Laisvės gynėjų dienos minėjimas Katyčiuose

28-eri metai, kai kasmet atverčiame patį skaudžiausią mūsų tautos kelio į Nepriklausomybę istorijos puslapį, apšlakstytą nekaltų žmonių krauju. Tie įvykiai giliai ir ilgam įsirėžė į tautos atmintį. Kasmet Sausio 13-ąją minėdami Laisvės gynėjų dieną prisimename tuos, kurie kovodami už teisę būti laisviems išėjo amžiams. Prisimename tą išgyventą siaubą, kai šarvuočių ir automatų vamzdžiai norėjo parklupdyti beginklę tautą, einančią į laisvę. Atlaikėme šį sunkų išbandymą, nes buvome vieningi ir drąsūs.

Dalis katytiškių nedvejodami 1991 metų sausio 13-ąją išvyko į Vilnių ginti Laisvės, o likusieji būrėsi miestelio aikštėje, degino laužus, dainavo, savo mintimis ir širdimis buvo kartu su visa tauta. Atmindami šią datą, kasmet miestelio žmonės, gaudžiant varpams, renkasi į aikštę uždegti atminties laužo, pabūti kartu.
Šiemet vietos seniūnija kartu su Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro darbuotojais Katyčiuose Laisvės gynėjų dieną minėjo sausio 11-ąją. Iš pat ryto įstaigų ir gyvenamųjų namų languose žibėjo uždegtos atminties žvakelės, aplinkui tvyrojo susikaupimas ir ramybė.
Pavakare žmonės rinkosi į seniūnijos salę. Čia Katyčių pagrindinės mokyklos moksleivės Pija ir Rugilė besirenkančius pasitiko ir apdalijo neužmirštuolių žiedais. Ekrane keitėsi sausio įvykių vaizdai su žuvusiųjų nuotraukomis. Šalia degė atminties žvakelės. Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis linkėjo susirinkusiems saugoti ir branginti laisvę, pirktą tokia skaudžia kaina.
Kaimynai – Usėnų etnografinis dramos kolektyvas, vadovaujamas režisierės Jūratės Daugalienės, parodė katytiškiams spektaklį „Mano širdies marios“, pastatytą pagal Hermano Zudermano „Lietuviškas apysakas“. Po spektaklio aikštėje suliepsnojo atminimo laužai. Šįkart laužus uždegė jaunimas. Besiplaikstant laužų ir vėliavų liepsnoms, žmonių lūpose suskambo „Tautiška giesmė“. Niekas neskubėjo skirstytis. Skambant patriotinėms dainoms, žmonės šnekučiavosi, dalijosi prisiminimais, džiaugėsi laisve ir besileidžiančiomis iš dangaus snaigėmis.

Nijolė Stanelienė, Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografė–vadybininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.