L. Kukuraitis: kokius pakeitimus numatėme vaiko teisių apsaugos sistemai

Per keturis centralizuotos vaiko teisių apsaugos sistemos gyvavimo mėnesius vaiko teisių apsaugos specialistai sulaukė daugiau nei 6 tūkst. pranešimų apie įtariamus vaiko teisių pažeidimus. Kadangi vienas pranešimas gali liesti ne vieną vaiką, vaiko teisių apsaugos specialistai išanalizavo 9496-ių vaikų padėtį ir jokios grėsmės nenustatė 4212-ai vaikų. Tai reiškia, kad pranešimas šiais atvejais nepasitvirtino ir nebuvo nustatytos kitos aplinkybės, keliančios grėsmę vaikui.

Tačiau per šį laikotarpį 4362-iems vaikams buvo nustatytas I grėsmės lygis – tokiu atveju šeimai teikiama pagalba, bet šeimos integralumas yra išsaugomas. Dar 922-iems vaikams nustatytas II grėsmės lygis. Tai reiškia, kad vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei fiksuota reali grėsmė, todėl vaikas teismo sprendimu laikinai yra paimamas iš tėvų ar globėjų, o šeimai teikiamos intensyvios paslaugos.

Kadangi vaiko teisių apsaugos sistema yra itin svarbi visuomenei sritis, piliečiai, visuomeninės organizacijos, savivaldos atstovai jau pateikė pagrindinius siūlymus, kaip būtų galima tobulinti vaiko teisių apsaugos sritį. Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato, kokių pakeitimų ketina imtis savo iniciatyva ir kokie pokyčiai laukia artimiausiu metu.

„Mes puikiai suprantame visuomenės susirūpinimą, nes vaiko teisių apsaugos sistema paliečia kiekvieną iš mūsų labai jautriai – per vaikus. Nuo liepos pradėjusi veikti centralizuota vaikų teisių apsaugos sistema ne tik įvedė bendras metodikas, užtikrino budėjimą nakties ir savaitgalių metu bei mobilios komandos pagalbą šeimai krizės laikotarpiu, bet ir atvėrė senas sistemos bėdas. Nemažai dabar išlendančių situacijų ir problemų susiformavo iki reformos, kai už vaiko teisių apsaugą buvo atsakingos 60 skirtingų savivaldybių. Dabar kartu su vaikų teisių, socialinio darbo specialistais, praktikais, šeimų ir tėvų organizacijų atstovais išsiaiškinsime jau ne vienerius metus veikiančios sistemos trūkumus, juos patobulinsime ir kartu pasieksime, kad sistema būtų palanki vaikui ir šeimai. Visi kartu turime susitelkti, kad ir šeimos stiprėtų ir smurto mažėtų“ – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Ką ketinama keisti:

Jokių konfidencialumo pasižadėjimų šeimos nariams. Tikslinamas Atvejo vadybos tvarkos aprašas, kad iš šeimų nebūtų reikalaujama pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimų.

Atvejo vadybos tvarkos apraše buvo nurodymas, kad atvejo nagrinėjimo posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumą bei pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą. Šio straipsnio tikslas buvo užtikrinti, kad specialistai neteiktų informacijos į išorę apie šeimą, tačiau nesiekta apriboti šeimos veiksmų. Vis tik kai kuriais atvejais aprašo interpretacija buvo klaidinga, tad aprašas bus patikslintas.

Kompaktiškos mobiliosios kameros vaiko teisių specialistams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba specialistus, kurie atvyksta į vietą siekdami išsiaiškinti pranešimo apie įtariamą smurtą prieš vaiką aplinkybes, aprūpins kompaktiškomis mobiliosiomis vaizdo kameromis ir patvirtins aiškią įrašų saugojimo bei naudojimo tvarką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašas sudaro sąlygas daryti vaizdo įrašus ir šiuo metu. Specialistų aprūpinimas specialiomis vaizdo kameromis sudarys sąlygas objektyviai ištirti situacijas, kai šeimos atstovų ir vaiko teisių apsaugos specialistų teiginiai vieni kitiems prieštarauja. Tokie įrašai galėtų būti naudojami ir teismuose.

Skyrius skundams nagrinėti ir Etikos kodeksas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ketinama kurti atskirą skyrių, kuris nagrinės šeimų ir atskirų piliečių skundus dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo ir dėl vaiko teisių apsaugos specialistų darbo etikos. Šiam tikslui ketinama patvirtinti tarnybos Etikos kodeksą.

Šiuo metu šeimos ir piliečiai taip pat gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorių dėl grėsmės vaikui lygio nustatymo pagrįstumo arba skųstis dėl vaiko teisių apsaugos specialistų darbo etikos. Tačiau siekiant tinkamai reaguoti į šeimų ir gyventojų skundus, numatoma pagreitinti šį procesą ir užtikrinti didesnį grįžtamąjį ryšį. Skundai dėl grėsmės lygių pagrįstumo ir dėl darbuotojų etikos galės būti teikiami elektroniniu paštu bei telefonu, tačiau atsakymai bus siunčiami tik tiems asmenims, kurie nurodys savo kontaktus.

Paaiškinimas: šiuo metu skųstis tarnybos direktoriui galima dėl I ir II grėsmės lygio nustatymo pagrįstumo. Tačiau svarbu pažymėti, kad nustačius II grėsmės lygį per 3 darbo dienas kreipiamasi į teismą. Kai įsiteisėja teismo nutartis, sprendimas dėl II grėsmės lygio nustatymo turi būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui, bet ne Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriui.

Visi sprendimai, taip pat vaiko teisių apsaugos specialistų elgesys gali būti skundžiami Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai. Tai nepriklausoma institucija, kurios paskirtis – prižiūrėti, kaip šalyje įgyvendinama vaiko teisių apsauga, kontroliuoti valstybės, savivaldos, nevalstybinių institucijų bei organizacijų ir privačių asmenų veiklą, dėl kurios gali būti pažeidžiamos vaiko teisės ir jo teisėti interesai.

Visuomenės atstovų įtraukimas į diskusiją apie teisės aktų keitimą. Tarpžinybinėje vaiko gerovės taryboje, kuriai vadovauja socialinės apsaugos ir darbo ministras, bus surinkti ir apibendrinti visi siūlymai apie poreikį keisti įstatymus arba poįstatyminius teisės aktus. Į šią grupę ketinama įtraukti pilietinės visuomenės atstovus.

Pagrindinis tikslas – susitarti dėl teisės aktų formuluočių, kurios kelia abejonių vaikus auginančių tėvų atstovams, bei numatyti aiškius terminus, per kiek laiko turi įvykti atvejo vadybos posėdžiai, suteikiama pagalba šeimai ir panašiai.

Darbo krūvių reguliavimas. Ketinama sureguliuoti vaiko teisių apsaugos specialistų darbo krūvius, numatyti darbo su atitinkamu vaikų skaičiumi normatyvus.

Šiuo metu vienas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje dirba 527 darbuotojai. Vienam vaiko teisių apsaugos specialistui tenka apie 200 atvejų, kai nagrinėjami klausimai, susiję su vaiko teisių pažeidimais, atstovavimu vaikui teismuose, globos klausimais ir panašiai.

Visuomenės atstovų įtraukimas į karjeros tarnautojų atranką. Visuomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovus stebėtojo teisėmis ketinama aktyviau įtraukti į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos karjeros valstybės tarnautojų konkursus, kurie vyksta pagal Valstybės tarnybos įstatymą (įstatymas tai leidžia).

Nuo kitų metų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos budėtojai, kurie dirba ne darbo metu ir savaitgaliais, taps valstybės tarnautojais, todėl konkursai vyks pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Šiuo metu budėtojai dirba pagal darbo sutartis. Dauguma kitų vaiko teisių apsaugos specialistų jau šiuo metu yra karjeros valstybės tarnautojai, išskyrus kai kurias išimtis.

Nuolatinis darbuotojų mokymas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba užtikrins nuolatinį darbuotojų mokymą, kuris susijęs su vaiko teisių pažeidimo nustatymu, bendravimu su šeima, žiniasklaidos atstovais, bendradarbiavimu su kitomis institucijomis, asmens duomenų apsauga.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf. 

Hits: 244

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite