Laisvės kelias pražydo neužmirštuolėmis

Paminėti 26-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines prie Pagėgių kultūros centro gausiai rinkosi pagėgiškiai ir svečiai. „…Už tautai švenčiausią idėją, beginkliai širdimis tyromis, ant aukuro laisvės atėję, paliksit visad su mumis. Primindami mums Prometėją, o koks Prometėjas be savo ugnies?“ – klausė minėjimo vedėja Danutė Bardauskienė.

Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Kazys Žutautas kalbėjo, jog tų tragiškų įvykių metu tebebuvo mokinys. Visus susirinkusius kunigas palaimino pasiekto kilnaus tikslo proga.
Tris Laisvės laužus, pagerbiant tautos didvyrių atminimą, uždegė Pagėgių pradinės mokyklos mokiniai, Algimanto Mackaus gimnazijos gimnazistai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnai.
Kultūros centro fojė minėjimo dalyvius pasitiko Pagėgių meno ir sporto mokyklos mokytoja Regina Pilkionienė. Akomponuojant Evelinai Norkienei, ji atliko kūrinį „Dainuoju Lietuvai“. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis pristatė fotografijas iš savo asmeninio archyvo. Nuotraukose 7 metų V. Komskio tarnybos pasienyje akimirkoss. Visi smalsiai apžiūrinėjo du medalius, kuriais buvo apdovanotas pasienietis V. Komskis.
VSAT Pagėgių rinktinės vadas Rimantas Timinskis kalbėjo apie pasieniečių tarnybos svarbą valstybei, kvietė jaunimą rinktis pasieniečio specialybę.
Didžiuliame piešinyje „Laisvės kelyje“ visi „įmynė savo pėdas“: įsegė po neužmirštuolės žiedelį.
Tradiciškai nuo 2012 m. pagėgiškiai ir moksleiviai, Savivaldybės darbuotojai, ūkininkai, pasieniečiai dalyvauja Donorystės akcijoje. Savo kraujo dovanojo rekordiškai daug donorų – 74.

Pagėgių kultūros centro inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti