Kūrybiniai pašnekesiai „Sparnai, austi iš raidžių“

Vieną kovo popietę F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Gardamo ir Šylių filialuose vyko kūrybiniai pašnekesiai „Sparnai, austi iš raidžių“, dalyvaujant jaunajai kūrėjai, knygų vaikams autorei, bibliotekininkei Ignei Zarambaitei.

Jaunoji rašytoja Ignė Zarambaitė papasakojo apie savo knygas ir lėles.

Parašiusi pirmąją knygelę ,,Emilio laiškas“, 2015 metais Ignė nusiuntė ją labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ organizuotam konkursui, kuriame buvo apdovanota geriausio debiuto nominacija. Ši knyga išleista net 30 tūkst. egz. tiražu.
Šiais metais pasirodė antroji I. Zarambaitės knyga „Skudurinukė“, kurią autorė ir pristatė susirinkusiems vaikams. Ji užsiminė, kad ir trečioji knyga yra pakeliui pas jaunuosius skaitytojus. Knygelėje „Skudurinukė“ rašoma ne tik apie mergaitės ir skudurinės lėlės draugystę. Kiekvienas vaikas turi jam brangų žaislą, su kuriuo gali liūdėti ir džiaugtis. Tikriausiai tiki, kad jis viską girdi, supranta, o ši draugystė tęsis amžinai. Knygoje rašoma: mamai pasiuvus dukrai skudurinę lėlę, baigiasi mergaitės Anelės vienatvė. Taip atsiranda lėlė, vardu Uršulė. Nuo tos dienos jos visur keliauja drauge, net į mokyklą. Tik lieka abejonė, ar bėgantis laikas nieko nepakeis.
Ignė papasakojo ir apie savo kuriamas nuostabaus grožio lėles. Vienos jų vardas yra Alaja. Tokį vardą ji atsinešė pati. Ji išties tapo tokia tikra, kad net namuose gyvenantis katinas, tarsi užhipnotizuotas, kartais kurį laiką bendrauja su ja žvilgsniu nė nekrusteldamas. Vėliau radosi kitos lėlės ir „Skudurinukės“ pagrindinė herojė Uršulė.
Mažiesiems skaitytojams buvo labai smalsu ne tik klausytis pasakojimo apie knygų atsiradimą, bet ir sužinoti, kaip kuriamos lėlės. Jaunoji kūrėja atskleidė vaikams paslaptį, kad lėlės kūrimas prasideda nuo širdutės, o tik paskui visa kita lipdoma, gražinama, siuvami drabužėliai, papuošalai.
Visiems renginyje dalyvavusiems vaikams Ignė dovanojo po naująją knygą ir kiekvienam įrašė savo šilčiausius linkėjimus.

Bibliotekininkės Diana Formanikaitė, Vida Mišeikienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia