Laisvės gynėjų dienos minėjimas Katyčiuose

28-eri metai, kai kasmet atverčiame patį skaudžiausią mūsų tautos kelio į Nepriklausomybę istorijos puslapį, apšlakstytą nekaltų žmonių krauju. Tie įvykiai giliai ir ilgam įsirėžė į tautos atmintį. Kasmet Sausio 13-ąją minėdami Laisvės gynėjų dieną prisimename tuos, kurie kovodami už teisę būti laisviems išėjo amžiams. Prisimename tą išgyventą siaubą, kai šarvuočių ir automatų vamzdžiai norėjo parklupdyti beginklę tautą, einančią į laisvę. Atlaikėme šį sunkų išbandymą, nes buvome vieningi ir drąsūs.

Dalis katytiškių nedvejodami 1991 metų sausio 13-ąją išvyko į Vilnių ginti Laisvės, o likusieji būrėsi miestelio aikštėje, degino laužus, dainavo, savo mintimis ir širdimis buvo kartu su visa tauta. Atmindami šią datą, kasmet miestelio žmonės, gaudžiant varpams, renkasi į aikštę uždegti atminties laužo, pabūti kartu.
Šiemet vietos seniūnija kartu su Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro darbuotojais Katyčiuose Laisvės gynėjų dieną minėjo sausio 11-ąją. Iš pat ryto įstaigų ir gyvenamųjų namų languose žibėjo uždegtos atminties žvakelės, aplinkui tvyrojo susikaupimas ir ramybė.
Pavakare žmonės rinkosi į seniūnijos salę. Čia Katyčių pagrindinės mokyklos moksleivės Pija ir Rugilė besirenkančius pasitiko ir apdalijo neužmirštuolių žiedais. Ekrane keitėsi sausio įvykių vaizdai su žuvusiųjų nuotraukomis. Šalia degė atminties žvakelės. Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis linkėjo susirinkusiems saugoti ir branginti laisvę, pirktą tokia skaudžia kaina.
Kaimynai – Usėnų etnografinis dramos kolektyvas, vadovaujamas režisierės Jūratės Daugalienės, parodė katytiškiams spektaklį „Mano širdies marios“, pastatytą pagal Hermano Zudermano „Lietuviškas apysakas“. Po spektaklio aikštėje suliepsnojo atminimo laužai. Šįkart laužus uždegė jaunimas. Besiplaikstant laužų ir vėliavų liepsnoms, žmonių lūpose suskambo „Tautiška giesmė“. Niekas neskubėjo skirstytis. Skambant patriotinėms dainoms, žmonės šnekučiavosi, dalijosi prisiminimais, džiaugėsi laisve ir besileidžiančiomis iš dangaus snaigėmis.

Nijolė Stanelienė, Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografė–vadybininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda