„Lampetra“ imasi populiarinti karšį

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ nariai ir svečiai aną vakarą skanavo patiekalų iš karšių.

Kas nežino Pamario krašte šaltu ar karštu dūmu rūkytų karšių?

Deja, patiekalų iš karšių Šilutės kavinėse rasti nėra lengva. Populiarindami karšį, žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ nariai metė iššūkį vietinių kavinių savininkams: pasitelkdami meistriškumą patiekite originalių patiekalų iš karšių. Atsiliepė tik vienas Šilutėje veikiantis itališko stiliaus restoranas „Kitchen Inn“. Jo savininkai prieš šv. Kalėdas pakvietė svečius į išskirtinę degustacinę vakarienę, kurios metu pristatė keturis naujus patiekalus iš karšio.

Kodėl karšis?
Susirinkę žuvininkystės įmonių asociacijos nariai atskleidė, kad siekia paskatinti kavinių savininkus kurti receptus iš įvairių žuvų ir įtraukti tokius patiekalus į maitinimo įstaigų meniu. „Mūsų tikslas, kad Pamario krašto vizitinė kortelė būtų ne tik karšto rūkymo karšio išklotinė, bet ir įvairūs kulinariniai patiekalai. Šios žuvies Kuršių marių žvejai gali patiekti beveik ištisus metus (per metus jos sužvejojama apie 500 tonų). Norime, kad karšis būtų išrinktas Pamario žuvimi ir jo būtų galima paskanauti visose kavinėse. Nors su iššūkiu – sukurti patiekalų iš karšio – sutiko tik viena įstaiga, tačiau sieksime užmegzti ryšius ir su kaimo turizmo sodybomis, skatinsime gaminti patiekalus iš vietinių žuvų“,– pasakoja žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė.

Ar žinojote, kad karšis, sužvejotas Kuršių mariose, – vertinga žuvis? Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų rezultatų duomenimis, karšio energetinė vertė 100 g – 101/425 kcal/kJ, o baltymų ir riebalų turi daugiau negu sterkas, kuoja ar stinta. Joje sunkiųjų metalų (kadmio, gyvsidabrio, švino mg/kg) koncentracija neviršija leistinos normos.

Tądien į degustacinę vakarienę ragauti išskirtinių karšio patiekalų susirinko žuvininkystės asociacijos nariai, išsamiai apie karšius susirinkusiems papasakojo žuvininkystės srityje per 30 metų dirbantis mokslininkas Arvydas Švagždys, pastebėjimais apie tradicines salos žuvis dalijosi Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė. Apie maistinę karšio vertę kalbėjo Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytoja–inspektorė Rasa Šarkienė, kuri patvirtino, jog žuvį valgyti sveika, rekomenduojama jos skanauti 2 – 3 kartus per savaitę.
Prieš patiekiant valgius, restorano savininkas prisipažino seniai mąstęs į meniu įtraukti patiekalų iš karšių, tad ši asociacijos narių pasiūlyta užduotis tik paskatino greičiau imtis veiksmų. Jis pasidžiaugė idėja ir pristatė keturis naujus, jų virtuvės šefų pagamintus patiekalus iš karšio ir akcentavo, kad šiems patiekalams sukurti pirmiausia buvo reikalinga šviežia kokybiška žuvis.

Prancūziška žuvienės sriuba.

„Paieškojus kulinarijos istorijos archyvuose patiekalų iš karšio mūsų krašte, tikiu, rastume ne vieną originalų patiekalą. Tačiau šiam pirmajam bandymui virtuvės šefas pagamino patiekalų remdamasis kitų pasaulio šalių virtuvių pavyzdžiais“, – sakė restorano savininkas.
Keturi patiekalai iš karšio
„Žavaus baltumo“ – taip apibūdino pirmąjį patiekalą Birutė Servienė. Svečiams buvo patiektas Azijos virtuvei būdingas užkandis. Ryškiai oranžinėje lėkštėje ant iešmelio suverti keturi iš karšio faršo suformuoti kukuliai. Prie jų patiekiamas aitrus garstyčių skonio padažas, kurio sudėtis, anot restorano savininko, neatskleidžiama. „Kitchen Inn“ visi padažai gaminami jų virtuvės šefo.

Iš karšio faršo suformuoti kukuliai, prie jų patiekta garstyčių skonio padažo.

Po to buvo patiekta prancūziškos žuvienės sriubos „Bouillabaisse“ ir Marselio žuvienės. Anot restorano savininko, Marselio žvejai sumanė gaminti žuvienę iš tokios žuvies, kurios negali parduoti. Šiuo atveju, iš karšio.
Vėliau svečiai ragavo ir du pagrindinius patiekalus. Pirmąjį, pavadintą „Fish and chips“, kuris „Kitchen Inn“ įprastai gaminamas iš sterko. „Šios išskirtinės vakarienės proga „Fish and chips“ buvo pagamintas iš karšio. Šiam karšio patiekalui garnyrą pagaminome su saldžiomis bulvėmis“, – paaiškino restorano savininkas. Šis klasikinis britų patiekalas („Fish and Chips“) – vienas populiariausių jų restorane. Geriausių atsiliepimų žvejai negailėjo kepsniui su žirneliais, kuris tą vakarą buvo išrinktas gardžiausiu patiekalu.
Po vakarienės ir patys išrankiausi svečiai liko maloniai nustebinti patiekalų iš karšių įvairove, įvaizdžiu ir, žinoma, gardumu, o žvejai kvietė apsilankyti asociacijos „Lampetra“ elektroninėje parduotuvėje (www.zuvis.lampetra.lt), įsigyti čia karšių, karšio faršo ir kitų žuvų bei sukurti savo patiekalo iš karšio receptą. Asociacija planuoja ir ateityje populiarinti Pamario kraštą simbolizuojantį karšį.

Viktorija SKUTULIENĖ, Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,