Laisvės gynėjų dieną – su žvakelėmis, laužais ir filmu apie dainuojančią revoliuciją

Nuo atmintinų 1991 m. sausio 13-osios įvykių prabėgo 23-eji metai. Juos puikiai prisimena anų dienų ir naktų liudininkai, savo įspūdžius, prisiminimus perduodantys iš lūpų į lūpas per tą laiką užaugusiai kartai. Tūkstančiai šilutiškių tuo metu kartu su kitais Laisvės gynėjais stojo ginti Aukščiausios tarybos, Televizijos bokšto ar budėjo kituose objektuose.

Kultūros ir pramogų centro barikadas primenančioje ekspozicijoje – vaikų piešiniai.

Sausio 13-oji Lietuvos Nepriklausomybės istorijoje visiems laikams liks ypatinga data – kai visas pasaulis sužinojo apie taikų mažos valstybės pasipriešinimą galingos imperijos agresijai.
Ir šiųmetė žiema, ir sausio 13-oji visai nepanašios į tą, prieš 23 metus. Gyvename laisvoje, demokratinėje šalyje, tik šiandien gyvename ne dainuojančios revoliucijos, o, anot filosofo Leonido Donskio, prozos laikais.
Šilutiškiai uždegė žvakeles
Šilutiškiai aktyviai dalyvavo pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“ ir 8 val. ryto savo namų ir įstaigų languose uždegė žvakutes. Ryto prietemoje pleveno gyvoji atmintis tiems beginkliams, kurie negalvodami apie save stojo prieš tankus ginti savo Tėvynės.
Pamario pagrindinė mokykla savo bendruomenę pasitiko radijo laida, priminusia sausio 13-osios įvykius. Visuose mokyklos languose supleveno žvakučių liepsnelės, pradinukai su degančiomis žvakelėmis rankose, skambant dainai „Raudoni vakarai“, išėjo iš mokyklos ir vidiniame kiemelyje sustojo ratu. Iš degančių žvakelių sudėjo saulės diską, jame „išrašė“ žodžius „Laisva Lietuva“, susikibę už rankų klausėsi, patys pritardami abejingų nepaliekančiai Eurikos Masytės dainai „Laisvė“.

Gausiai susirinkę žiūrėjo dokumentinį filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją“.

Vidurdienį Žemaičių Naumiestyje
Pietų metą prie paminklo „Žuvusiems dėl Lietuvos laisvės“ gausiai rinkosi naumiestiškiai. Būdami kartu jie prisiminė ir liudijo tų istorinių dienų patirtį ir svarbą.
Pagerbdami žuvusiuosius už Lietuvos laisvę prie paminklo padėjo gėlių, uždegė žvakutes ir pagerbė tylos minute. Prie degančio laužo susikabinę už rankų, kaip ir 1991-aisiais prie laužų Vilniuje, giedojo himną.
Naumiestiškiai kalbėjo apie 1991-ųjų sausio 13-os įvykių tragizmą, apie tai, kad ši data kalendoriuje nėra pažymėta raudona spalva, nors ir galėtų tą dieną švęsti kaip savo tautos, tikėjimo, pilietiškumo ir žmogiškumo pergalės dieną.
Apie privalumus gyventi laisvoje Lietuvoje kalbėjo seniūnas Jonas Budreckas, Žemaičių Naumiesčio gimnazijos direktorius Liudvikas Genys, mokyklos-darželio direktorė Zofija Lydekienė, o Šilutės žemės ūkio mokyklos Žemaičių Naumiesčio filialo moksleivė Vaida Slunkutė skaitė Sausio 13-osios dalyvio Vilniuje Kazimiero Celestino Almino eilėraštį „Ačiū“.
Minėjime skambėjo Žemaičių krašto etnokultūros ansamblio „Raskila“ atliekamos dainos.
Vakaras prie degančių kelmų
Šilutės katalikų parapijos Šv. Kryžiaus bažnyčioje 12 val. aukotos šv. Mišios, o vakare, po darbo, šilutiškiai skubėjo į Laisvės gynėjams skirtą atminimo vakarą Kultūros ir pramogų centre. Kelią į centrą žymėjo degantys kelmai, kuriuos uždegė Lietuvos liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus partiečiai.
Kultūros ir pramogų centro fojė pasitiko sausio 13-osios barikadas primenanti kompozicija, kurioje eksponuojami Meno mokyklos Dailės skyriaus mokinių darbai. Atminimo vakaro nuotaiką muzikos garsais iliustravo Meno mokyklos styginių instrumentų orkestras, vadovaujamas mokytojos Albinos Kazlauskytės.
Susirinko gausiai. Tarp žilagalvių netrūko jaunimo, ypač gausiai atvyko jaunųjų šaulių. Mišrus choras „Pamario aidas“ užtraukė šalies himną, jiems pritarė visi susirinkusieji.
Kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova priminė sudėtingą, vingiuotą ir dažniau skaudžią Lietuvos istorijos kelią, kuriame atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo aišku, kad lengva ir toliau nebus. „Niekas netikėjo, kad sausio 13-osios naktis bus pažymėta tautos laisvės krauju. Ši data žymi beginklių žmonių drąsą ir apsisprendimą ginti savo valstybę, vaikų ateitį, laisvą ir demokratišką žodį. Žmonės iš visos Lietuvos tomis dienomis plūdo į Vilnių, daugiatūkstantinėje minioje galėjai pamatyti ne vien lietuviškas trispalves, Lietuvos miestų ir miestelių vėliavas, herbus. Mūsų palaikyti tada atvyko estai, latviai, ukrainiečiai, baltarusiai. Anuomet daugiatūkstantinę minią vienijo nepakartojamas bendrumo jausmas“, – kalbėjo J. Pancerova.
Susirinkusieji žiūrėjo dokumentinį filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, kartu su „Verdainės“ folkloro ansambliu, „Mingės“ vokaliniu ansambliu traukė visiems žinomas dainas.
Šilutiškių prisiminimai
„Mes irgi žaidėme revoliuciją“, – sakė V. Skirkevičius.

Jis prisiminė, kad pirmą kartą trispalvę viešai paėmė į rankas ne Lietuvoje, bet Bulgarijoje, kur jį kartu su šviesios atminties Jurga Ivanauskaite ir kitais aktyvistais nuvedė kelionė Jono Basanavičiaus keliais. Prisiminė, kad revoliuciją „žaidę“ Šilutės sąjūdininkai su ginkluotais kareiviais susidūrė šturmuodami saugumo komitetą, o sužinoję, kad nuo bėgių planuojama nuversti traukinį Maskva – Kaliningradas, bandė jį sustabdyti.

V. Skirkevičius pamena, kad 1991 m. sausio 13-ąją snigo, išaušus rytui, žmonės žinojo apie kruvinąją naktį, bet stovėjo nesitraukdami nuo parlamento: „Tai buvo pergalės diena. Šį vakarą atėjau pabūti su savo bendraminčiais, žmonėmis, kurie anuomet buvo kartu, ir pasakyti, kad ne politikai lemia pergalę, bet žmonės, kurie nepasitraukia“.
Apie patirtus jausmus Vilniuje, prie Ministrų tarybos rūmų, kalbėjo šilutiškis Adas Nausėda. Jis pamena, kad minia žmonių saugojo televizijos bokštą, parlamentą, o prie tuometinės Ministrų tarybos rūmų buvo visai nedaug žmonių. „Minioje jautiesi lyg ir saugesnis, o kai mūsų buvo tiek nedaug, supratau, koks stiprus baimės jausmas slypi manyje…“

Šilutiškis Adas Nausėda atvirai kalbėjo apie patirtus jausmus Sausio 13-osios naktį.

R. Ambrozaitis sakė pasigendantis pagarbos Tėvynei. Kad ir kaip būtų sunku, jis kvietė visus susitelkti: „Laisvė yra ypač brangus turtas, o laisvės apribojimas – pati didžiausia bausmė“.
Aistringą kalbą rėžė Regina Kulpienė-Jaunienė.
* * *
Prie kultūros ir pramogų centro dar ruseno kelmai, niekas neskubėjo namo, ragavo laisvės gynėjų košės. Šįkart plovo meistras Jonas Purlys ir jo talkininkė Eglė išvirė grikių košės, kurios ragavusieji ją didžiai gyrė. Ir prie košės netrūko kalbų. Šilutiškė Vaclova Šarliokienė pasakojo, kad 1991 m. jos pusbrolis siuvo trispalves ir dalijo budėjusiems prie laužų…

Laima PUTRIUVIENĖ

Gausiai susirinkę žiūrėjo dokumentinį filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite