Laivų paradas su klasikinės muzikos garsais ir unikaliais Pamario ženklais

Šeštadienį Uostadvaryje pirmą kartą mūsų krašte buvo surengtas laivų paradas, kuriuo norėta parodyti dėmesį laivininkams.

Monikos Dobrovolskytės nuotr.

Karštą gegužės dieną pamariškiai ir jų svečiai skubėjo į Uostadvarį ratuoti ar plaukimo priemonėmis vandens keliu. Atvykstantiems iš tolo kelią rodė vėtrungės ant aukštų laivo stiebų. Pirmąjį laivų paradą Uostadvaryje surengė Nemuno deltos regioninis parkas, sulaukęs nemažai talkininkų.
Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vadovas Vaidas Pavilonis pasidžiaugė, kad pirmasis laivų paradas pavyko. Susirinko nemažai smalsuolių, parade dalyvavo 72 laivai. Jie į Uostadvarį atplaukė iš įvairiausių pusių ir vietų: Šilutės, Rusnės, Minijos, Kintų, Ventės, Juodkrantės, Klaipėdos, Nidos. Parade dalyvavo istoriniai ir tradiciniai laivai, burinės jachtos, žvejybiniai, pramoginiai laivai, motorlaiviai ir valtys.
„Parado metu siekėme rekordo, tačiau tai darėme pateikę ne vandens kelio, kuriuo plaukia vienas paskui kitą laivai, bet susumavę bendrą laivų korpusų ilgį. Susidarė 580,65 metro“, – sakė NDRP direktorius V. Pavilonis. Pirmadienį, Lietuvos rekordų registravimo agentūrai „Factum“ buvo perduoti visi duomenys apie tai, kiek plaukimo priemonių dalyvavo parade ir plaukė į Kuršių marias. Pasidžiaugta, kad gero vėjo ir puikaus plaukiojimo parado laivų įguloms palinkėti atvyko LR aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Koncertuoja Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus.

Šilutės kultūros ir pramogų centras pagal projektą „Vėtrungių kelias“ renginio dalyviams padovanojo klasikinės muzikos koncertą „Menų laivas atplaukia“. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus, populiarius klasikinės muzikos kūrinius grojo laivo denyje.
Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Aurelija Jakštaitė sako, kad vienas svarbiausių laivų parado tikslų buvo parodyti dėmesį laivavedžiams ir pagerbti žuvusius žvejus, laivininkus.
Prie Atmatos kranto išsirikiavusius laivų įgulų kapitonus pasveikino NDRP vadovas V. Pavilonis, Šilutės r. savivaldybės meras Šarūnas Laužikas. Pirmieji į marias išplaukė senieji, istoriniai laivai – kurėnai, paskui juos patraukė jachtos, žvejybos ir kiti laivai.
Trumpas instrukcijas, kaip rikiuotis, plaukti iki Kuršių marių ir kurioje vietoje sustoti ratu, perdavė rusniškis laivadirbys, istorinių laivų žinovas ir keliones jais populiarinantis rusniškis Simas Knapkis.

Uostadvario švyturys. Monikos Dobrovolskytės nuotr.

Laivus į kelionę maršais išlydėjo šilutiškiai trimitininkai Gražvydas Raila ir jo sūnus Kęstutis. Laivai pasuko Kuršių marių link. Ratu išsirikiavo ties raudonuoju plūduru. Atliko tradicinius pagarbos ritualus negrįžusiems žvejams ir laivinininkams. Iš vienos seniausių parado dalyvių jachtos iššautos trys salvės, nuskambėjo G. Railos trimitu atliekama „Aleliuja“, į vandenį nuleisti 6 ąžuolų vainikai.
Uostadvaryje, pavėsyje prie švyturio, veikė iš Kintų Vydūno kultūros centro atvežta paroda apie vėtrunges ir Kuršmarių vėtrungių tėvą Ernstą Vilhelmą Berbomą. Netrūko žuvies, siūlyta net kavos.
„Šilutės rajone yra įregistruota apie tūkstantis laivų, tačiau laivininkams iki šiol nebuvo parodyta didesnio dėmesio. Pasistengėme sukviesti visus. Tikimės, kad šiuo renginiu dar labiau išgarsinsime vandenų kraštą. Tai galėtų paskatinti vandens turizmo paslaugų plėtrą“, – sakė NDRP vyr. specialistė A. Jakštaitė.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite