Eur, o turtas – 6832 Eur. Dviejų ir trijų asmenų šeimos metinės pajamos negali viršyti 7686 Eur, o turtas 13664 Eur.

Žinoma, kad šiais metais buvo 24 šeimos ar asmenys, kurie nedeklaravo turto ir pajamų, todėl buvo išbraukti iš sąrašo. 2017-aisiais jų buvo 38 asmenys, o 2016 m. – 46 asmenys ar šeimos. Anot S. Šepučio, yra buvę ir kitų atvejų, kai asmenys yra iškeldinti iš socialinio būsto. Kai nemoka už patalpų nuomą ir komunalinių mokesčių, trukdo kaimynams gyventi. Paaiškėja, kad kitais atvejais žmonės, kurie naudojasi savivaldybės turtu, jį neretai pernuomoja ar išvyksta gyventi svetur. Taip pat nuomininkas savo lėšomis privalo ne rečiau kaip kas 5-erius metus daryti einamąjį socialinio būsto remontą. „Kai kurie nuomininkai palieka būstus tvarkingus ir suremontuotus, o kiti – jų neremontuoja ir apleidžia. Savivaldybė gali išnuomoti tik tvarkingus, tinkamus gyventi socialinius būstus, todėl apleisti būstai yra remontuojami prieš skiriant asmenims ar šeimoms pagal sąrašus“, – informavo administracijos direktorius.

Laimingųjų nėra

Pasiteiravus administracijos direktoriaus, kokia tvarka laukiantieji būsto patenka tarp išrinktųjų, paaiškėjo, kita tiesa – nėra jokio sąrašo ir būstas suteikiamas vadovaujantis tik vienu kriterijumi – pagal prašymo pateikimo datą ir laiką.

Laimingųjų, kurie teikė prašymus ir tikėjosi gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, buvo, tačiau pasisekė ne visiems. Priminsime, jog nuo rugsėjo 1-osios jaunos šeimos jau gali pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione. Aišku, pirmiausia šeimai reikia susirasti būstą, kurį nori pirkti, arba sklypą, kuriame nori statydintis namą. Šilutės raj. savivaldybėje kreipėsi 21 jauna šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresni kaip 35 metų. Deja, iš šio sąrašo priimta 11 prašymų, o 10 atmesta. Anot S. Šepučio, viena šeima neatitiko jaunos šeimos statuso, 2 šeimos turėjo nuosavybes teise būstą, o likusios nedeklaravo savo turto už praėjusius metus.

Viktorija SKUTULIENĖ

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.   Pasikeičia elgesys   Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas,  neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.  Didina riziką Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės,

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų