Laisvės gynėjų dieną: mirksinčios žvakeles, simboliniai laužai, maldos už žuvusius

Sausio 13-ąją švietimo ir kitų įstaigų languose sužibusios žvakelės liudijo, kad 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiai gyvi visų mūsų atmintyje. Šią dieną Šilutės krašto žmonės savo širdžių šiluma, mintimis susiliejo su visa Lietuva, paminėjo Laisvės gynėjų dieną.

Kultūros ir pramogų centre
Tarp vyresnio amžiaus šilutiškių netrūko jaunimo. Vieni kitus sveikino Laisvės dienos proga. JKL Šilutės skyriaus jaunimas dovanojo po neužmirštuolės žiedą – simbolį, liudijantį „Aš prisimenu, kodėl esame laisvi“.
Susirinkusiuosius pasveikinęs Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis išreiškė viltį, kad ši diena verčia prisiliesti prie tautos istorinės praeities, ji brangi ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jaunimui. Vicemeras, istorikas Algirdas Gečas priminė, kad tarp laisvės kovų pokario metais ir vėliau, sovietinės okupacijos metais, yra labai glaudus ryšys: „Jeigu nebūtų pokario kovos, vargu ar Lietuva būtų prisikėlusi kovai dėl Lietuvos valstybės atkūrimo. Teisė būti laisviems pareikalavo didžiulės drąsos, buvo aukų, sužeistų. Ši diena mums primena paprastą tiesą, kad net maža tauta gali pasiekti didžiausių tikslų, jei yra vieninga ir stipri kaip kumštis“.
Sugrįžę iš tremties
Tremtinė Marijona Jankauskienė priminė, kad laisvės kovos prasidėjo nuo Lietuvos okupacijos 1940-aisiais ir pirmųjų trėmimų: „Tremtyje žmonės vargo, moterys su vaikais atskirtos kankinosi, kentė badą, vyrai žuvo lageriuose. Kitos išeities nebuvo – tik kovos kelias“.
Tremtyje gimęs Ipolitas Vasiliauskis patikino, kad lietuvius kovoti vertė okupantų žiaurumas. „Kada baigėsi karas? Karas su hitlerininkais baigėsi 1945-aisiais, tačiau okupacija tęsėsi iki pat 1993-iųjų rugpjūčio 31 dienos. Tada, kai paskutinis traukinio ešelonas su paskutiniu sovietinės kariuomenės kareiviu kirto Lietuvos sieną, baigėsi karas“, – kalbėjo I. Vasiliauskis, paakinęs ir šiandien būti budriems.
Sausio 13-osios liudininkė
Su 1991-ųjų metų sausio 13-osios įvykiais susijusią istoriją liudijo Sandra Tamašauskienė. Klaipėdos universitete buvo egzaminų sesija, studentai ruošėsi literatūros egzaminui. „Kaip ir daugelis jaunų žmonių, bandėme išsisukti iš šio proceso. Prašėme dėstytojo, kad išleistų važiuoti ginti Lietuvos. Dėstytojas išleido, sakydamas: „Važiuokite, nežinia, ar universitetas ryt dar bus…“ Studentės atsidūrė prie Seimo, dainavo kartu su visais, o kai važiavo tankai – meldėsi, giedojo. S. Tamašauskienė patikino nesijaučianti heroje, tačiau suprantanti, laisvės nėra vertas tas, kuris dėl jos nekovoja.
Dokumentinis filmas
Renginio dalyvius sujaudino parodytas Konrado Adenauerio fondo dovanotas dokumentinis filmas „Nematomas frontas“. Režisierių Jono Ohmano, Vinco Sruoginio ir Marko Johnstono sukurtame filme to meto liudininkai ir amžininkai pasakoja apie Lietuvos partizanus, kuriuos sovietai vadino nematomu frontu.
Simboliniai laužai
Po jaudinančio filmo dar mielesnės tapo nors ir lietuje skendinčios, bet laisvos Lietuvos Šilutės miesto gatvės. Skverelyje prie „Eksos“ liepsnojo simboliniai Sausio 13-osios laužai. Čia jau devintą kartą prie arbatos ir grikių košės susiburti vienybei pakvietė Šilutės liberalsąjūdiečiai.
Susitelkė maldoje
Šilutės katalikų parapijos Šv. Kryžiaus bažnyčioje šventąsias Mišias aukojęs kunigas Stasys Toleikis kvietė maldoje susijungti su tais, kurie buvo tomis atmintinomis dienomis, naktimis, prisilietė prie įvykių, atnešusių mums laisvę.
„Ir šiandien degdami žvakutes pagalvojame, kaip jie mylėjo savo Tėvynę, kad už jos laisvę atidavė tai, kas brangiausia – savo gyvybę“, – sakė kunigas S. Toleikis. Šventąsias mišias aukoti talkino kunigas vikaras Kęstutis Motiejaitis. Mišiose dalyvavo evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis.
Po šv. Mišių susirinkusiems koncertą surengė Šilutės mišrus choras „Pamario aidas“ (vad. N. Sniečkuvienė ir V. Jovaiša), Šilutės kamerinis choras „Vox Libri“ (vad. R. Lašaitė), Šilutės vokiečių bendrijos choras „Heide“ (vad. V. Matulis), mišrūs vokaliniai ansambliai „Mingė“ (vad. R. Jokubaitytė) ir moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vad. G. Liaudanskienė).

Laima PUTRIUVIENĖ

Choras „Pamario aidas“ pakvietė sugiedoti himną.

Jaunimas dovanojo po ženklą, kuris liudijo: „Atsimenu, kodėl esame laisvi“.

Katalikų bažnyčioje giedojo Šilutės kamerinis choras „Vox Libri“.

Dokumentinis filmas apie partizanus sudomino ne tik vyresnio amžiaus žmones.

Mišios Šilutės katalikų Šv. Kryžiaus bažnyčioje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite