„Lampetra“ imasi populiarinti karšį

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ nariai ir svečiai aną vakarą skanavo patiekalų iš karšių.

Kas nežino Pamario krašte šaltu ar karštu dūmu rūkytų karšių?

Deja, patiekalų iš karšių Šilutės kavinėse rasti nėra lengva. Populiarindami karšį, žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ nariai metė iššūkį vietinių kavinių savininkams: pasitelkdami meistriškumą patiekite originalių patiekalų iš karšių. Atsiliepė tik vienas Šilutėje veikiantis itališko stiliaus restoranas „Kitchen Inn“. Jo savininkai prieš šv. Kalėdas pakvietė svečius į išskirtinę degustacinę vakarienę, kurios metu pristatė keturis naujus patiekalus iš karšio.

Kodėl karšis?
Susirinkę žuvininkystės įmonių asociacijos nariai atskleidė, kad siekia paskatinti kavinių savininkus kurti receptus iš įvairių žuvų ir įtraukti tokius patiekalus į maitinimo įstaigų meniu. „Mūsų tikslas, kad Pamario krašto vizitinė kortelė būtų ne tik karšto rūkymo karšio išklotinė, bet ir įvairūs kulinariniai patiekalai. Šios žuvies Kuršių marių žvejai gali patiekti beveik ištisus metus (per metus jos sužvejojama apie 500 tonų). Norime, kad karšis būtų išrinktas Pamario žuvimi ir jo būtų galima paskanauti visose kavinėse. Nors su iššūkiu – sukurti patiekalų iš karšio – sutiko tik viena įstaiga, tačiau sieksime užmegzti ryšius ir su kaimo turizmo sodybomis, skatinsime gaminti patiekalus iš vietinių žuvų“,– pasakoja žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė.

Ar žinojote, kad karšis, sužvejotas Kuršių mariose, – vertinga žuvis? Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų rezultatų duomenimis, karšio energetinė vertė 100 g – 101/425 kcal/kJ, o baltymų ir riebalų turi daugiau negu sterkas, kuoja ar stinta. Joje sunkiųjų metalų (kadmio, gyvsidabrio, švino mg/kg) koncentracija neviršija leistinos normos.

Tądien į degustacinę vakarienę ragauti išskirtinių karšio patiekalų susirinko žuvininkystės asociacijos nariai, išsamiai apie karšius susirinkusiems papasakojo žuvininkystės srityje per 30 metų dirbantis mokslininkas Arvydas Švagždys, pastebėjimais apie tradicines salos žuvis dalijosi Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė. Apie maistinę karšio vertę kalbėjo Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytoja–inspektorė Rasa Šarkienė, kuri patvirtino, jog žuvį valgyti sveika, rekomenduojama jos skanauti 2 – 3 kartus per savaitę.
Prieš patiekiant valgius, restorano savininkas prisipažino seniai mąstęs į meniu įtraukti patiekalų iš karšių, tad ši asociacijos narių pasiūlyta užduotis tik paskatino greičiau imtis veiksmų. Jis pasidžiaugė idėja ir pristatė keturis naujus, jų virtuvės šefų pagamintus patiekalus iš karšio ir akcentavo, kad šiems patiekalams sukurti pirmiausia buvo reikalinga šviežia kokybiška žuvis.

Prancūziška žuvienės sriuba.

„Paieškojus kulinarijos istorijos archyvuose patiekalų iš karšio mūsų krašte, tikiu, rastume ne vieną originalų patiekalą. Tačiau šiam pirmajam bandymui virtuvės šefas pagamino patiekalų remdamasis kitų pasaulio šalių virtuvių pavyzdžiais“, – sakė restorano savininkas.
Keturi patiekalai iš karšio
„Žavaus baltumo“ – taip apibūdino pirmąjį patiekalą Birutė Servienė. Svečiams buvo patiektas Azijos virtuvei būdingas užkandis. Ryškiai oranžinėje lėkštėje ant iešmelio suverti keturi iš karšio faršo suformuoti kukuliai. Prie jų patiekiamas aitrus garstyčių skonio padažas, kurio sudėtis, anot restorano savininko, neatskleidžiama. „Kitchen Inn“ visi padažai gaminami jų virtuvės šefo.

Iš karšio faršo suformuoti kukuliai, prie jų patiekta garstyčių skonio padažo.

Po to buvo patiekta prancūziškos žuvienės sriubos „Bouillabaisse“ ir Marselio žuvienės. Anot restorano savininko, Marselio žvejai sumanė gaminti žuvienę iš tokios žuvies, kurios negali parduoti. Šiuo atveju, iš karšio.
Vėliau svečiai ragavo ir du pagrindinius patiekalus. Pirmąjį, pavadintą „Fish and chips“, kuris „Kitchen Inn“ įprastai gaminamas iš sterko. „Šios išskirtinės vakarienės proga „Fish and chips“ buvo pagamintas iš karšio. Šiam karšio patiekalui garnyrą pagaminome su saldžiomis bulvėmis“, – paaiškino restorano savininkas. Šis klasikinis britų patiekalas („Fish and Chips“) – vienas populiariausių jų restorane. Geriausių atsiliepimų žvejai negailėjo kepsniui su žirneliais, kuris tą vakarą buvo išrinktas gardžiausiu patiekalu.
Po vakarienės ir patys išrankiausi svečiai liko maloniai nustebinti patiekalų iš karšių įvairove, įvaizdžiu ir, žinoma, gardumu, o žvejai kvietė apsilankyti asociacijos „Lampetra“ elektroninėje parduotuvėje (www.zuvis.lampetra.lt), įsigyti čia karšių, karšio faršo ir kitų žuvų bei sukurti savo patiekalo iš karšio receptą. Asociacija planuoja ir ateityje populiarinti Pamario kraštą simbolizuojantį karšį.

Viktorija SKUTULIENĖ, Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Trys išbandymai valdžiai: kokie pokyčiai neįgaliųjų laukia 2019-aisiais

Praėjusius metus Lietuvos neįgalieji prisimins kaip tuos, kuriuos ženklino svarbios pergalės, tačiau netrūko ir naujų planų bei skambių valdžios pažadų. Tačiau kas šiemet laukia negalią turinčių žmonių ir ar integracijos skatinimo egzaminas bus išlaikytas pasitikrinti galėsime jau visai greitai, per savivaldos rinkimus kovo mėnesį. Pirmasis išbandymas – rinkimai Pirmasis išbandymas, aiškiai parodysiantis, kaip keičiasi neįgalių žmonių situacija šalyje bei jų galimybės dalyvauti valstybės gyvenime bus net treji šalyje vyksiantys rinkimai. Kaip dar balandžio mėnesį konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, iki

NAUJIENOS

VYRIAUSIOJI rinkimų komisija apsvarstė Vilniaus mero R. Šimašiaus elgesį dėl feisbuke viešintų veiklos ataskaitų. Pasirodo, politikams, kurie jau įsitraukė į artėjančių rinkimų agitaciją, net feisbuko asmeninėje paskyroje negalima skleisti politinės agitacijos. Savivaldybių vadovai negali naudotis pavaldinių pagalba jų informacijai asmeninėje feisbuko paskyroje tvarkyti. ŠVĖKŠNOJE nuo sausio 2 d. atidaryta UAB „Švėkšnos ambulatorija“, įsikūrusi Liepų a. 22. Čia dirba ne tik šeimos gydytojai, bet ir teikiamos fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos. KRAŠTO apsaugos ministerija primena, kad sausio 10 d. sudaryti šių

Lietuvoje afrikinis kiaulių maras tarp šernų tebeplinta

Lietuvoje šiais metais afrikinis kiaulių maras (AKM) nediagnozuotas kiaulių laikymo vietose, tačiau laukinėje faunoje liga tebeplinta, skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Sausio 12-18 d. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus šernų gaišenų ir skerdenų mėginius, AKM nustatytas 18 nugaišusių ir 13 sumedžiotų šernų. Sumedžiotiems šernams ar jų gaišenoms diagnozuoto afrikinio kiaulių maro geografija mūsų šalyje plati: Alytaus, Kauno, Jonavos, Kėdainių, Lazdijų, Mažeikių, Prienų, Šakių, Šiaulių, Trakų, Varėnos ir Vilniaus rajonų savivaldybės.  Tačiau, pasak VMVT pranešimo, su

Sveikata žiemą: penki mitai, kuriais neverta tikėti

Šaltuoju metų laiku, kai padaugėja susirgimų peršalimo ligomis, savo sveikata susirūpiname gerokai labiau. Tačiau kartais šioje srityje persistengiame arba, atvirkščiai, nesiimame reikiamų veiksmų sveikatai apsaugoti. Egzistuoja nemažai klaidingų įsitikinimų, kuriais žmonės vadovaujasi rūpindamiesi savo ir artimųjų sveikata. Vaistininkai pateikia penkis populiarius su sveikata ir gera savijauta žiemą susijusius mitus, kuriais nederėtų vadovautis, jei norite būti sveiki ir kupini energijos.    Pirmas mitas: peršalus išgelbės antibiotikai Vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus dalis žmonių griebiasi antibiotikų. Tačiau įsitikinimas, kad tai vaistas, skirtas