Laisvės gynėjų dieną: mirksinčios žvakeles, simboliniai laužai, maldos už žuvusius

Sausio 13-ąją švietimo ir kitų įstaigų languose sužibusios žvakelės liudijo, kad 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiai gyvi visų mūsų atmintyje. Šią dieną Šilutės krašto žmonės savo širdžių šiluma, mintimis susiliejo su visa Lietuva, paminėjo Laisvės gynėjų dieną.

Kultūros ir pramogų centre
Tarp vyresnio amžiaus šilutiškių netrūko jaunimo. Vieni kitus sveikino Laisvės dienos proga. JKL Šilutės skyriaus jaunimas dovanojo po neužmirštuolės žiedą – simbolį, liudijantį „Aš prisimenu, kodėl esame laisvi“.
Susirinkusiuosius pasveikinęs Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis išreiškė viltį, kad ši diena verčia prisiliesti prie tautos istorinės praeities, ji brangi ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jaunimui. Vicemeras, istorikas Algirdas Gečas priminė, kad tarp laisvės kovų pokario metais ir vėliau, sovietinės okupacijos metais, yra labai glaudus ryšys: „Jeigu nebūtų pokario kovos, vargu ar Lietuva būtų prisikėlusi kovai dėl Lietuvos valstybės atkūrimo. Teisė būti laisviems pareikalavo didžiulės drąsos, buvo aukų, sužeistų. Ši diena mums primena paprastą tiesą, kad net maža tauta gali pasiekti didžiausių tikslų, jei yra vieninga ir stipri kaip kumštis“.
Sugrįžę iš tremties
Tremtinė Marijona Jankauskienė priminė, kad laisvės kovos prasidėjo nuo Lietuvos okupacijos 1940-aisiais ir pirmųjų trėmimų: „Tremtyje žmonės vargo, moterys su vaikais atskirtos kankinosi, kentė badą, vyrai žuvo lageriuose. Kitos išeities nebuvo – tik kovos kelias“.
Tremtyje gimęs Ipolitas Vasiliauskis patikino, kad lietuvius kovoti vertė okupantų žiaurumas. „Kada baigėsi karas? Karas su hitlerininkais baigėsi 1945-aisiais, tačiau okupacija tęsėsi iki pat 1993-iųjų rugpjūčio 31 dienos. Tada, kai paskutinis traukinio ešelonas su paskutiniu sovietinės kariuomenės kareiviu kirto Lietuvos sieną, baigėsi karas“, – kalbėjo I. Vasiliauskis, paakinęs ir šiandien būti budriems.
Sausio 13-osios liudininkė
Su 1991-ųjų metų sausio 13-osios įvykiais susijusią istoriją liudijo Sandra Tamašauskienė. Klaipėdos universitete buvo egzaminų sesija, studentai ruošėsi literatūros egzaminui. „Kaip ir daugelis jaunų žmonių, bandėme išsisukti iš šio proceso. Prašėme dėstytojo, kad išleistų važiuoti ginti Lietuvos. Dėstytojas išleido, sakydamas: „Važiuokite, nežinia, ar universitetas ryt dar bus…“ Studentės atsidūrė prie Seimo, dainavo kartu su visais, o kai važiavo tankai – meldėsi, giedojo. S. Tamašauskienė patikino nesijaučianti heroje, tačiau suprantanti, laisvės nėra vertas tas, kuris dėl jos nekovoja.
Dokumentinis filmas
Renginio dalyvius sujaudino parodytas Konrado Adenauerio fondo dovanotas dokumentinis filmas „Nematomas frontas“. Režisierių Jono Ohmano, Vinco Sruoginio ir Marko Johnstono sukurtame filme to meto liudininkai ir amžininkai pasakoja apie Lietuvos partizanus, kuriuos sovietai vadino nematomu frontu.
Simboliniai laužai
Po jaudinančio filmo dar mielesnės tapo nors ir lietuje skendinčios, bet laisvos Lietuvos Šilutės miesto gatvės. Skverelyje prie „Eksos“ liepsnojo simboliniai Sausio 13-osios laužai. Čia jau devintą kartą prie arbatos ir grikių košės susiburti vienybei pakvietė Šilutės liberalsąjūdiečiai.
Susitelkė maldoje
Šilutės katalikų parapijos Šv. Kryžiaus bažnyčioje šventąsias Mišias aukojęs kunigas Stasys Toleikis kvietė maldoje susijungti su tais, kurie buvo tomis atmintinomis dienomis, naktimis, prisilietė prie įvykių, atnešusių mums laisvę.
„Ir šiandien degdami žvakutes pagalvojame, kaip jie mylėjo savo Tėvynę, kad už jos laisvę atidavė tai, kas brangiausia – savo gyvybę“, – sakė kunigas S. Toleikis. Šventąsias mišias aukoti talkino kunigas vikaras Kęstutis Motiejaitis. Mišiose dalyvavo evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis.
Po šv. Mišių susirinkusiems koncertą surengė Šilutės mišrus choras „Pamario aidas“ (vad. N. Sniečkuvienė ir V. Jovaiša), Šilutės kamerinis choras „Vox Libri“ (vad. R. Lašaitė), Šilutės vokiečių bendrijos choras „Heide“ (vad. V. Matulis), mišrūs vokaliniai ansambliai „Mingė“ (vad. R. Jokubaitytė) ir moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vad. G. Liaudanskienė).

Laima PUTRIUVIENĖ

Choras „Pamario aidas“ pakvietė sugiedoti himną.

Jaunimas dovanojo po ženklą, kuris liudijo: „Atsimenu, kodėl esame laisvi“.

Katalikų bažnyčioje giedojo Šilutės kamerinis choras „Vox Libri“.

Dokumentinis filmas apie partizanus sudomino ne tik vyresnio amžiaus žmones.

Mišios Šilutės katalikų Šv. Kryžiaus bažnyčioje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Seime – paroda skirta M. Jankaus muziejaus 40-mečiui Trečiadienį, spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų 1 aukšto galerijoje atidaryta paroda „Metai, darbai ir veidai“, skirta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus veiklos 40-mečiui. Parodos atidaryme dalyvavo Seimo narė Aušrinė Norkienė, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, jo pavaduotojas Edgaras Kuturys, M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Pagėgių savivaldybės, muziejaus darbuotojai, kultūros ir meno žmonės. „Didžiuojuosi, kad ši paroda eksponuojama Seime. Už tai, kad Pagėgių kraštas garsinamas sostinėje, dėkoju muziejaus direktorei

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Taip pat skaitykite